Mokyklose knygas bandys pakeisti planšetiniais kompiuteriais

Jau šį rudenį šalies penktokus turėtų pasiekti brangūs žaislai - planšetiniai kompiuteriai. Tai kainuos 3,9 mln. litų. Teigiama, kad naujos mokymosi priemonės padės sudominti vaikus, tačiau pedagogai į tokius projektėlius žvelgia skeptiškai ir siūlo susimąstyti, kodėl mokykloms išmanėjant vaikai darosi vis kvailesni. Gal nebe reikalo didžiųjų technologijų kompanijų darbuotojai savo vaikus leidžia į mokyklas, kuriose kompiuterių apskritai nėra?

Svajonės pildosi

„Kiekvienam penktokui - po planšetinį kompiuterį“, - dalijo pažadus praėjusios kadencijos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Prieš kelerius metus skambiai pareikšta, kad už 12 mln. litų mokiniams bei jų mokytojams bus nupirkta ir išdalyta apie 10 tūkst. kompiuterių - daugiausia planšetinių ir dalis nešiojamųjų.

Tačiau žadėtų „dovanėlių“ penktokai laukia iki šiol. Projektą įgyvendinantis Švietimo aprūpinimo centras (ŠAC) planšetinius kompiuterius nupirko tik dabar.

ŠAC „Vakaro žinias“ informavo, kad dalį mokyklų mobiliosios įrangos komplektai pasieks jau šį rudenį. Tiesa, vietoj politikų žadėtų 10 tūkst. kompiuterių nupirkta tik 2388 vienetai. Tiks-

liau - 93 klasės komplektai. Visa tai kainavo 3,9 mln. litų.

Įsigyti 33 mažieji klasių komplektai, kuriuos sudaro mokytojo nešiojamasis kompiuteris, 15 vienetų „planšetukų“, mokinių kompiuterių saugojimo ir baterijų įkrovimo įrenginys ir belaidžio ryšio maršrutizatorius. Vieno mažojo komplekto kaina - 28 tūkst. litų.

Didįjį komplektą sudaro 30 planšetinių kompiuterių, mokytojo nešiojamasis kompiuteris ir jau minėta įranga. Vieno komplekto kaina - 49 tūkst. litų.

Mokiniams bus išdalyti „JP-Inspiring Knowledge PUPIL 108“ modelio kompiuteriai. ŠAC negalėjo atsakyti, kokia vieno kompiuterio kaina, nes esą buvo perkama komplektais. Tačiau „Vakaro žinios“ išsiaiškino, kad tokį „žaislą“, specialiai pritaikytą ugdymui mokyklose užsienio internetinės parduotuvės siūlo įsigyti už 359-376 svarų sterlingų (1556,65-1630,37 lito).

Kaina nemaža, ypač turint galvoje, kad paprastą planšetinį kompiuterį Lietuvos parduotuvėse galima nupirkti ir už 250 litų, o elektroninės skaityklės, kurių visiškai pakaktų vadovėliams skaityti, kainuoja dar pigiau.

Neštis namo neleis

Mobilios įrangos komplektai rudenį turėtų pasiekti 93 šalies bendrojo ugdymo mokyklas. Viena iš laimingųjų - Palangos „Baltijos“ pagrindinė mokykla. Jos vadovas Alvydas Kniukšta sakė, kad ir vaikai, ir mokytojai labai laukia naujų kompiuterių. Jų mokykla gaus 30 vienetų.

Siekiant, kad planšetinių kompiuterių neištiktų pirmosios kartos Vilniaus oranžinių dviračių likimas, mokykla ketina neleisti jų neštis namo. „Per didelė atsakomybė. Juk mokykla turi drausti tuos kompiuterius. Vyks darbas pamokų metu - kai gausime kompiuterius, patvirtinsime naudojimosi tvarką. Žinote, yra įvairių šeimų, įvairių požiūrių. Nesaugu penktokui ar šeštokui duoti nešiotis tokį daiktą, kuris jam net nepriklauso“, - svarstė A.Kniukšta.

Mokyklos išmanėja

Mokyklų modernizavimu susirūpinę politikai vieningai tvirtina, kad planšetiniai kompiuteriai padės sudominti mokinius. Keistas paradoksas: mokyklos sparčiai išmanėja, o mokinių raštingumas, egzaminų rezultatai, priešingai, prastėja...

Štai JAV daugybė mokyklų buvo įsigijusios nešiojamųjų kompiuterių, kasmet jų priežiūra atsieidavo krūvas dolerių. Tačiau patirtis parodė, kad dauguma mokinių pirktais kompiuteriais klasėje slapčia žaidžia žaidimus. Kai kurios JAV mokyklos, nematydamos mokinių progreso, dar prieš septynerius metus atsisakė nešiojamųjų kompiuterių mokiniams.

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas istorijos mokytojas Audrius Jurgelevičius taip pat įsitikinęs, kad ne planšetiniais kompiuteriais mokinius reikia sudominti.

„Vaiką gali nebent pačiu kompiuteriu, kaip žaislu, sudominti, bet ne kaip priemone mokytis. Vaikai nori su juo žaisti, o ne dirbti. Tikrai ne kompiuteris privers juos mokytis ar nesimokyti. Ne čia slypi sėkmingo mokymosi paslaptis“, - dėmesį atkreipia mokytojas.

A.Jurgelevičius sako, kad jau pasiekta ta riba, kai mokinius nuo kompiuterių atplėšti sunku. Dėl to kaip tik menksta jų rezultatai: technologijos juos atpratina rašyti taisyklingai, skaičiuoti savo galva. „Planšetės mokykloms - toli gražu ne pirmo būtinumo pirkinys. Tai vaikams duos daugiau žalos, nei naudos. Mokiniai ir taip nebemoka naudotis vadovėliais. Viskas atrodytų visai kitaip, jei patys politikai neverkšlentų, kad vaikai neskaito knygų. Tokie projektai - tiesus kelias nuo knygų“,  - sako profsąjungos vadovas.

Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius:

Šiuo klausimu aš laikausi kritiškos nuomonės ir manau, kad tokie projektai yra perteklinė veikla. Tai atrodo kaip nesusipratimas, kaip bandymas kaip nors išleisti turimas lėšas.

Naudotis naujausiomis technologijomis tikrai nesudėtinga - to papildomai mokyti vaikų tikrai nereikia. Atrodo, kad mes einame labai keistu keliu - vis bandome vaikus sudominti kažkuo kitu, bet ne mokslu, ir mums niekaip nepavyksta... Jau atėjo toks laikas, kai turime kalbėti apie naujųjų technologijų žalą, o ne gaivališką jų stūmimą į mokyklas.

Ar nekeista, kad „Google“, „Apple“, „Yahoo“ darbuotojai savo vaikus leidžia į Silicio slėnio Valdorfo mokyklą, kurioje apskritai draudžiama naudotis kompiuteriais? Tie žmonės puikiai supranta, kad technologijos yra žalingas dalykas. Kodėl?

Taip neakivaizdžiai formuojasi neigiamų formų priklausomybė. Daroma žala rišlios kalbos ir taisyklingos rašybos įgūdžiams. Vystosi negebėjimas skaityti ilgesnius tekstus ir susikaupti ties viena tema. Prarandamas sugebėjimas išlaikyti atmintyje informaciją, skatinamas paviršutiniškas skaitymas, skubotas, išblaškytas mąstymas bei neatidus mokymasis. O galiausiai mokiniai tampa negalvojančiais duomenų vartotojais.

Man keista, kad apskritai norima prie tų planšetinių kompiuterių pratinti jau mažiukus. Aš pats turiu planšetinį kompiuterį ir puikiai žinau, kas tai yra. Taip, tai yra puiki priemonė, kai tu ja naudojiesi protingai ir saikingai. O vaikų pratinimas prie interneto ir technologijų kaip tik trina jų atminties diską galvoje. Tokios keistos kartos, kuri tiek mažai žinotų, dar nėra buvę. Kuo anksčiau mes juos pradėsime pratinti prie kompiuterių, tuo anksčiau juos paversime visiškais balvonais.

Visa tai, kas vyksta, yra grynai komerciniai projektai. O mums, kaip ir visur kitur švietimo sistemoje, tiesiog pritrūksta suvokimo, kad pagaliau mąstytume savo galva.

Šaltinis: www.respublika.lt