Povilas Žumbakis. Rimčiausi iššūkiai: ekonomikos būklė, Kinija, kibernetinis saugumas, Artimieji Rytai

Povilas Žumbakis, Čikagos advokatas ir spaudos bendradarbis, “Laisvosios bangos” eteryje pažvelgė į karščiausius tarptautinio gyvenimo taškus 2015-aisiais.

– Kurie iš jų išlieka svarbūs šiais ir artimiausiais metais? Ko galima tikėtis tarptautinių santykių srityje?

– Pirmiausiai dera atkreipti dėmesį į pasaulio ekonominę padėtį. Rusijos rublis yra nukritęs daugiau kaip 50 proc. Dabar jis vertas mažiau nei 2 Amerikos dolerio centai. Pietų Amerikos, Azijos ir Europos Sąjungos ekonomikų padėtis sunki. Vėl gali pasikartoti tai, kas įvyko 2008 metais. O gal net ir blogiau. Vienintelė ekonomika, kuri atsigauna ir pakankamai neblogai laikosi – Amerikos. Tačiau klausimas, ar Amerikos ekonomika pajėgs išgelbėti kitas.

Kinijos problema – tai komunistų valdžia. Kadangi ji, kaip ir visos komunistų valdžios, kontroliuoja žinias. Jų skelbiama statistika visuomet kelia klausimą: tai teisinga ką jie praneša ar ne? Ar tai tik propaganda? Kinijos ekonomika patiria rimtų vidinių problemų. Ten vyrauja korupcinė sistema, kuri yra „išpuvusi“. Jie bando kurti laisvą rinką su komunistų priežiūra. O tai logiškai neįmanoma. Paviršutiniškai žvelgiant, atrodo neblogai, tačiau viduje – daug problemų.

Kitos problemos, susijusios su Kinija 2015 metais ir artimoje ateityje. Kinija aiškiai nutarusi iš Amerikos perimti globalų pasaulio ekonomikos reguliavimą. Tačiau jie vadovauja visai kitaip nei amerikiečiai. Veikia pagal kitokią sistemą. Ir jų investicijos laisvam pasauliui yra pavojingos. Tačiau kol kas to nejaučiama, nepastebima. Kinija turi sukaupusi trilijonus JAV dolerių. Taip perima strategines pozicijas Afrikoje, Pietų Amerikoje, Europoje. Net pačioje Amerikoje. Kiniją matyčiau kaip rimčiausią pavojų laisvam pasauliui. Ji dramatiškai ginkluojasi. Labai intensyviai stiprinama aviacija, laivynas, kariuomenė, sparčiais žingsniais kuriamos kosminės technologijos ir pan.

– Ar tik viena Kinija 2015-ųjų rūpestis?

– Kitas pavojus, kurį jau esu minėjęs, tai Amerikos, Pietų Korėjos, Japonijos, kai kurių Europos kompanijų kibernetinis puolimas. Matėme, kas atsitiko Estijoje, kai ją buvo užpuolę rusai. Ir tai tik pradžia. Čia yra nepaskelbtas karas. Nuo jo kol kas nežinoma net kaip efektyviai gintis. Tas karas gali paralyžiuoti civilizuotą pasaulį. Ūkininkams Azijoje ar Afrikoje, kurie neturi elektros, tai nerūpi. Bet Europos ir Amerikos pramonei tai gali padaryti milžiniškos žalos ir suparalyžiuoti tuos kraštus.

Tarp potencialių pavojų, žinoma, yra ir Rusija. Rusijos ekonomika patiria sunkumų, Vladimiras Putinas elgiasi lyg sužeista meška – grasina vis labiau. Tad pavojų yra užtektinai.

– Dar nepaminėta liko pora karštų taškų. Tai islamo valstybės susidarymas ir jos džihadistų siautėjimai bei Izraelio karinė operacija Gazos ruože.

– Be abejo, teroristinis karas Artimuosiuose Rytuose, kur teroristai bando de facto sukurti savo valstybę, yra rimtas iššūkis Vakarų pasauliui. Prieš tai teroristai slėpėsi kaimuose, olose, miestuose. Bandydavo iš pasalų sprogdinti civilizuotus miestus, įvairius objektus, grobti įkaitus ir pan. Dabar jie bando užimti ištisus kraštus. Vienas jų kontroliuojama ir besiformuojantis teritorija yra Irake ir Sirijoje, kita – keliose Afrikos vietose. Musulmonų ekstremistų tikslas – užimti visus Artimuosius Rytus. Ir tai liečia ir Izraelį.

Tačiau tarp palestiniečių ir izraeliečių yra visai kita problema. Tai atsiliepia ir Europos Sąjungai, kuri iškelia šį konfliktą. Ypač Izraelio okupaciją Palestinos žemėse. Kyla klausimas: ar ES nutars pripažinti Palestiną kaip valstybę? Tai būtų didelis diplomatinis karas. Amerika, be abejo, palaikys Izraelį ir nenorės, kad būtų įsteigta Palestinos valstybė.