Peter Rollins. Pasaulis, kuriame nėra vietos krikščionims

Pasakojimas Pasaulyje, kuriame sekimas paskui Kristų paskelbtas nusikalstama veikla, buvote apkaltintas, jog esate tikintis žmogus...




Pasakojimas

Pasaulyje, kuriame sekimas paskui Kristų paskelbtas nusikalstama veikla, buvote apkaltintas, jog esate tikintis žmogus. Jus suėmė ir nuvedė į teismą. Ten sužinojote, kad jau kurį laiką buvote slapta stebimas, ir jūsų byla jau gerokai išsipūtusi nuo surinktų duomenų. Prokuroras perduoda teismui keliasdešimt nuotraukų, kurios įrodo, kad dalyvavote pamaldose, įvairiose religiniuose renginiuose, kalbėjote tikinčiųjų susirinkimuose, kaip piligrimas lankėte įvairias šventas vietas, Taip pat teismui pateikiama ir tai, kas konfiskuota per kratą jūsų namuose: religinės knygos, kompiuterio laikmenos su šlovinimo giesmėmis, Rožinis, kryželis. Kaip dar vieną labai svarbų įkaltį prokuroras teismui pateikia gražiai įrištą Bibliją, kurioje apstu jūsų ranka įrašytų pastabų, komentarų, atskirų vietų paryškinimų. Visa tai liudija, kad ne kartą skaitėte šią Bibliją ir ją analizavote.

Per teismo procesą sėdite apimtas baimės ir drebėdamas. Giliai širdyje puikiai suvokiate, kad su tiek įrodymų veikiausiai būsite nuteistas ilgam įkalinimui, o gal net nuteistas myriop. Visiškai praradote pasitikėjimą, per procesą dažnai jaučiate pagundą įsiterpti ir atsižadėti Kristaus. Tačiau sugebate atsispirti tokioms mintims ir liekate tylus.

Kai tik prokuroras baigia įvardyti visus kaltinimus, teisėjas teiraujasi jūsų, ar galite ką nors atsakyti. Tačiau liekate tylus ir sugniuždytas, bijote praverti burną, kad nepradėtumėte neigti visų jums pateiktų kaltinimų. Lygiai kaip Kristus per teismą neatsakinėjate kaltintojams. Jus išveda iš sales laukti, kol teisėjas priims sprendimą byloje.

Laikas slenka lėtai, kol sėdite ir laukiate, kada būsite vėl pakviestas į salę. Pagaliau uniformuotas jaunuolis ateina jūsų pakviesti ir palydi į salę išklausyti nuosprendžio. Kai tik atsisėdate, sugrįžta ir teisėjas, griežtas ir nepermaldaujamas žmogus. Jis atsistoja priešais, įdėmiai žiūri jums į akis ir pradeda kalbėti: „Išnagrinėjęs visus jums pateiktus kaltinimus, darau vienareikšmę išvadą, kad esate nekaltas.“ Jūs negalite patikėti tuo, ką išgirdote: „Nekaltas?“ Per kelias sekundes baimę ir drebulį keičia nuostaba ir net įniršis.

Nebepaisydamas aplinkinių, griežtai reikalaujate teisėjo paaiškinti, kodėl jis taip nusprendė, nors įkalčiai rodė visai ką kita.

Nustebęs teisėjas klausia: „Kokie įkalčiai?“ – „Visa ta religinė poezija ir proza, kurią esu parašęs.“ – „Tai tik parodo, kad įsivaizduojate esąs poetas, nieko daugiau.“ – „O kaip dėl pamaldų, kuriose buvau, kalbų, kurias ten sakiau, ne kartą esu verkęs, sugraudintas Šventojo Rašto grožio, praleidau ne vieną bemiegę naktį melsdamasis? – „Tai tik įrodo, kad esate geras kalbėtojas ir aktorius, ne daugiau. Akivaizdu, jog sugebėjote apgauti aplinkinius ir net kartais apgaudavai pats save, bet ši lengvatikystė tikrai nepakankamas pagrindas apkaltinti jus šiame teisme.“

Jūs piktinatės: „Tai beprotybė, Panašu, kad jokie įrodymai jūsų neįtikintų.“

Teisėjas papurto galvą, sakydamas, kad ne visai taip ir, tarsi pranešdamas jums didelė paslaptį, sako: „Teismui nėra svarbu, ar jūs skaitote Bibliją, ar lankote bažnyčią, ar garbinate Dievą žodžiu, ar raštu. Plėtokite toliau kiek tinkamas savo teologiją ir pieškite meilingus piešinėlius. Mūsų nedomina foteliuose įsitaisę mąstytojai, kuriantys geresnio pasaulio vaizdinius. Mes baudžiame tik tuos, kurie kaip Kristus pradeda kurti geresnį pasaulį, savo auka gydydami jo žaizdas, Kol negyvenate kaip Kristus ar jo pasekėjai, kol nemetate iššūkio egzistuojančiai sistemai ir netampate dygliu mūsų šone, kol nesate pasiryžęs mirti už kitą, sudegti kaip žvakė, tol, mielas drauge, nesate mūsų priešas.“

Komentaras

Šią istoriją užrašyti įkvėpė nutikimas kelyje, kai mano automobilį aplenkė kitas su dideliu lipduku: „Jei krikščionybė būtų nelegali, ar būtų dėl ko tave apkaltinti?“ Tą akimirką šiam užrašui nesuteikiau didesnės reikšmės, tačiau jau netrukus pajutau, jog ši frazė sukasi mano galvoje. Tą patį vakarą pabandžiau įsivaizduoti tokį pasaulį, kuriame krikščionybė būtų nelegali, ir tai, kas jame nutiktų man. Įsivaizdavau pasaulį, kuriame persekiojama ne krikščionybė kaip tradicija ar dogmų rinkinys, bet veikiau kaip vieta, kur draudžiami veiksmai ir mokymas, kur švyti Jėzaus pavyzdys. Mąstydamas netikėtai supratau, kad veikiausiai mes ir gyvename tokiame pasaulyje. Tad ir tą užrašą reikėtų skaityti: „Krikščionybė nelegali: ar yra pagrindo tave kuo nors apkaltinti?“

Jei iš tiesų rimtai priimu Jėzaus mokymą, anksčiau ar vėliau man teks atsidurti kaltinamojo vaidmenyje. Jei iš tiesų gyvenčiau gyvenimą, kuris būtų radikali meilės žinia, suteikianti balsą tiems, kurie yra tapę bebalsiais, suteikiantys prieglobstį benamiams, neišvengiamai susidurčiau su aršiu ir sistemingu galią turinčiųjų pasipriešinimu ir, esu tikras, netrukus būčiau apkaltintas viešosios tvarkos drumstimu ir kitais įvairiais nusižengimais. Taigi mano papasakotoje istorijoje pavaizduota tikrovė nuo tos, kurioje gyvename, skiriasi nebent tuo, kad ten sąžiningai pripažįstama, jog Kristaus mokymas yra traktuojamas kaip destruktyvus, ir jo išpažinėjams turi būti taikomos sankcijos.

Prisipažįstu, pasakodamas siekiau dviejų tikslų. Pirma, norėjau pabrėžti, kad autentiškas tikėjimas turi turėti aiškią išraišką, jis nėra paprasčiausiai tikėjimo žinių perėmimas ir teorinis pritarimas, bet pirmiausia pasiaukojantis, mylintis veikimas. Man nepriimtina neretai pasitelkiama vidaus/išorės perskyra, kuri leidžia save apgaudinėti, kad galima būti tikinčiu žmogumi privačiai, jog vidinis gyvenimas gali neturėti jokios viešos išraiškos.

Antra, norėjau paskatinti skaitytojus susimąstyti, jog galbūt šis mano aprašytas įsivaizduojamas pasaulis tėra atspindys to pasaulio, kuriame gyvename. Kartais naudinga susikurti įsivaizduojamą pasaulį, kad sukauptume drąsą pripažinti tikrovę, kurioje gyvename.

Šaltinis: www.bernardinai.lt

Susiję

Religija 8535610823645945310
item