Ryszard Legutko. Supančioti protai ieško sprendimų

Europa vis dar nerado islamo problemos sprendimo, ir niekas nerodo, kad greitai jį ras. Dramatiški įvykiai Paryžiuje tik dar kartą apie ...


Europa vis dar nerado islamo problemos sprendimo, ir niekas nerodo, kad greitai jį ras. Dramatiški įvykiai Paryžiuje tik dar kartą apie tai paliudijo. Reaguoti į žmonių žudymą kandžiais tekstais yra sudėtinga, bet reaguojant į tai, kas nutiko po to, kandumas yra neišvengiamas.

Išpuolį įvykdė Prancūzijoje gimę ir augę šalies piliečiai. Tai rodo, kad inkultūracijos ir edukacijos sistema yra neefektyvi. Ir tai ne pirmas atvejis, kai išpuolį įvykdęs nusikaltėlis yra „europietiškos sistemos produktas“, o ne atėjūnas iš arabiškų šalių, siekiantis sunaikinti „didįjį blogį“. Imigracija yra didelė Vakarų problema, bet, kaip matome, net ne dabartinė, o prieš ją sekusi karta šiandien kelia didžiausias bėdas.  Galima diskutuoti apie „multikulti“ vertybes, galima ir atsitraukti nuo tokių diskusijų, nes dabartinėje situacijoje tai nieko nekeičia. Europa iš savo naivumo, ideologinių paskatų, kvailumo ar savižudiško instinkto, pagimdė grupes, kurios nori ją nužudyti.

„Saviraiškos“ metas

Paryžiaus išpuolių taikiniu tapo leidinys, spausdinantis vulgarius komiksus ir karikatūras, kurios puola religiją, ypač krikščionišką, o kartais, ir palyginus švelniai, islamą. Po įvykusios tragedijos Europa atrado savuosius kankinius ir padarė iš jų „europietiškų vertybių“ simbolius. Premjeras Renzi, apibendrindamas Italijos pirmininkavimą ES Tarybai, sujungė Homerą, Dantę ir gotikines katedras su „Charlie Hebdo”. Šiuos dalykus jungianti linija nebuvo įskaitoma, bet faktas, kad būtent kažkas tokio atėjo į galvą gan intelektualiam politikui. O tai, kad šie palyginimai nebuvo plačiai išjuokti, liudija apie dabartinę Europos dvasios būklę.

Europa taip gyvai sureagavo ne pirmą kartą. Panašus precedentas įvyko prieš kelis metus. To priežastimi taip pat buvo Mahometo karikatūros. Tad pasirodo, kad tai, kas šiandien jungia europiečius ir tampa jų „europinėmis vertybėmis“, yra teisė įžeidinėti, o ypač teisė įžeisti krikščioniško tikėjimo atstovus, kartais musulmonus. Kol kas ši teisė negalioja tik judaizmui. Štai ir Europos Parlamente neseniai buvo pakabintas nuogos Dievo Motinos prie kryžiaus paveikslas. Kai kurie parlamentarai protestavo prieš paveikslo iškabinimą, todėl, dėl visa ko, prie jo pastatė apsauginį.

Šiandien teisė į preciziškai nukreiptą įžeidinėjimą pristatoma kaip „saviraiškos laisvė“. Šį sąvoka yra palyginus nauja. Dar ne taip seniai naudojome sąvoką „žodžio laisvė“, bet žodžio laisvė šiandien yra retenybė. Karikatūra nėra žodis, o „saviraiška“. Šiandien tas, kuris leidžia „saviraišką“, neprivalo nieko aiškinti žodžiu ir argumentais. Suprantama, kad ne kiekviena „saviraiška“ džiaugiasi laisve, nes pasirodo yra tokios, kurios vis dėlto „skatina neapykantą“. Pavyzdžiui, homoseksualių žmonių karikatūrų juk niekas neišspausdina. Todėl nėra šansų, kad minios nešios plakatus su užrašu „je suis Krauze”, norėdamos pagerbti Krzysztofą Krauzę, kuris nupiešė ožkos ir homoseksualų karikatūrą

Absurdo maršas

Kai Europos Parlamente pristatėme Smolensko katastrofos nuolaužų nuotraukas, parlamento valdžia nurodė juoda juosta užklijuoti kai kuriuos prierašus po nuotraukomis. Ypač daug pasipiktinimo sulaukė prierašas po Rusijos kareivio nuotrauka: „besijuokiantis Rusijos kareivis laužtuvu gadina lėktuvo nuolaužas“. Prie tos nuotraukos netgi buvo pastatytas parlamento apsauginis, kuris turėjo užtikrinti tai, kad niekas nebandytų nuimti juodos juostos. Galbūt tai net tas pats apsauginis? Vaizduoti nuogą Dievo Motiną ir įžeidinėti katalikus galima, tačiau parašyti, kad Rusijos kareivis gadina katastrofos nuolaužas – ne.

„Pasaulis iškrito iš rėmų”  – norėčiau pritarti Šekspyrui. Sunku kitaip galvoti, matant didžiulę demonstraciją Paryžiuje. Savaime suprantama, kad demonstracijos yra normalus reiškinys, protesto ar gynimo maršai taip pat yra sveikintini. Tačiau juokingai atrodo, kai su minia žygiuoja politikai. Demonstracijos ir maršai yra tam, kad valdžioje esantiems politikams kažką parodytų. Kam su minia žygiuojantys politikai nori kažką parodyti? Teroristams? Jei taip, tegul sukviečia specialiųjų pajėgų tarybą, kuri turi mus ginti nuo teroristų, o ne staiposi per maršus. Absurdiška ir tai, kad į demonstraciją už saviraiškos laisvę pakviečiami Rusijos vyriausybės atstovai, kurie turėtų žygiuoti marše, palaikančiame teroristus.

Supančiotas protas

Kraštutinės saviraiškos laisvės išaukštinimas negina mūsų nuo islamo, nes tai tėra europietiško vulgarumo triumfas. Italijos premjeras Renzi buvo teisus sakydamas, kad tuo, kuo kažkada Europai buvo Dante arba katedros, šiandien yra vulgarūs komiksai. Kai tik pradedame kritikuoti islamą naudodamiesi žodžio, o ne saviraiškos laisve – reakcija Europoje yra visiškai kitokia. Kai prieš kelis metus Oriana Fallaci parašė knygą, argumentuotai kritikuojančią islamą, Europos intelektualinės ir politinės klasės reakcija buvo kitokia. Kai popiežius Benediktas paskelbė savo garsią ir išmintingą paskaitą Rėgensburge, ant jo iš visur krito griausmai, nes argumentuotai kritikuoti islamą, pasirodo, yra neleistina. Po kurio laiko Vatikanas buvo netgi priverstas atsiprašyti. Tada niekas nenešiojo plakatų su užrašais „je suis Oriana” arba „je suis Benoît (pranc. – Benediktas, vert. past.)”, kad išreikštų paramą žmonėms, kuriuos puolė žiniasklaida bei minios naudingų idiotų. Net ir šiandien, kraujui „Charlie Hebdo” redakcijoje neišdžiuvus, jau kyla bangos prieš „islamofobiją“. Tai jie ir yra didžiausi mūsų priešai. Galbūt net didesni už pačius teroristus.

Šiandieninio europiečio protas yra surakintas kelių pagrindinių sąvokų – „tolerancijos“ ir „saviraiškos laisvės“, kurios yra pristatomos kaip išskirtinai geros, taigi ir pripažįstamos „europietiškomis vertybėmis“, o ginamos tik kairiųjų politinių jėgų. Ir „nacionalizmo“, „fundamentalizmo“, „islamofobijos“, „homofobijos“, kurios esą atstovauja blogio pusei. Islamo problema šiam protui neegzistuoja. Niekas nemąsto apie islamo problemą, nes yra tik „teroristai“ ir „islamofobija“. Todėl, deja, apgaulingame kalbėjime ir groteskiškame elgesyje skęstančioje Europoje tikrai galima tikėtis tolesnio išpuolių pasikartojimo.

Versta iš niezalezna.pl

Susiję

Ryszard Legutko 5533867595347318970
item