„Eurostat“: 2013 metais daugiau nei 120 mln. ES piliečių gyveno ties skurdo riba

2013 metais 122,6 mln., arba 24,5 proc. Europos Sąjungos piliečių susidūrė su skurdo arba socialinės atskirties rizika, skelbia Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“.

Susidariusi tokių asmenų dalis visuomenėje kiek smuko lyginant su 2012 metais (24,8 proc.), tačiau buvo aukštesnė nei 2008 metais (23,8 proc.). Savo 2020 metų strategijoje ES pareigūnai ties skudo riba gyvenančių asmenų skaičiaus mažinimą žymi kaip vieną iš pagrindinių prioritetų.

„Eurostat“ šį rodiklį apskaičiuoja pagal tris pagrindinius parametrus. Pirma, vertinamos realiosios pajamos (įskaičiuojant socialines išmokas ir kompensacijas). Antra, vertinamos kiekvienos šeimos galimybės užtikrinti savarankišką minimalų pragyvenimą, įskaitant maistą, apmokėjimą už būstą, elektrą ir šildymą. Trečia, vertinamas priėjimas prie darbo rinkos, kuris smarkiai skiriasi įvairiuose Europos regionuose.

2013 metais daugiausia žmonių, susidūrusių su skurdo ar socialinės atskirties rizika, buvo užfiksuota Bulgarijoje (48 proc.), Rumunijoje (40,4 proc.), Graikijoje (35,7 proc.), Latvijoje (35,1 proc.) ir Vengrijoje (33,5 proc.), o mažiausia – Čekijoje (14,6 proc.), Nyderlanduose (15,9 proc.), Suomijoje (16,0 proc.) ir Švedijoje (16,4 proc.).

2008-2013 metais ties skurdo riba atsidūrusių asmenų skaičius kilo beveik visose ES valstybėse. Rodiklio mažėjimas registruojamas tik Lenkijoje (nuo 30,5 proc. 2008-aisiais iki 25,8 proc. 2013-aisiais), Rumunijoje (nuo 44,2 iki 40,4 proc.), Austrijoje (nuo 20,6 proc. iki 18,8 proc.), Suomijoje (nuo 17,4 proc. iki 16,0 proc.), Slovakijoje (nuo 20,6 proc. iki 19,8 proc.), Čekijoje (nuo 15,3 proc. iki 14,6 proc.) ir Prancūzijoje (nuo 18,5 proc. iki 18,1 proc.). Rodiklis stabilus išliko tik Belgijoje.

Pažvelgus kiekvieną iš trijų elementų, didinančių galimybes patirti skurdą ar socialinę atskirtį, pastebėta, kad 16,7 proc. visų ES gyventojų 2013 m. atsidūrė ties skurdo riba dėl nedidelių socialinių išmokų – jų disponuojamos pajamos buvo žemesnės nei nacionalinis skurdo rizikos lygis jų šalyje. Asmenų dalis, kuriems gresia skurdas dėl nepakankamų pajamų, ES 2013 metais smuko palyginus su 2012-aisiais (16,9 proc.), tačiau buvo šiek tiek didesnė nei 2008 metais (16,6 proc.). „Eurostat“ atkreipia dėmesį, kad skurdo rizikos lygis dėl susidarančių nedidelių pajamų yra santykinis skurdo matas – jo riba labai skiriasi tarp valstybių narių. Ji taip pat ilgainiui kinta: kai kuriose valstybėse narėse riba pastaraisiais metais sumažėjo dėl ekonominės krizės.

2013 metais daugiau nei 20-čiai proc. gyventojų grėsė skurdas dėl nepakankamų pajamų Graikijoje (23,1 proc.), Rumunijoje (22,4 proc.), Bulgarijoje (21,0 proc.), Lietuvoje (20,6 proc.) ir Ispanijoje (20,4 proc.). Mažiausi tokie duomenys buvo užregistruoti Čekijoje (8,6 proc.) ir Nyderlanduose (10,4 proc.). Palyginti su 2008 metais, asmenų dalis, kuriems gresia skurdas dėl nepakankamų pajamų, išaugo šešiolikoje valstybių narių, o sumažėjo dešimtyje.

Europos Sąjungoje 2013 metais 9,6 proc. gyventojų buvo nurodomi kaip materialiai nepasiturintys, t.y. gyveno negalėdami sau leisti susimokėti sąskaitų už komunalines paslaugas, deramai šildytis namuose arba vieną savaitę gali sau leisti atostogauti tik namuose. Tokių asmenų dalis visoje ES 2013 metais sumažėjo palyginus su 2012-aisiais (9,9 proc.), tačiau buvo didesnė nei 2008 metais (8,5 proc.). Materialiai nepasiturinčių asmenų dalis 2013 m. labai skyrėsi atskirose valstybėse narėse: daugiau kaip ketvirtis populiacijos registruota Bulgarijoje (43,0 proc.), Rumunijoje (28,5 proc.) ir Vengrijoje (26,8 proc.), savo ruožtu jų mažiau nei 5 proc. gyvena Švedijoje (1,4 proc.), Liuksemburge (1,8 proc.), Nyderlanduose ir Suomijoje (po 2,5 proc.), Danijoje (3,8 proc.) ir Austrijoje (4,2 proc.). Palyginus su 2008 metais, materialiai nepasiturinčių asmenų skaičius išaugo penkiolikoje valstybių narių, nepakito Slovėnijoje ir Švedijoje, o sumažėjo devyniose.

Registruojant nedidelio darbo intensyvumo sąlygas, t.y. 0-59 metų amžiaus asmenis, gyvenančius namų ūkiuose, kuriuose suaugusieji (18-59 metų amžiaus) per ankstesnius 12 mėnesių dirbo mažiau nei 20 proc. įprasto darbo laiko, buvo pastebėta, kad 2013 metais tokių gyventojų dalis siekė 10,7 proc. Nuo pat 2008 metų ši gyventojų dalis nuolat didėja. 2013-aisiais daugiausiai tokių asmenų registruota Graikijoje (18,2 proc.), Kroatijoje (15,9 proc.), Ispanijoje (15,7 proc.), Belgijoje (14,0 proc.) ir Didžiojoje Britanijoje (13,2 proc.), savo ruožtu Rumunijoje (6,4 proc.), Liuksemburge (6,6 proc.), Čekijoje (6,9 proc.), Švedijoje (7,1 proc.) ir Lenkijoje (7,2 proc.) jų skaičius buvo pats mažiausias.

Palyginti su 2008 metais, šių asmenų dalis išaugo beveik visose valstybėse narėse, išskyrus Rumuniją (čia rodiklis smuko nuo 8,3 proc. 2008 metais iki 6,4 proc. 2013 m.), Vokietiją (nuo 11,7 proc. iki 9,9 proc.), Prancūziją (nuo 8,8 proc. iki 7,9 proc.), Lenkiją (nuo 8,0 proc. iki 7,2 proc.) ir Čekiją (nuo 7,2 proc. iki 6,9 proc.).

2013 metais Lietuvoje žmonių, susidūrusių su skurdo ar socialinės atskirties rizika, buvo 30,8 proc., arba 920 tūkst. gyventojų; 2011 metais – 33,1 proc., 2008 m. – 27,6 proc. 

Šaltinis: www.lrt.lt