Liūda Rugienienė. Bendras darbas Lietuvai (III)

Liūda Rugienienė ir JAV ambasadorė Lietuvai Anne E. Derse

Antrą teksto dalį rasite čia

***

„Integralios tautos“ dokumento poreikis iškilo diskutuojant Komisijos tolesnės veiklos gaires. Romualdas Ozolas parengė projektą ir Komisijai jį pristatė kaip teorinį darbo pamatą, nes buvo būtina nuo ko nors pradėti. R. Ozolas teigė, kad „principai turi formuoti gyvenimą, o ne gyvenimas principus. Mes žinome ko mes norime ir iš to žinojimo atsirenkame, ką galime“. Tame projekte atsispindėjo Lietuvos pusės pageidavimai, trūko JAV lietuvių įnašo. Buvo sutarta dokumento „Integrali tauta“ tvirtinimą atidėti iki rudenį įvyksiančios sesijos, o per vasarą pasirengti galutiniam dokumento variantui. Kartu su R. Ozolu projektą rengė J. Ardys ir L. Rugienienė.

JAV ambasadorius Lietuvai Džeimsas Svihartas (James W. Swihart) pasikvietė JAV LB atstovus į ambasadą. Susitikimo metu vykusiuose pašnekesiuose ambasadorius teigė, kad JAV lietuviai Lietuvai gali labai daug padėti. Demokratinis procesas Latvijoje ir Estijoje vyksta sparčiau, nes yra artimiau dirbama su išeivija.

Prof. Julius Šmulkštys „Akiračiuose“ rašė: „Vienas iš nedaugelio pragiedrulių santykiuose su dabartine valdžia, tai bendroji Seimo/užsienio lietuvių komisija. Šios komisijos atliktų darbų balansas dar nėra žinomas, bet vien faktas, kad valdžios (pozicijos ir opozicijos) ir išeivijos atstovai gali susitikti ir darbingoj atmosferoj diskutuoti ir nuoširdžiai bandyti surasti abiem pusėm rūpimų klausimų ir problemų sprendimus yra sveikintinas reiškinys. Nors Komisijos gimimas nebuvo lengvas, bet kartą pradėjus dirbti, asmeninės ambicijos ir politiniai interesai buvo pažaboti ir jau vien tai parodo tam tikrą visuomeninį subrendimą, ypatingai iš mūsų pusės, nes faktiškai Komisijos vadovas yra LDDP frakcijos narys. Tikėkimės, kad šis valdžios/išeivijos bendradarbiavimo atvejis ilgainiui pasidarys pavyzdžiu ir kitiems santykių aspektams ir gal dėl to ateityje daugiau nereikės priežiūros komisijų.“

Komisijos rudens sesija įvyko 1996 m. rugsėjo mėn. 2–6 dienomis. Kartu su JAV atstovais Komisijos nariais į posėdžius atvyko JAV LB XIV Tarybos prezidiumo pirmininkas Zigmas Brinkis, Krašto valdybos nariai – Kultūros tarybos pirmininkė Alė Kėželienė, Švietimo tarybos pirmininkė Regina Kučienė ir vicepirmininkas sporto reikalams Algis Rugienius.

Posėdžiai pradėti malda, invokaciją sukalbėjo Vilniaus arkikatedros klebonas Kazimieras Vasiliauskas.

Pirmajame posėdyje buvo svarstomas dokumentas „Integrali tauta“, kuriame nusakomi Komisijos darbo principai, kad bus remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvių Charta, kuria vadovaujasi išeivijos lietuviai. Pats pavadinimas „Integrali tauta“ išryškina pagrindinį dokumento tikslą – tautos integravimąsi: „Lietuvių tautą sudaro ir tėvų žemėje gyveną, ir už jos ribų įsikūrę pasaulio lietuviai. Juos į integralią tautą jungia aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija – nepriklausoma valstybė.“ Mūsų tauta buvo daugelį metų naikinta, sąmoningai ardyta ir supriešinta. Nors ir esame išsklaidyti po visas pasaulio šalis, tačiau svarbu suvokti, kad esame vienos ir tos pačios tautos vaikai, kad turime bendrauti, turime vieni kitiems padėti, šiandien tai vykdyti daug lengviau, nes galime remtis savo kraštu, kuriame yra ir turi išsilaikyti mūsų tautos kamienas. „Integralios tautos“ dokumente buvo numatytos bendro darbo sritys: valstybinio saugumo, etninių reikalų, jaunimo, švietimo, kultūros, sporto, sveikatos, socialinių reikalų, ūkio, tarptautinės politikos. Šios sritys galėjo būti papildomos, numatyta dirbti pagal neribotą skaičių konkrečių programų ir kiekviena programa galėjo turėti neribotą skaičių projektų.

Kartu su „Integralios tautos“ dokumentu buvo parengtas Komisijos pareiškimas, kurį pasirašė visi devyni Seime atstovaujamų partijų atstovai ir JAV LB atstovai Komisijoje. Dokumentas patvirtintas 1996 m. rugsėjo 2 d.

Dokumento „Integrali tauta“ ir pareiškimo tekstai ir jų komentarai buvo spausdinami kai kuriuose Lietuvos laikraščiuose, žurnaluose, komentuojami per televiziją, radijo laidose. Komisija vylėsi, kad visuomenė įsitrauks į diskusijas ir pareikš savo mintis visais integralios tautos reikalais. Siūlomų programų ir projektų mintys greitai sklido, atsispindėjo pokalbiuose su ministerijomis, Lietuvos sporto departamente. Piršosi išvada, kad rengiant dokumentą nebuvo prasilenkta su tautos ir valstybės poreikiais, kad išblaškytai tautai jungtis yra itin svarbu.

Į posėdžius taip pat atvyko Nijolė Martinaitytė-Nelson, neseniai sudarytos Kultūros ministerijos ir JAV LB Kultūros tarybos darbo grupės narė. Ji keletą dienų posėdžiavo Kultūros ministerijoje ir Komisijai pristatė Martyno Mažvydo katekizmo, pirmosios lietuviškos knygos, sukakties paminėjimo 1997 metais planą. Kultūros ministerija sutiko parengti keliaujančią lietuviškai spausdintų knygų parodą. Paroda būtų rengiama įvairiose JAV LB apylinkėse, ją lydėtų du mokslininkai iš Lietuvos, kurie skaitytų paskaitas visuomenei ir lituanistinėse mokyklose apie lietuviškos knygos raidą. JAV LB deleguos atstovą į Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinę komisiją Lietuvoje, taip pat bus pakviesti JAV lietuviai mokslininkai ir kultūrininkai dalyvauti Lietuvoje organizuojamose mokslinėse konferencijose. Sukakties proga Lietuvos kultūrininkai siūlė JAV LB išleisti Mykolo Tvarausko 1875 m. išspausdintą žodyną „Tlumoczius arba Slownikas Angielckaj–Lietuwyszkas ir Lietuwyszkaj–Angielckas“, pirmąją JAV išleistą lietuvišką knygą. Tai būtų ne tik sentimentus tenkinantis, bet kartu ir labai reikšmingas mokslininkams leidinys.

Svarbus pašnekovas posėdyje buvo prof. Domas Kaunas, M. Mažvydo knygos sukakties minėjimo „širdis“, kaip apie jį išsireikšta ankstesniuose posėdžiuose.

N. Martinaitytė, grįžusi į JAV, sukvietė specialų komitetą, parengė išsamų sukakties minėjimo planą, o JAV LB XIV Taryba 1997 metus paskelbė Lietuviškos knygos metais.

Kita Komisijos svarstyta sudėtinga tema buvo lietuvių grįžimas į tėvynę ir prisitaikymas joje. Dar prieš sesiją D. Skučas bandė įtikinti socialinės apsaugos ir darbo ministrą Mindaugą Mikailą, kad grįžtantieji iš JAV lietuviai nebus Lietuvai našta, priešingai – atsiveš savo pensijas, santaupas ir prisidės prie Lietuvos ekonomikos. J. Ardys labai daug darbavosi informacinio centro įsteigimo reikalu, kuriame turėtų būti pateikiama medžiaga apie grįžimo galimybes JAV gyvenantiems lietuvių kilmės žmonėms.

Rezoliucijoje „Dėl JAV lietuvių grįžimo ir integracijos Tėvynėje“ buvo siūloma: „1. Lietuvos Respublikos Seimui priimti nutarimą dėl tautiečių grįžimo ir integracijos Tėvynėje valstybinės politikos. /.../ 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 1997.03.04 įsteigti Lietuvių grįžimo į Tėvynę informacinį centrą Vilniuje, skiriant finansavimą iš valstybės biudžeto.“ Vyriausybei taip pat buvo siūloma sudaryti ir patvirtinti JAV lietuvių grįžimo ir integracijos tėvynėje koordinacinę komisiją, kurioje dalyvautų ir JAV LB įgalioti atstovai.

Į Komisijos posėdį sporto reikalais buvo pakviesti Kūno kultūros ir sporto departamento direktorius Vytautas Nėnius ir JAV LB KV vicepirmininkas A. Rugienius, kuris kalbėjo, kad jau prieš kelis dešimtmečius LB atkreipė dėmesį į sportinį judėjimą išeivijoje kaip svarbią auklėjimo lietuviškumo dvasia ir jo išlaikymo priemonę. A. Rugienius papasakojo, kaip ištisus metus Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo sporto sąjunga (ŠALFASS) glaudžiai bendradarbiauja su Kanados ir JAV LB. Jis pažymėjo, kad Seimo ir JAV LB atstovų komisijoje keliamas sporto klausimas yra ne tik kaip priemonė, padedanti lietuviškumą išlaikyti išeivijoje, bet ir kaip fizinės stiprybės, geros sveikatos šaltinis. Bendrų projektų kartu su Lietuva nestinga. Nestinga ir problemų, jau pats metas susitarti dėl JAV lietuvių sportininkų atstovavimo Lietuvai pasaulinėje arenoje. „Integralios tautos“ dokumente Lietuvos mokykloms siūlomas fizinio auklėjimo projektas – įvairių sporto šakų komandų steigimas ir fizinio auklėjimo programa. Pastebėta, kad 53 proc. Lietuvos jaunimo neatitiko jų amžiaus sveikatos reikalavimų, dėl menkos sveikatos 50 proc. į Lietuvos kariuomenę pašauktų jaunuolių nėra priimami.

Rezoliucijoje „Dėl Sporto departamento ir Tautinio olimpinio komiteto bendradarbiavimo su JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba“ Komisija „teigia, kad sportas yra būtinas jaunimo lavinimui ir auklėjimui ir turi būti švietimo sistemos dalis, reikalaujanti konkrečių planų, įsipareigojimo ir valstybės paramos. Komisija pabrėžia, kad Lietuvos prisijungimas prie tarptautinių sportinių judėjimų ir sąjungų yra visapusiškai remtinas reiškinys, lietuvių tautos sveikatos ugdymas reikalauja aiškios nacionalinės sporto ideologijos. Komisija siūlo atskirti žaidynes ir tautines olimpiadas, keliant joms ir skirtingus uždavinius.“ Rezoliucijoje buvo siūloma pradėti rengtis 1998 metais įvyksiančioms VI Pasaulio lietuvių sporto žaidynėms ir II Lietuvos olimpiadai, sudaryti atskirus organizacinius komitetus, o Sporto departamentui ir Tautiniam olimpiniam komitetui kartu su JAV LB sudaryti bendrą darbo grupę.

Rezoliucijoje „Dėl bendradarbiavimo mokslo ir švietimo srityse“ buvo konstatuojama, kad jau paskirti JAV LB ir LR švietimo ir mokslo institucijų bendradarbiavimo koordinatoriai – JAV LB KV vicepirmininkas mokslo reikalams Vitalis Vengris, JAV LB KV Švietimo tarybos pirmininkė R. Kučienė, LR švietimo ministerijos įgaliota atstovė Danguolė Sabienė; bendram darbui siūloma pasitelkti Lietuvos mokslo tarybą ir Lietuvos švietimo tarybą, sudaryti bendrą darbo grupę. Labai svarbi rezoliucija buvo „Dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) plėtimosi“. Ji susideda net iš šešių punktų, čia tik keletas: „1. NATO šiandien yra svarbiausia transatlantinės erdvės saugumą garantuojanti organizacija. NATO buvimas Europoje įgalina šiame kontinente išlaikyti ir plėtoti demokratinę santvarką bei laisvos rinkos ekonomiką. JAV įsipareigojimas NATO ir dalyvavimas sprendžiant Europos problemas bei NATO plėtimas yra ypatingai svarbūs veiksniai Lietuvai. /.../ 4. Sveikintina JAV Kongreso iniciatyva įstatyminiu keliu paremti NATO plėtimosi į Vidurio Europą idėją. JAV parama ir dalyvavimas sprendžiant Baltijos jūros regiono klausimus visada turėjo ypatingą reikšmę Lietuvai. Mes pripažįstame ir vertiname ypatingą JAV teikiamos pagalbos Lietuvai reikšmę, jai siekiant patenkinti NATO narystės kriterijus bei praktinį suderinamumą ir sąveikumą su NATO pajėgomis. Raginame JAV administraciją pasisakyti už neatidėliojamą Lietuvos priėmimą į NATO.“ Rezoliucija priimta 1996 m. rugsėjo 6 d., buvo išversta į anglų kalbą ir išsiuntinėta valstybėms NATO narėms.

Šioje sesijoje taip pat buvo priimta rezoliucija „Dėl ūkio raidos ir perspektyvos“.

Užsklendžiant mintis apie darbo pradžią, norisi pacituoti tuometinio LR kultūros ministro Juozo Nekrošiaus žodžius: „Turime daryti tai, kas reikalinga mūsų dvasinei gyvybei ir sielos džiaugsmui“.

Pabaiga.

Žurnalas „Nepriklausomybės sąsiuviniai“