Siūlymai įvesti nelietuviškus rašmenis sulaukia vis garsesnės visuomenės kritikos

Ketinimai įteisinti asmenvardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis Lietuvos piliečių asmens dokumentuose sulaukia vis garsesnės visuomenės kritikos. Antradienį Vilniuje rengiamas mitingas, apsaugoti valstybinės kalbos teises Lietuvoje valstybės vadovus praėjusį mėnesį paragino ir mokslininkai, rašytojai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, daugiau kaip 50 tūkst. šalies gyventojų taip pat išreiškė nepritarimą tokiems siūlymams. 

Antradienį 12 val. į mitingą už valstybinę kalbą prie Seimo kviečia „Vilnijos draugija“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Lietuvos Sąjūdis. Pasak mitingo organizatorių, socialdemokratai ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija Seime registravo įstatymų pataisas bei naujų įstatymų projektus, kurie iškraipo Lietuvos vietovardžius, gatvių pavadinimus ir įveda dvi kitas „regionines“ kalbas.

„Minėtos partijos šiuos Konstitucijos pažeidimus nori įvykdyti po rinkimų, kad rinkėjai nebegalėtų jų tinkamai įvertinti. Dėl to visus kviečiame nebalsuoti už valstybinės kalbos nepalaikančius šių partijų kandidatus į Lietuvos Prezidentus, Europarlamentą bei kitas institucijas tol, kol šios partijos ir jų kandidatai neatsiims minėtų projektų“, – rašoma mitingo organizatorių pranešime. 

Tuo tarpu balandžio mėnesį daugiau nei 80 mokslo ir kultūros atstovų, reaguodami į siūlomus vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose pakeitimus bei svarstomus Tautinių mažumų įstatymų projektus, kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę bei ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių, prašydami nepažeisti Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo, valstybės ir piliečių interesų.

Tarp pasirašiusiųjų kreipimąsi į valstybės vadovus yra Bonifacas Stundžia, Antanas Tyla, Zigmas Zinkevičius, Romualdas Ozolas, Arvydas Šaltenis, Ona Voverienė, Kazimieras Garšva, Rokas Zubovas, Vytautas Radžvilas, Romas Pakalnis, Bronius Genzelis. 

Mokslininkai pabrėžė, kad joks Europos Sąjungos (ES) teisės aktas ir jokia konvencija nereikalauja pažeisti nepriklausomų demokratinių valstybių konstitucijos, įstatymų, tradicinių vertybių, ilgaamžio kultūros paveldo ar daugumos piliečių lygių galimybių.

„Tokio lygio autonominių reikalavimų, kokius kelia Lietuvos lenkų rinkimų akcija Lietuvos visuomenei, nėra nė vienoje ES valstybėje. Panašaus pobūdžio svarstymų dėl lenkų tautybės piliečių teisių nėra niekur kitur: Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kanadoje ar JAV“, – rašoma kreipimesi. 

Praėjusį mėnesį kreipimąsi dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo į šalies vadovus bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Daivą Vaišnienę paskelbė Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba LR Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija ir Lietuvos laisvės gynėjų sąjunga. Šiame kreipimesi primenama, kad „LR Konstitucijos 29 straipsnis draudžia varžyti žmogaus teises ir laisves,  neleidžia teikti ir privilegijų dėl tautybės, kalbos ar pažiūrų“, o „1994 m. pasirašytoje Lietuvos ir Lenkijos draugiško bendradarbiavimo ir geros kaimynystės  sutartyje (14 straipsnyje) numatyta pavardžių rašyba pagal skambesį“.  

Pasak šio kreipimosi autorių, nors neretai sprendimas įteisinti asmenvardžių rašybą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis argumentuojamas šeimas su užsienio šalių piliečiais sukūrusiems lietuviams kylančiomis problemomis, galimybė išlaikyti bendrą šeimos pavardę iš dalies užtikrinta jau galiojančiais teisės aktais – VLKK gali išduoti asmeniui atitinkamą identifikacinę pažymą. Kreipimesi taip pat teigiama, kad per 500 Lietuvos piliečių, sudariusių santuokas su užsieniečiais, pasirašė reikalavimą ginti valstybinę kalbą.

Balandžio pradžioje kreipimąsi į valstybės vadovus paskelbė 45 Lietuvos rašytojai. Jie pabrėžė, kad, įteisinus asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis, į lietuvių kalbos vartoseną tektų įtraukti apie 150 naujų raidžių ir diakritinių ženklų. „Lietuvių kalba vienija pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybinių ir nevalstybinių įstaigų veikimą“, – sakoma rašytojų kreipimosi tekste.   

Daugiau nei 50 tūkst. Lietuvos gyventojų yra pasirašę ir buvusio Seimo nario Gintaro Songailos inicijuotą reikalavimą ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą, kuriame, be kita ko, raginama nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės ir Lietuvos Respublikos piliečių vardus bei pavardes dokumentuose ir toliau rašyti valstybine kalba, o pageidaujantiems rašyti ir užsienietiškas formas – nurodyti jas antrame paso puslapyje.

Socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė Seime yra užregistravę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriame siūloma pagrindiniame paso puslapyje rašyti pavardes tiek lietuviškais, tiek nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis.

Seime taip pat užregistruotas alternatyvus dvylikos skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų projektas, kuriuo siūloma suteikti galimybę pavardę nelietuviškais rašmenimis įrašyti papildomame Lietuvos piliečio paso puslapyje.