Liūda Rugienienė. Bendras darbas Lietuvai (I)

Liūda Rugienienė ir JAV ambasadorė Lietuvai Anne Derse

1990 m. kovo 11-ąją, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, išeivija buvo itin pakilios nuotaikos, tačiau, kita vertus, jai kilo daug klausimų, į kuriuos nebuvo aiškių atsakymų. Tuometiniai JAV Lietuvių Bendruomenės (toliau JAV LB) pagrindiniai veikėjai iš Lietuvos išvyko dar jauni (studentai, gimnazistai, vaikai), kartu išsivežė ir Tėvynės meilę bei jos ilgesį. Lituanistinės mokyklos, parapijos, jaunimo organizacijos, sportinis judėjimas, kultūrinė veikla, spauda ugdė patriotizmą ir lojalumą savo gimtinei. Sovietų ir nacių okupacijos daugelio atmintyje buvo gyvos, todėl dvasinis ryšys su Lietuva buvo stiprus.

Kovo 11-oji buvo sutikta kaip neįtikėtinas stebuklas, tačiau mūsų lietuviškoji visuomenė planingai bendradarbiauti su Lietuva nebuvo pasirengusi. Neatmenu, kad ieškant atsakymo į šį svarbų klausimą būtų rengiamos konferencijos ar svarstybos. Įvykis vijo įvykį, reikėjo rašyti laiškus JAV Prezidentui, įvairiems politikams, rengti demonstracijas, prašyti Lietuvos valstybės pripažinimo de jure (JAV 1922 metų Lietuvos valstybės pripažinimo nebuvo panaikinusi).

Tarp Lietuvos ir išeivijos radosi nepasitikėjimas, „jūs ir mes“ sindromas. Lietuvoje buvo baiminamasi, kad išeiviai norės perimti vadovaujamas pozicijas, o išeivijoje nepasitikėjimas kilo, kai Lietuvos vadovais buvo renkami buvusios komunistų partijos aukštieji pareigūnai, atšauktas ambasadorius Stasys Lozoraitis. Buvo sunku apsispręsti, kaip elgtis, ką remti, kam padėti ir kam nepadėti, kaip atskirti valdančiųjų valstybinius ir partinius ar asmeninius interesus. Supratome, kad kelias į savarankišką demokratinę valstybę bus ilgas, reikalaujantis dirbti kartu.

Šių tikslų vedama JAV LB Visuomeninių reikalų taryba (pirmininkas Algimantas Gečys), kartu su JAV LB Mičigano (Michigan) apygarda (pirmininkė Liūda Rugienienė) 1993 m. birželio 19–20 d. Detroito priemiestyje Sautfilde (Southfield) surengė visuomeninę politinę konferenciją. Į ją užsiregistravo per 200 įvairios patirties išeivių iš JAV ir Kanados bei šimtinė svečių, o iš Lietuvos atvyko ministras pirmininkas, Lietuvos demokratinės darbo partijos pirmininkas Adolfas Šleževičius, Lietuvos Respublikos (toliau LR) Seimo nariai – Lietuvos centro judėjimo pirmininkas Romualdas Ozolas, Tėvynės sąjungos atstovas Saulius Šaltenis ir Seimo vicepirmininkas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Aloyzas Sakalas.

Paskaitoms ir simpoziumams buvo parinktos temos: „Išeivijos žvilgsnis – nepriklausomos Lietuvos valstybės santykiai su išeivija“ (dr. Valdas Adamkus, advokatas Rimas Domanskis, dr. Juozas Kazickas ir dr. Tomas Remeikis), „Išeivijos ideologinė pagalba šių laikų Lietuvos žmogui“ (kun. Antanas Saulaitis, SJ, APPLE programos vedėja Vaiva Vėbraitė-Gust, Lietuvių Skautų Sąjungos tarybos pirmininkas Sigitas Miknaitis ir Ateitininkų Federacijos vadas Juozas Polikaitis), „Kliūtys santykiuose tarp išeivijos ir Lietuvos: barjerai, tarpekliai ar praraja“ (dr. Vytautas Bieliauskas), „Išeivijos rolė atsikuriančios Lietuvos gyvenime“ (Romualdas Ozolas, Aloyzas Sakalas, Saulius Šaltenis), „Šiandieniniai demokratijos pavidalai ir valstybės vaidmuo Lietuvoje“ (Adolfas Šleževičius, Romualdas Ozolas, Aloyzas Sakalas, Saulius Šaltenis), „Politinė kultūra Lietuvoje ir laiko reikalavimai“ (dr. Vytautas Vardys). Iškilmingos vakarienės metu kalbėjo ambasadorius Stasys Lozoraitis.

„Draugo“ dienraštyje JB rašo: „Atrodytų – koks čia pokalbis gali išsivystyti tarp tokių nelygių savo užimamose pozicijose asmenų. O vis dėlto jis vystėsi labai teigiamai. Gal iš dalies todėl, kad lankydamiesi demokratiškame krašte ir klausinėjami demokratijoje gyvenančių žmonių, svečiai iš Lietuvos lyg ir labiau buvo veikiami prisiderinti prie demokratiško pokalbio. Todėl jis ir buvo atviras, beveik nuoširdus ir korektiškai mandagus iš abiejų pusių.“ Konferencija buvo tiesiogiai transliuojama į Lietuvą per „Amerikos balsą“ ir „Laisvės radiją“, plačiai aprašoma JAV ir Kanados lietuviškoje spaudoje, taip pat buvo filmuojama, daromas garso įrašas.

Specialus komitetas, pirmininkaujant Broniui Nemickui, pasiūlė išvadas, kurios beveik vienbalsiai dalyvių buvo priimtos. Siūlymuose atsispindėjo idėjos Lietuvos ir išeivijos santykiams gerinti, pareiškiant, kad „išeivija yra susirūpinusi Lietuvos ateitimi, turi pareigą ir jaučia teisę dėtis į Lietuvos valstybės atkūrimą visomis savo jėgomis“. Pirmoji išvada skelbė, kad „lietuvių tautą sudaro bendros tautinės sąmonės lietuvių kilmės lietuviai, todėl pilietybės, nuosavybės ir žmogaus teisių požiūriu jie yra lygūs, nepaisant, kur jie gyvena.“ Kituose siūlymuose buvo akcentuojama, kad išeinant į laisvąją rinką labai svarbūs yra teisingumo ir teisėtumo veiksniai, kad išeivija savo talentu ir patirtimi yra pasiruošusi dėtis prie Lietuvos materialinės ir kultūrinės gerovės vystymo, skatinami abipusiškai naudingi santykiai švietimo, kultūros, jaunimo auklėjimo, susižinojimo srityse. Priimta 10 išvadų. Visos jos buvo paskelbtos „Drauge“ 1993 m. birželio 26 d.

Šios svarbios konferencijos metu Lietuvos atstovams ir JAV LB vadovams buvo progos pasitarti tarpusavyje. Jie svarstė LR Seimo atstovų ir išeivijos bendros komisijos įsteigimo galimybę, į kurią turėjo būti kviečiami Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (toliau PLB), Kanados LB ir JAV LB atstovai. Vytautas Volertas yra pasakęs: „Krašto valdyba (JAV) nėra valstybės vyriausybė, ir sėkmę laiduoja visuomenės pritarimas. Drąsa ir atsarga privalo būti vienodai vertinamos.“ Konferencijai pasibaigus jautėme visuomenės pritarimą stiprinti oficialius ryšius su Lietuvos vadovybe. Nors pastarojoje JAV LB XIII Tarybos sesijoje Klyvlende (Cleveland) buvo nutarta ryšiams su Lietuva stiprinti Krašto valdybai (toliau KV) turėti savo atstovą Lietuvoje, tačiau apsispręsta organizuoti komisiją su LR Seimu.

Komisijos įsteigimas

Tuoj pat po konferencijos spalio mėnesį įvyko JAV LB XIII Tarybos sesija Čikagoje. Visuomeninių reikalų komisija (toliau VRK) svarstymui pasiūlė nutarimą: „JAV LB Taryba pritaria sudarymui prie Lietuvos Seimo veikiančios nuolatinės komisijos, kuri spręstų opiuosius Lietuvos ir išeivijos klausimus. Komisija būtų sudaryta Lietuvos Seime partijų paskirtų atstovų, Lietuvos vyriausybės atstovų ir Lietuvių Bendruomenių kraštų valdybų susitarimu skirtų atstovų pagrindu. Šiuo klausimu JAV LB Krašto valdyba yra įpareigojama išdirbti planus su Kanados LB Krašto valdyba ir informuoti bei pastangas koordinuoti su PLB Valdyba.“ Protokole (sekretorė Gražina Kamantienė) rašoma, kad šį nutarimą pasiūlius vyko diskusijos, kurių metu dr. Zigmas Brinkis paprašė patikrinti kvorumą. Kadangi nebuvo reikalingo dviejų trečdalių sesijoje užsiregistravusių Tarybos narių, diskusijos sustabdytos ir pasiūlymas buvo atidėtas.

PLB komisijos steigimui nepritarė. Kanados LB Tarybos narių nuomonė buvo susiskaidžiusi: vieni labai domėjosi komisijos organizavimu, o kiti agitavo į komisiją nesijungti. 1993 m. rugsėjo 27 d. laiške LR Prezidentui Algirdui Brazauskui PLB pirmininkas Bronius Nainys rašė: „Nors PLB valdyba ir PLB padalinys veikianti Pasaulio Lietuvių Jaunimo Sąjunga ir Kraštų Bendruomenių valdybos jau keleri metai bendradarbiauja su Lietuva, tačiau kartais atrodo, kad ši už Lietuvos ribų gyvenančių jungtis Lietuvai pilnai nėra suprantama... Taip pat norime pastebėti, kad žymiai geresnis bei paveikesnis Lietuvos ir už jos ribų gyvenančių lietuvių tarpusavio susipratimas bei bendradarbiavimas vyktų, jeigu Lietuvos Seimas įgyvendintų VIII PLB seimo pageidavimą turėti vieną ar du už Lietuvos ribų gyvenančių lietuvių atstovus Lietuvos Seime pilnateisiais nariais.“ PLB atstovo padėtį Lietuvoje B. Nainys prilygino Lietuvos ministro padėčiai, kad jis galėtų palaikyti betarpiškus ryšius su LR Prezidento įstaiga, Seimo vadovybe bei nariais, Vyriausybe bei kitomis valdiškomis įstaigomis, „turėtų teisę dalyvauti Ministrų Tarybos posėdžiuose“. PLB planai labai ryškiai skyrėsi nuo JAV LB supratimo, kaip reikėtų įgyvendinti konkretų ir oficialų bendradarbiavimą su Lietuva.

Spaudoje tuo klausimu vyko įvairios diskusijos. Įdomus buvusio PLB pirmininko dr. Vytauto J. Bieliausko samprotavimas ieškant LB ateities vizijos: „Lietuvybės sustiprinimas pas mus turi ateiti iš Lietuvos, o lietuvybės išlaikymas mums gali būti svarbus tik tokiu atveju, kai su kraštu turėtume artimus ryšius. Dabar tie ryšiai šaltėja. Ar išeivija, susijungusi į savo Bendruomenes ir atstovaujama PLB, taps tarytum kita Lietuva, kuri yra užsienyje ir kuri Lietuvoje turės net savo atstovą nelyginant svetimos valstybės ambasadorių? Nejaugi mes esame dabar pasiruošę sukurti „išeivijos Lietuvą“, kuri egzistuotų viena sau? Tokios idėjos yra absurdiškos, bet jos yra keliamos.“

1994 m. liepos mėnesį Vilniuje lankėsi JAV LB KV pareigūnai Vytas Maciūnas, Regina Narušienė ir A. Gečys. Komisijos steigimo reikalu Seime jie tarėsi su devynių partijų vadovais, kurie visi pritarė komisijos įsteigimui, ir Seimo vicepirmininkui Aloyzui Sakalui tarpininkaujant Seimo Juridinis skyrius per dvi dienas parengė LR Seimo nutarimo projektą Nr. 1079. Jame buvo siūloma komisiją sudaryti iš devynių Seimo narių (po vieną politinių partijų ir politinių organizacijų atstovą), penkių JAV ir trijų Kanados LB Tarybų rinktų atstovų. Reikalai pradėjo judėti į priekį.

Tų pačių metų rugsėjo 17–18 dienomis JAV LB XIV Taryba savo metinėje sesijoje priėmė nutarimą: „JAV LB Taryba pritaria Lietuvos Respublikos Seimo ir užsienio lietuvių Amerikoje (JAV ir Kanados) komisijos įsteigimui ir įpareigoja JAV LB Krašto Visuomeninių reikalų tarybą vieno mėnesio bėgyje paruošti JAV LB atstovavimo toje komisijoje sąlygas ir veiklos taisykles. JAV LB Tarybos Visuomeninių reikalų komisija, peržiūrėjusi tas taisykles, pristato JAV LB Tarybos patvirtinimui.

Kanados LB Tarybos sesijoje, įvykusioje po poros mėnesių (lapkričio 11–12 dienomis), taip pat buvo svarstomas komisijos steigimo reikalas, nepriimta vieno balso skirtumu.

1995 m. sausio 26 d. LR Seimas priėmė nutarimą Nr. I–776 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos Lietuvių Bendruomenės atstovų komisijos sudarymo“. Seimas nutarė: „1. Sudaryti Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos lietuvių bendruomenės atstovų komisiją ir patvirtinti Komisijos nuostatus /.../. 2. Pavesti Lietuvos Respublikos Seimo valdybai spręsti Komisijos būstinės ir finansavimo klausimus.“

Šis Seimo nutarimas buvo pasirašytas Seimo pirmininko Česlovo Juršėno ir įsigaliojo, kai buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ gegužės 10 d.

Lietuvos Respublikos Seimo ir Amerikos Lietuvių Bendruomenės atstovų komisijos (toliau Komisija) įteisinimas Seime labai suerzino dr. Kazį Bobelį, kuris tuo metu buvo Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku. Jis šio dokumento reikalu kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kuri padarė išvadą, kad nutarimas neteisėtas ir naikintinas. 1995 m. birželio 1 d. K. Bobelis kartu su Rimantu Markausku (LDDP) pateikė LR Seimui svarstyti Išeivijos lietuvių ir Lietuvos Respublikos komisijos sudarymo projektą. Taip šią komisiją vadino pats K. Bobelis laiške PLB, Amerikos Lietuvių Tarybai, JAV LB, Amerikos Lietuvių Vyčių organizacijai, Australijos LB, Kanados LB, Argentinos Lietuvių Tarybai, Vokietijos LB, Rusijos LB, Sibiro LB ir Didžiosios Britanijos Lietuvių Sąjungai. Laiškas nebuvo išsiuntinėtas visų kraštų bendruomenėms, nes 1995 m. L B veikė jau 26 kraštuose. Jei ši K. Bobelio siūloma komisija būtų buvusi priimta, tai LR Seimo ir Amerikos LB atstovų komisija būtų tapusi niekine.

LR Seimo 1995 m. gegužės mėn. 23 d. posėdyje pristatydamas nutarimo projektą K. Bobelis tvirtina: „/.../ man atrodo, kad mūsų pasiūlymas atstovauja visoms Amerikos ir pasaulio lietuvių organizacijoms. Aš turiu laišką iš pono Nainio, iš Amerikos lietuvių tarybos, iš „Vyčių“, taip pat tikiuosi, kad dalyvaus ir ponia Narušienė, nes ji atvyksta. Kuomet visi sueisime, tai ir padarysime naują nutarimą.“ Čia pat taikliai pakomentavo Seimo narys Valdas Petrauskas: „Arba tada mes kuriam antrą komisiją, arba tada turime naikinti, kartoju, naikinti įstatymiškai aną sudarytą komisiją ir aną Seimo sprendimą. Ką mes darome? Aš dabar suprantu, kodėl didžiosios daugumos toks aktyvus naujojo varianto palaikymas. Ten buvo aiškiai pasakyta – iš visų parlamentinių partijų po vieną žmogų. Dabar aštuoni Seimo nariai. Aišku, didžioji dalis iš aštuonių bus daugumos atstovai. Štai kodėl nepatiko anas variantas ir štai kodėl atsirado šitas. Tai gal nereikia pigių spektaklių, nereikia niekinti kitų Amerikoje gyvenančių, dirbančių ir veikiančių lietuvių iš Seimo tribūnos.“

 Kaip buvo minėta, JAV LB turėjo parengti nuostatus-taisykles savo JAV atstovams Komisijoje. Projektą parengė JAV LB KV Visuomeninių reikalų tarybos pirmininkas A. Gečys. 1995 m. birželio 10 d. Arlingtone, Virdžinijoje (Virginia), Tarybos Visuomeninių reikalų komisija projektą peržiūrėjo, papildė ir pristatė Tarybai (posėdžio pirmininkė L. Rugienienė, vicepirmininkas Juozas Ardys, sekretorius Jonas Urbonas). Svarbus nutarimas buvo, kad Komisija gali būti papildyta kitų kraštų Lietuvių Bendruomenių atstovais, jei tam pritaria visi Komisijos nariai. Liepos mėnesį JAV LB XIV Taryba dokumentą patvirtino.

Tarybos Prezidiumas sudarė kandidatų į Komisiją sąrašą ir pravedė Tarybos sesijoje rinkimus. Buvo išrinkti Juozas Ardys, Vytas Maciūnas, Regina Narušienė, Liūda Rugienienė ir Donatas Skučas. Komisijos atstovai tarpusavyje pirmininku išsirinko D. Skučą.

Antrą teksto dalį rasite čia

Žurnalas „Nepriklausomybės sąsiuviniai“.