Liuksemburge trečdaliu sumažinta finansinė parama religinėms bendruomenėms, stabdomos tikybos pamokos

Šv. Mergelės Marijos katedra Liuksemburge

Religijų reikalų konvenciją, pagal kurią valdžia finansuoja religines bendruomenes, pasirašė premjero Xaviero Bettelio vyriausybė ir vadinamoji konvencijos apimtų kultų taryba, kuriai priklauso Liuksemburgo žydų ir musulmonų bendruomenės, katalikų, protestantų, anglikonų ir ortodoksų bažnyčios. Konvencija numato religinių bendruomenių veiklos finansavimą per ateinančius du dešimtmečius.

Konvencija visų prima drastiškai sumažino valstybės ekonominę paramą religijoms. Vietoj 24,6 milijonų eurų paramos paskirta 8,3 milijonai eurų; Katalikių Bažnyčiai vietoj 23,72 milijonų eurų paskirta 6,75 milijonai. Musulmonų bendruomenė, kuri ligi šiol nebuvo finansuojama, nuo dabar irgi bus valstybės remiama. Katalikų Bažnyčia iš gautų lėšų turės mokėti atlyginimus dvasininkams ir kitiems sielovados darbuotojams, kuriems bus skiriamos naujos pastoracinės pareigos. Vietoj dabartinių religijos arba etikos pamokų mokyklose bus dėstomas vertybių ugdymas. Konvencija, be to, įpareigoja Bažnyčią finansiškai išlaikyti visas kulto patalpas, išskyrus katedrą, Echternacho baziliką ir Jono XXIII centrą.

Liuksemburgo arkivyskupas italų katalikų žinių agentūrai SIR pakomentavo, jog tai, ką valdžios atstovai vadina kompromisiniu susitarimu, iš tiesų katalikams yra palaimėjimas: „Labai skaudu, ypač todėl, kad nebebus tikybos pamokų. Valstybės parama sumažės iki trečdalio ligi šiol suteikiamos ekonominės paramos. Tai reiškia, kad nebebus įmanoma išlaikyti visų dabartinių bažnyčių. Tačiau ateityje būsime laisvesni, tam tikra valstybės finansinė parama užtikrinta, konstitucija toliau pripažįsta religijas. Taigi, Katalikų Bažnyčia galės tęsti savo misiją. Bažnyčia Liuksemburge bus neturtingesnė. Tačiau popiežius Pranciškus moko nebijoti neturto, Evangeliją skelbti širdies kalba. Būdami neturtingesni turėsim didesnes galimybes skelbti Evangeliją.“

Šaltinis: lt.radiovaticana.va