Kęstutis Girnius. Vokiečiai reikalauja griežtesnės laikysenos Graikijos atžvilgiu

E. Levin nuotrauka Briuselyje praėjusią savaitę prasidėjo atidėliotos derybos su Graikija dėl finansinės paramos ir priemonių paketo ši...

E. Levin nuotrauka
Briuselyje praėjusią savaitę prasidėjo atidėliotos derybos su Graikija dėl finansinės paramos ir priemonių paketo šios šalies ekonomikai gelbėti peržiūrėjimo. Priemonių paketas buvo patvirtintas vasario 20 dieną, bet graikų netenkino. „Laisvajai bangai“ Kęstutis Girnius sakė, kad svaresnių nuolaidų Graikija tikėtis negali, nors neesminiais klausimais galbūt ir bus nusileista.

– Gal Europos Komisijos (EK) keliamos sąlygos graikams išties nepakeliamos? Gal jie teisūs sakydami, kad mums netinka sprendimas, dėl kurio Atėnai turi mokėti vis daugiau ir daugiau?

– Labai sudėtingas klausimas. Vokietija ir kai kurios kitos šalys sako, kad Graikijos sunkumai kilo dėl to, kad ji netvarkė savo finansų sistemos – skolinosi tiek, kiek nebegali grąžinti. Kita vertus, savo šalies turtuoliams ir kitiems gyventojams leido nemokėti mokesčių.

Manau, kad derybose su EK kokių nors smulkių lengvatų gali būti suteikta, bet stambesnių – ne. Blogiausia, kad atsinaujino žodžių karas ir pasiekė beveik nesuprantamą lygį. Praėjusią savaitę ir anksčiau Graikijos teisingumo ministras pasakė, kad Vokietija skolinga Graikijai 9 mlrd. eurų dėl Pirmojo pasaulinio karo padarinių ir 320 mlrd. eurų – dėl Antrojo. Dar graikams vokiečiai turi sugrąžinti 10 mlrd. eurų paskolą, kurią iš Graikijos išreikalavo naciai 1942 metais. Vyksta tokio lygio kalbos. Graikai grasina nacionalizuoti Vokietijos kompanijas, net atimti Vokietijos piliečių vasarnamius.

Kai taip kalbama, reakcijos, aišku, nėra labai teigiamos. Dar galima pridurti, kad kanclerė Angela Merkel ir finansų ministras Wolfgangas Schaeuble Graikijos laikraščiuose dažnai vaizduojami vilkintys nacių uniforma. Ir paskutinis dalykas – gynybos ministro Panoso Kamenoso pareiškimas. Jis pagrasino išsiųsti į Vokietiją musulmonus fundamentalistus, atvykusius į Graikiją su kitais pabėgėliais. Šitoks „žodžių karas“ tik kenks santykiams. Ir stiprins Vokietijos rinkėjų reikalavimus, kad nuolaidų Graikijai nebūtų daroma.

– Graikai skundžiasi, kad Europos Sąjungos sankcijos Rusijos atžvilgiu pakirto jų žemės ūkio produktų eksportą – į Rusiją jis siekė 70 proc. Patyrė rimtų nuostolių ir turizmo sektorius – 25 proc. turistų buvo rusai. Graikai reikalauja tuos praradimus kompensuoti…

– Jie gali reikalauti. Manau, kad ir Lietuva norėtų, kad kas nors jos nuostolius kompensuotų. Bet vargu, ar tai būtų priimtina. Kadangi sankcijoms Rusijai pritarė visos ES valstybės, nors tuo metu Syriza dar nebuvo valdžioje.

Kaip minėjau, kokių nors nuolaidų – gali būti. Pavyzdžiui, kai kurie radikalieji Vokietijos kairieji, vadinamoji Linke partija pasakė, kad gal Vokietija galėtų tuos 10 mlrd. eurų sumokėti dėl graikų paskolos. Bet kai imama kalbėti emociškai, bet ne apie konkrečias problemas, kai imama koliotis, bartis, mokyti ir pykstama, padėtis neišvengiamai gali tik blogėti. Ir Vokietijos gyventojai jau pasisako už tai, kad jų vyriausybė Graikijos atžvilgiu laikytųsi kuo griežčiau.

Bet yra ir kitas labai svarbus momentas. Finansinė drausmė vis dėlto yra reikalinga. Airija, Portugalija, Kipras, kai kurios kitos šalys buvo priverstos priimti panašius „vaistus“, kurie siūlomi Graikijai. Jeigu staiga graikams būtų atleista dėl jų išlaidavimo, tai ir kitos šalys turėtų teisę reikalauti, kad nuolaidos būtų daromos ir joms. Kyla bendras politinis klausimas: jeigu ateina Syriza partija ir iškovoja didelias nuolaidas, tai kiekvienoje šalyje atsiras populistinė partija, kuri žengs panašiu keliu. Dabar Ispanijoje artėja rinkimai, jie vyks rudenį. Ten labai sustiprėjo vadinamoji Podemos partija. Ji taip pat kalba, kad įvykdys mokesčių reformą, restruktūrizuos skolas, sumažins pensijinį amžių. Net ima kalbėti, kad reikia sugrąžinti 35 valandų darbo savaitę. Jei Graikijai daromos nuolaidos, Ispanijos ir kitų šalių balsuotojai gali galvoti, kad išrinkus radikalesnę partija bus išsikovota panašių lengvatų. Tokiu atveju nukentėtų valdančiosios partijos, kiltų tam tikras populizmo proveržis.

– Graikija įspėja, kad jai pasitraukus iš euro zonos, paskui ją išeitų ir Italija, Ispanija, o vėliau ir pati Vokietija…

– Manau, kad tai neįmanoma. Euro zona šioms šalims vis dėlto yra naudinga. Graikija yra beveik išimtis, kur susidarė tokia palaida bala. Graikijos valdžia meluodavo Briuseliui – teikė klaidingus, suklastotus, iškraipytus duomenis apie savo ūkį. Jeigu Graikija išeitų, kitos šalys neskubės. Kadangi daugeliui jų Europos Sąjunga ir euro zona naudinga.

Yra tiesos, kai tam tikri žmonės skundžiasi, lyg egzistuotų dvigubos taisyklės: ko neleidžiama mažoms šalims, leidžiama – didžioms. Praėjusią savaitę Prancūzijai trečia kartą buvo pratęstas terminas susitvarkyti biudžeto deficitą. Iš mažų valstybių reikalaujama daugiau, iš didelių – mažiau.

– Kai kas sako, jog Graikija yra Maskvos „trojos arklys“ Europos Sąjungoje…

– Manau, kad nuogąstavimai perdėti. Tačiau jei Graikijos santykiai su EK gerokai pablogėtų, jei graikai nuolaidų negautų, jaustųsi Europos Sąjungos arba Vokietijos negailestingai išnaudoti, neatmestina galimybė, kad rusai gali bandyti pakišti koją, apsunkinti sprendimus. Reikia prisiminti, kaip Lietuva 2008 metais vetavo ES derybas su Rusija dėl sutarties. Kadangi norėjo, kad į sutartį būtų įtraukti kai kurie klausimai. Graikija gali elgtis panašiai.

Dabar daug kalbama ir fantazuojama apie Rusiją, visur vaidenasi jos įtaka – Rusijos „ranka“, Rusijos pinigai, Rusija paveikia visokius nutarimus… Čia daug vaidenimosi. Tačiau Graikijoje yra tikrai reali galimybė paveikti valdžią ir elektoratą. Manau, kad Rusija čia galėtų „investuoti“ pinigų ir siekti sėkmės. Bet neskubėčiau Graikijos vadinti „Trojos arkliu“.



Susiję

Kęstutis Girnius 3119766976983104491
item