Edmundas Naujokaitis. Gėjų ideologijos įsiveržimas į Lietuvą. Trumpa chronologija (III)

Propatria.lt nuotrauka

Skelbiame 2007 m. publikuotą kun. Edmundo Naujokaičio straipsnį, kuriame nupasakojama homoseksualizmo ideologijos atėjimo į Lietuvą chronologija (III dalis).

Antrąją teksto dalį rasite čia

***

Karštoji savaitė

Lemiama diena buvo gegužės 14-oji. Vilniaus mieste valdanti Liberalų demokratų partija be blaškymosi ir dviprasmybių priėmė politinį sprendimą neleisti viešų gėjų renginių. Nesiveliant į partijų vertinimo subtilybes, reikia pripažinti, kad dalyje partijų (Tautininkų ir Tėvynės sąjungose, LKDP, Darbo partijoje) tik pavieniai nariai išdrįso „teptis rankas“ ir išsakyti savo poziciją, tačiau vienintelė LDP kaip partija parodė veiksmingą pasipriešinimą. Jos 05 16 paskelbtame pranešime spaudai pirmininkas R. Paksas sako: „Manyčiau, kad bet kokie gėjų vieši „paradai“ yra ciniškas noras save sureikšminti, iškelti savo problemas virš visuomenės. Dar blogiau – tai įžūlus bandymas atitraukti žmonių dėmesį nuo jiems svarbių problemų, ir, neatmesčiau, kad tokie veiksmai yra inspiruojami kai kurių itin suinteresuotų, aukštus postus užimančių „valstybininkų““. „Partija Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) ne kartą yra viešai pasisakiusi už tradicinę šeimą, paremtą krikščioniškomis vertybėmis ir morale. Dar kartą pabrėžiame, kad tik tokia šeima yra valstybės vystymosi ir pažangos garantas. Pripažįstame netradicinės lytinės orientacijos asmenų teisę į privatumą ir nekviečiame jų diskriminuoti ar kokiu nors būdu persekioti, tačiau kategoriškai nepritariame viešam homoseksualistų idėjų demonstravimui ir propagandai“, – toliau sakoma pranešime.

Remdamasis šiuo partijos sprendimu, Vilniaus meras Juozas Imbrasas žurnalistams pranešė, kad nebus duotas leidimas gėjų vėliavos išskleidimo akcijai ir ES vilkiko sustojimui, o taip pat socialinei reklamai ant Vilniaus troleibusų. „Reikia propaguoti šeimos idėją. O tie žmonės, jei turi tokius potraukius, tegu gyvena kaip nori, bet demonstruoti tai viešai ir reklamuoti būtų nelabai gerai“, – kalbėjo meras. Troleibusų parko direktorius Jonas Bielinis pareiškė, kad vairuotojai atsisako važiuoti 12-ojo maršruto troleibusu su gėjų reklama, po to dėl visa ko paskelbta, kad troleibusas sugedo.

Savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus vedėjas atsisakyme išduoti leidimą paaiškino, kad „gali būti pažeistos valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų laisvės bei yra gauta objektyvių duomenų dėl galimų viešosios tvarkos pažeidimų“. Taigi labai tinkamai panaudotas konstitucinis „dorovės“ terminas.

Nepaisant to, leidimo klausimas dar buvo diskutuojamas savivaldybės administracijoje, todėl Sąšaukos dalyviai toliau planavo nepritarimo akciją Savivaldybės aikštėje ir ėmėsi žygių leidimui gauti. Apie tai „Lietuvos ryto“ žurnalistams pranešė mons. A. Svarinskas ir K. Uoka.

Tą pačią gegužės 14 d. Vilniuje įvyko kitas Sąšaukos „Už dorą ir tautą“ posėdis. Pirmiausia Sąšaukos dalyviai ir „Naujosios kartos“ bendruomenės nariai išklausė vėl į Lietuvą atvykusio dr. Scotto Lively‘io paskaitos. Buvo aptarta tolesnė veikla, apsvarstytas šio straipsnio autoriaus pasiūlytas kreipimosi į Lietuvos visuomenę projektas. Kreipimasis „Pasipriešink homoseksualizmo diktatui!“ buvo paskelbtas naujai sukurtame interneto bloge www.blogas.lt/doratauta, Šv. Pijaus X brolijos Lietuvoje svetainėje www.fsspx.lt, katalikiškame laikraštyje „XXI amžius“. Jis išsiuntinėtas visoms svarbiausioms žiniasklaidos priemonėms, šeimą ir gyvybę ginančioms organizacijoms. Iš didžiųjų interneto portalų kreipimąsi publikavo tik www.balsas.lt. Portalas www.bernardinai.lt 05 15 paskelbė tik įvairių universitetų studentų pasirašytą kreipimąsi į Seimo pirmininką, premjerą, Vilniaus merą ir kitus pareigūnus, kuriame protestuojama prieš rengiamą gėjų propagandos akciją. Portalas www.delfi.lt publikavo tendencingą reportažą, kuriame pateikė tik nereikšmingą kreipimosi citatą.

Gegužės 15 d. Seime įvyko Darbo partijos frakcijos narių Etelos Karpickienės ir Ramunės Visockytės spaudos konferencija Tarptautinės šeimos dienos proga. Parlamentarės išreiškė savo nepritarimą gėjų renginiui, kurį, skirtingai nuo šeimų šventės, remia vyriausybė. Jos prašė gėjų aktyvistus neprimesti Lietuvos gyventojų daugumai „savo lovos reikalų svarstymo“. Žodis suteiktas ir daktarui S. Lively‘ui, kuris trumpai paragino Lietuvos politikus remti šeimą. Vėliau S. Lively‘is dalyvavo „Žinių radijo“ žurnalisto Gino Dabašinsko laidoje „Prie pietų stalo“, kurioje plačiau papasakojo apie gėjų judėjimą JAV, jo idėjas ir taktiką.

Seime spaudos konferenciją surengė ir Vilija Aleknaitė Abramikienė. Ji apgailestavo, kad Lietuvos žiniasklaidoje buvo skiriama mažai dėmesio renginiams, kuriuose reiškiamas didėjantis Europos politikų susirūpinimas šeimos ateitimi, demografinėmis problemomis – konferencijoms Vilniuje ir Varšuvoje. Europoje pasijuto nauja grėsminga tendencija: „Po politinio korektiškumo vėliava bandoma užčiaupti burnas“. Varšuvos kongrese kalbėjęs ES ekonominio ir socialinio komiteto narys Stefanas Bufetu prisipažino, kad jaučia Skandinavijos šalių spaudimą visai nevartoti šeimos sąvokos kaip politiškai nekorektiškos! Tačiau apie šeimą kalba ir naujasis Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy, ir Vokietijos kanclerė A. Merkel. Kongrese lenkų politikai tiesiog varžėsi, kas turi didesnę šeimą.

Seimo narė kalbėjo: „Jei šiandien manęs paklaustų, ką aš galvoju apie vaivorykštės išniekinimą – vaivorykštė yra nuostabus gamtos reiškinys, aprašytas jau Biblijoje, Nojus po tvano išvydo vaivorykštę kaip vilties ženklą, kad bus išgelbėta žmonija – ir kai šiandien ji suniekinama, tai mano vertinimas labai paprastas. Viena, mes gerbiame visus asmenis, nes kiekvienas žmogus yra sukurtas pagal Dievo paveikslą, kiekvienas turi teisę būti gerbiamas, išgelbėtas. Tačiau kai nevisai tradicinės lyties pagrindu yra kuriami tokie agresyvūs judėjimai, tai man primena vieną istorijos etapą – Rusijos bolševikų, komunistų, giedančių „Internacionalą“ raginimą: „Pasaulį seną išardysim iš pačių pamatų ir tuo pasaulį naują pastatysim – kas buvo nieks, tas bus viskuo“. Manau, reikėtų eiti nuoseklios demokratijos keliu, kad neatsirastų drastiškų reakcijų ir kas nors nepradėtų ilgėtis tvirtos rankos. O kelias tik vienas – atstovauti moralines tradicines vertybes ir atvirai dalyvauti diskusijoje su tais kvazipolitiniais bolševikais, kurie bando jau ir Lietuvos žmonėms primesti savo taisykles“. Galiausiai Seimo narė priminė Tėvynės sąjungos iniciatyvą Latvijos pavyzdžiu steigti Šeimos ministeriją (šeimą suprantant tradicine prasme).

Seimo narės V. Aleknaitė Abramikienė, Irena Degutienė ir Rima Baškienė yra inicijavusios įstatymo dėl homoseksualizmo propagandos prevencijos projektą.

Tą pačią gegužės 15 d. Seimo Konstitucijos salėje įvyko Jaunųjų konservatorių lygos organizuota konferencija „Šeimos vertybės reikšmė pasauliui ir Lietuvai“. Joje pranešimus skaitė buvęs Sveikatos reikalų ministras, psichoterapeutas Raimundas Alekna, Seimo narė I. Degutienė, Gausių šeimų asociacijos pirmininkė Angelė Kostogrizienė, o taip pat dr. S. Lively‘is. Konferencijos dalyviams padalintas Sąšaukos kreipimasis.

Gegužės 16-oji – „Vaivorykštės dienų“ pradžia. Seime įvyko Marijos Aušrinės Pavilionienės spaudos konferencija. Pirmiausia Seimo narė perskaitė pilną pagiežos ir priešiškumo Katalikų Bažnyčiai (nors jos hierarchai dar nieko nebuvo paskelbę) pareiškimą, kad išstoja iš „homofobiškos“ LDP. Uoliausia eksprezidento R. Pakso rėmėja tapo jo priešininke... Pavilionienės pareiškime sakoma: „Lietuvoje prietarai ir baimė, vergiškas nuolankumas katalikiškoms tradicijoms, stereotipiškam heteroseksualų mąstymui, yra tokie gajūs, jog jie užgožia sveiką protą, pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Diena prieš homofobiją yra ne tik lytinių mažumų bei progresyviai mąstančių žmonių solidarumo raiška, bet ir priekaištas žmonijai, primenantis istorines klaidas ir nusikaltimus, kurie buvo padaryti prieš žmogų. Tai: vergija ir inkvizicijos smurtas, rasizmas ir nacizmas... Homofobija – tai šiuolaikinės visuomenės gėdinga dėmė, nes iki šiol žeminami ir persekiojami homoseksualai dėl savo prigimties... Individo fobijas galima gydyti išaiškinant nepagrįstos baimės priežastis, bet socialines fobijas, tokias kaip homofobija, gydyti sunkiau, nes tai masinė neišprusimo ir aklos neapykantos psichozė. Lietuvoje socialinėmis fobijomis meistriškai manipuliuoja pasaulietinės ir bažnytinės valdžios atstovai, siekdami išsaugoti savo įtaką visuomenei. Šiandien, kai susilpnėjo dogmatiško Bažnyčios mokymo įtaka žmonėms, konservatoriškai mąstantys pradėjo tradicinės šeimos ir gyvybės išsaugojimo kampaniją, ėmė skelbti homoseksualių žmonių tariamas grėsmes visuomenei“. Galiausiai užsipuolamas celibatas ir grasinama ES sankcijomis.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs LGL pirmininkas V. Simonko gan nuosaikiai apgailestavo dėl akcijos sužlugimo, žadėjo skųstis Lygių galimybių kontrolierei, Europos Parlamento gėjų ir lesbiečių teisių grupei, taip pat Tarptautinei gėjų ir lesbiečių asociacijai Briuselyje. Gėjai esą tenorėjo užmegzti dialogą su visuomene, bet kai kurie jos atstovai pasirodė nebrandūs. 05 21 „Lietuvos rytas“ paskelbė graudų reportažą, kad nelaimingi gėjai vis dažniau priversti emigruoti iš Lietuvos, o dabar tai darys dar aktyviau. Tikra netektis Lietuvai...

Gėjų akciją spaudos konferencijoje energingai palaikė Švedijos ambasadorė Malin Kärre, papasakojusi apie Švedijos „laimėjimus“ šioje srityje.

Lygių galimybių kontrolierės patarėjas Valdas Dambrava užėmė gynybinę poziciją. LGKT esą tik koordinuoja renginius, bet nedalyvauja sprendimų priėmime, tad neprisideda prie gėjų propagandos. O apskritai propaganda nėra kažkas blogo, visi propaguoja savo gyvenimo stilių. Stojant į ES, įstatymų leidėjų „rankos pakilo automatiškai“, todėl priimtas Lygių galimybių įstatymas, o LGKT yra tik jo vykdytoja. Tarnybai esą sunku, nes visuomenė jos nepalaiko. Gėjai bijo atsiskleisti, todėl 2005 metais gauti tik 2 skundai dėl „lytinės orientacijos“, 2006 metais – taip pat 2, 2007 m. – vienas. Visai Lygių galimybių metų programai iš ES gauta 150 000 eurų, gėjų programai papildomai iš vyriausybės skirta 21 000 litų. Vėliau antidiskriminacinės kampanijos (ES vilkiko) rengėjos Baltijos viešųjų ryšių grupės koordinatorė Renita Paleckienė žurnalistams piktinosi: „Mums jie (gėjai) padarė meškos paslaugą, o sau – reklamą. Vilkiko kelionė pavirto kančių keliais“. Lietuva tapo pirmąja šalimi, nepriėmusia vilkiko.

Po to be didelio entuziazmo buvo pristatyti EQUAL projekto sociologinių gėjų padėties tyrimų rezultatai. Tyrimo metu apklausti 1005 gyventojai, 700 visai atsisakė pildyti anketą. Labiausiai „homofobiški“ – jauni vyrai, jie net nenori kalbėti. Užrašytos 40 gėjų istorijų, jos liudija daugiausia netiesioginę diskriminaciją.

Gegužės 17 d. Seime surengta Egidijaus Klumbio spaudos konferencija „Homoseksualizmas: destruktyviausia valstybes ir tautas griaunanti ideologija“, kurioje vėl galėjo pasisakyti S. Lively‘is. Jos metu V. Vyšniauskas perskaitė Sąšaukos kreipimąsi ir citavo skandalingąjį „Gėjų manifestą“. Vakar dr. Lively‘is skaitė paskaitą Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentams.

Gegužės 18 d. pagaliau sulaukta Lietuvos vyskupų žodžio, tiesa, paties minimaliausio – vienos pastraipos informaciniame pranešime apie Vyskupų konferencijos plenarinį posėdį. Pranešime sakoma: „...Bažnyčia aiškiai pasisako prieš pastangas homoseksualius santykius įtvirtinti kaip vieną iš visuomenės gyvenimo normų. Įvairūs renginiai, kuriais siekiama viešai pristatyti homoseksualius santykius kaip lygią alternatyvą vyro ir moters meilei bei santuokai, grubiai pažeidžia kitų piliečių teises ugdyti vaikus pagal savo įsitikinimus, apsaugoti juos nuo labai pavojingo ir jų dorovinei sampratai priešingo gyvenimo kelio. Vyskupai linki, kad būtų apsaugotas kiekvieno žmogaus orumas, tačiau tikisi, jog valstybės pinigai ir resursai nebus eikvojami homoseksualų kultūros propagavimui, užuot juos skyrus šeimų stiprinimui bei doriniam jaunimo auklėjimui“.

Laikraštyje „XXI amžius“ savo „Viešą kreipimąsi dėl renginių, prieštaraujančių šeimos tradicijoms Lietuvoje, stabdymo“ į prezidentą, Seimo pirmininką, premjerą ir savivaldybių merus paskelbė monsinjoras Alfonsas Svarinskas, Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas, Laisvės kovotojų sąjungos, Kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos, Krašto apsaugos bičiulių klubo vadovai. Vėliau tokį laišką paskelbė ir Laisvės kovotojų sąjūdžio štabo viršininkas bei krikdemų veikėjai.

Tą pačią dieną Sąšauka organizavo piketą prie Švedijos ambasados ir įteikė laišką ambasadorei, kuriame protestuojama prieš jos grubų kišimąsi į Lietuvos vidaus reikalus ir visuomenei nepriimtinos akcijos rėmimą. Buvo platinamas lankstinukas „Užkirskime kelią!“

Vakare LGL biure įvyko EQUAL seminaras „Homofobija: priežastys ir pasekmės“. Negausių dalyvių tarpe buvo ir keli Sąšaukos nariai, kurie uždavė pranešėjai N. Vasiliauskaitei nemalonių klausimų. Skandalingiausias buvo svečio iš Latvijos – gėjų aktyvisto, pastoriaus Mariso Santso pranešimas. Pastorius visus nepritariančius gėjams („homofobus“) pavadino ligoniais, kuriuos reikia gydyti. Jis pareiškė, kad vienas iš pagrindinių šeimos gynėjų Latvijoje, Pirmosios partijos steigėjas Ainaras Šleseris yra slaptas gėjus, kad jis lankosi Oslo gėjų klubuose. Deja, nepavyko šio pranešimo įrašyti, jis būtų buvęs transliuotas per Latvijos Krikščioniškąjį radiją, jo pagrindu Santsui būtų iškelta byla dėl šmeižto.

Gėjų akcijos atgarsiai

Gegužės 18 d. LGKT pradėjo tyrimą dėl neduoto leidimo gėjų akcijai. Pranešime spaudai teigiama: „Tarnybos susirūpinimą kelia netolerancijos netradicinės seksualinės orientacijos asmenų atžvilgiu apraiškos, pastaruoju metu suaktyvėję homofobiški pareiškimai, neapykantos homoseksualių asmenų atžvilgiu skatinimas internete“. Taip pat pastebima: „Viešosios tvarkos skyrius atsisakė išduoti leidimą 2007 m. gegužės 25 d. organizuoti renginį „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos susirinkimų įstatymo 36 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Tokio straipsnio Susirinkimų įstatyme išvis nėra. Aktualioje šio įstatymo redakcijoje iš viso tėra 24 straipsniai“. Savivaldybės administracijos direktorius Gintautas Paluckas tai paaiškino technine klaida: minėtas straipsnis yra ne iš Susirinkimų įstatymo, o iš šį įstatymą tikslinančių taisyklių.

Gegužės 20 d., sekmadienį, Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija pasistatė palapinę Vilniaus Vingio parke vykusiame Krašto apsaugos ministerijos renginyje tradicinės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga. Akcijos metu vilniečiams buvo platinama šeimos vertybes propaguojanti medžiaga.

Gegužės 21 d. išplatintas Europos Komisijos apgailestavimas dėl neįvykusio ES vilkiko sustojimo Lietuvoje – tai esą pirmas toks atvejis per visą 4 metus trunkančią kelionę. 22 dieną Vilniaus merą smerkiantį laišką paskelbė judėjimas „Naujoji kairė 95“: „Šis sprendimas kompromituoja miestą ir šalį Europos akyse ir paverčia mus liberaldemokratų politinių žaidimų įkaitais. Smerkiame ir kitų politikų pasisakymus bei veiksmus prieš homoseksualios orientacijos žmones, taip pat atsakingų asmenų iš Kauno ir Vilniaus troleibusų valdybų, sužlugdžiusius EQUAL projekto akciją, veiksmus. Nepritariame visuomeninių organizacijų atstovų homofobiškiems išpuoliams, prieštaraujantiems žmogaus teisėms, skatinantiems neapykantą ir demonizuojantiems homoseksualius asmenis. Mes taip pat nepritariame ydingam šeimos vertybių bei homoseksualumo priešinimui“. Protestą pareiškė ir Artūro Rudomanskio vadovaujama Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA) bei Lietuvos žmogaus teisių centras. Birželio pradžioje TJA padavė skundą prokuratūrai, pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet kažin, ar jis įsibėgės, nes prokurorė Teresė Kulvietienė atmetė A. Zdanevičiaus kaltinimus S. Lively‘ui.

Gegužės 23 d. įvyko „Žinių radijo“ laida „Raktas“ tema „„Vaivorykštės dienų“ peripetijos – homoseksualų propaganda ar homofobijos apraiškos?“. Laidą vedė Audrys Antanaitis, Sąšauką atstovavo Vaidas Vyšniauskas ir šio straipsnio autorius, gėjų pusę: „Naujosios kairės manifesto“ signatarė A. Pažėraitė ir LGPC vadovė M. Jankauskaitė. Abi pusės laidoje energingai išsakė savo poziciją. A. Pažėraitė pripažino, kad pradedamas karas, tačiau siūlė kolegoms skelbti jį ne prieš homofobiją, kuri esanti liga, o prieš „heteroseksizmą“. Tačiau manifestas pasirašytas ir tapo vienu iš įrodymų, kad gėjų ideologija nėra taikus vargšų skriaudžiamųjų gynimas, o atviras karo visai likusiai visuomenei paskelbimas, kuri priversta gintis.

Tą pačią dieną liberalas E. Gentvilas portale www.bernardinai.lt pavadino Vilniaus mero sprendimą „didele nesąmone“, dėl kurios teks nukentėti nuo Europos. Mero įvedama tvarka esanti fašistinė, jis nesiskiria nuo V. Putino ir A. Lukašenkos režimo pakalikų ir tapo pavojingas demokratijai. Galiausiai pareikšta, kad Imbraso vaivorykštės baimė panaši į psichinę negalią... Pats Gentvilas gėjų paradą leistų, tik uždraustų „eisenos metu demonstruoti genitalijas bei nuogus sėdmenis“.

Gegužės 24–25 dienomis LGL būstinėje vyko Tarptautinio lesbiečių ir gėjų kultūros tinklo (ILGCN) seminarai: skaitomos paskaitos, rodomi filmai. Pasisakė Lietuvos, „Belarusijos“ (taip rašoma skelbime), Lenkijos, Skandinavijos šalių gėjų aktyvistai. Susirinkusieji skatino vienas kito kovingumą ir jautėsi esą narsūs revoliucionieriai: lenko pranešimas vadinosi „Už lenkiškos vaivorykštės barikadų“, švedo – „Šokis ant Vaivorykštės barikadų“.

Gegužės 25 d. taip ir nevyko planuota vieša akcija „Mes – už visas gyvenimo spalvas“ – gyvoji biblioteka ES vilkike „Už įvairovę. Prieš diskriminaciją“, perkusininkų grupės TABA ir elektroninės muzikos koncertai, projekto „Atviri“ informacinės palapinės atidarymas bei vaivorykštės vėliavos išskleidimas. Vietoj jos bendruomenės „Naujoji karta“ nariai, Vilniaus patriotinio jaunimo ir Sąšaukos atstovai surengė nedidelę akciją pergalei prieš gėjų renginį paminėti: buvo išskleista didžiulė Lietuvos vėliava, dalinami lankstinukai.

Tos dienos išvakarėse svetainėje www.gay.lt paskelbtas labai iškalbingas pranešimas: „Išskleisk didžiausią Lietuvoje vaivorykštės vėliavą šį penktadienį.  Vėliavos išskleidimo akcija įvyks. Kadangi savivaldybė pakluso kelių politikierių ir radikalų gąsdinimams ir neišdavė leidimo viešam renginiui Gedimino prospekte, esame priversti perkelti akciją į Vilniaus klubą „Men’s Factory“. Akcija įvyks vakarėlio „Rainbow party“ metu. TU GALI GAUTI NEMOKAMĄ KVIETIMĄ Į AKCIJĄ, jei užsuksi į LGL biurą jo pasiimti iki penktadienio... Gegužės 25 dieną „Vaivorykštės dienas“ vainikuos tolerancijos, paramos ir laisvės dvasią įkūnijantis šokių muzikos ir teigiamos energijos vakarėlis „Rainbow party“ populiariajame Vilniaus gėjų naktiniame klube „Men‘s factory“. Ateik išreikšti savo paramą lygybei ir įsijunk į džiaugsmingą vaivorykštės siautulį! Vakarėlyje kviečiami dalyvauti visi laisvi, atviri visoms gyvenimo spalvoms ir idėjoms, tolerantiški ir draugiški žmonės, nepaisant jų seksualinės orientacijos“.

Iš šio pranešimo galima padaryti kelias išvadas:

- gėjai pripažino visišką savo akcijos žlugimą. Pripažįstama, kad lemiamos įtakos tam turėjo paprastų piliečių (vadinamų „politikieriais ir radikalais“) spaudimas savivaldybei. Taigi Sąšaukos veikimas nenuėjo veltui.

- šokių, muzikos ir, be abejo, po to sekančio ištvirkavimo vakarėlis naktiniame klube vadinamas „Vaivorykštės dienų“ vainikavimu. Taigi atvirai pripažįstama, kas yra galutinis šios už ES ir vyriausybės pinigus rengtos akcijos siekis – kad visuomenė priimtų, gerbtų ir integruotų į savo gyvenimą iškrypusį palaidumą ir jo viešą demonstravimą.

- valstybės lėšomis rengta akcija atvirai panaudota grynai komercinio gėjų klubo reklamai: ateikite pas mus, išleiskite savo pinigus, paišdykaukite, gal kuris nors iš jūsų atras savo „netradicinę lytinę orientaciją“ ar bent taps mūsų politinės akcijos propagandistu savo aplinkoje.

Lietuvos žiniasklaidoje kol kas neišsivystė rimtos ir analitinės diskusijos dėl planuotos gėjų akcijos. Neminėsime tokių tekstų, kaip 05 15 www.delfi.lt paskelbtas N. Vasiliauskaitės opusas, kuriame „heteronormatyvieji“ (nehomoseksualai) išvadinami zoofilais, nes esą naudojasi moterimis kaip gyvuliais. Rimčiausią gėjus ginantį straipsnį gegužės 25 d. publikavo J. Samuolytė. Jame sausa akademine kalba rašoma: „Pastarųjų dienų įvykiai Lietuvoje rodo, kad galiojantis teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis lygybės ir draudimo diskriminuoti principus, tame tarpe ir seksualinių mažumų atžvilgiu, nėra pakankamai suvokiamas politikų, dvasininkijos atstovų, jaunimo tarpe bei piliečių susibūrusių į opozicinę visuomeninę grupę „Už dorą ir tautą“. Praraja tarp esamo teisinio reglamentavimo ir visuomenės pasirengimo jį įgyvendinti praktikoje ryški kaip niekada... Argumentas, pagrįstas teiginiu, kad gėjai viešomis akcijomis propaguoja savo ideologiją, vykdo „Sodomos agresiją“, „gėjų diktatūrą“, bando save „ciniškai sureikšminti, iškelti savo problemas virš visuomenės“, „primeta savo miegamojo reikalų svarstymą didžiai daugumai“, suponuoja nuomonę, kad homoseksualūs asmenys viešomis akcijomis daro neteisėtus veiksmus ir savo veiksmais pažeidžia heteroseksualių asmenų teises“. Toliau remiamasi teisinio pozityvizmo principu: jei dabartiniai įstatymai leidžia gėjų viešą saviraišką, tai tuomet ji ir yra teisėta bei negali būti draudžiama. Kas yra įstatymo raidė, tai ir yra teisinga ir teisėta, neatsižvelgiant į jokias objektyvias moralines normas ar bent į subjektyvią visuomenės daugumos nuomonę! Pati autorė pripažįsta: „Visuomenės nuomonės apklausos rezultatai rodo, kad... 51 proc. gyventojų mano, kad homoseksualūs asmenys neturėtų dirbti policijoje, 69 proc. respondentų nenorėtų matyti homoseksualių asmenų mokyklose, 58 proc. bijotų, jeigu jų vaikų mokytojas (-a) būtų homoseksualus asmuo, 51 proc. nerinktų kandidato į Seimą ar savivaldybės tarybą, jei jis/ji atvirai pripažintų savo homoseksualumą. 47 proc. gyventojų vis dar mano, kad homoseksualius asmenis reikia gydyti...“ Kaip tuomet galima teigti, kad planuota socialinė reklama ant troleibusų nėra visuomenės šokiravimas ir nepažeidžia jos teisės gyventi pagal tradicines dorovines normas?

Iš gėjų ideologijai priešingų tekstų žiniasklaidoje paminėtinas 05 28 portale www.balsas.lt publikuotas Sąšaukos dalyvio Mariaus Kundroto straipsnis „Kas kuria homofobijos baubą?“ Jame ideologų pykčiui atskleidžiami rimti nesutarimai tarp pačių homoseksualų: nuosaikieji Lietuvos gėjai patys įspėja, kad viešos demonstratyvios akcijos tik gilina gėjų atskirtį ir problemas.

Pasigirdo reakcija iš EP tarptautinės grupės gėjų ir lesbiečių teisėms ginti. Ji išplatino pareiškimą, kuriame abejojama, ar sprendimas Europos lyčių lygybės institutą steigti Lietuvoje yra teisingas. M. A. Pavilionienė mano, kad institutas vis tiek bus steigiamas ir teigia nepretenduojanti į jo vadovės postą. 05 29 portalui www.balsas.lt parlamentarė V. Aleknaitė Abramikienė pareiškė, kad instituto steigiamas Lietuvoje būtų blogis. „Labai blogai, kad jis išvis steigiamas. Tai Europos mokesčių mokėtojų pinigų švaistymas. Europoje yra daug skurdo, reikia lėšų regionų plėtrai ir dar daug kam. Vietoje to, primetama institucija, kuri bus reikalinga tik tam, kad ten dirbantieji galėtų užsidirbti. Gal prieš dešimt ar penkiolika metų nebūčiau tokia kategoriška, tačiau kuomet mes tik mėginom integruotis į Europos Sąjungą, baisiausiam sapne neįsivaizdavau, jog politika tiek nukryps nuo normos. Tai, kas vyksta dabar, yra jokia ne kova už lygias teises, o seksualinių mažumų invazijos į visuomenę vienpusiškas ir agresyvus skatinimas. Manau, jog tokie dalykai tapo įmanomi dėl demokratijos Europoje stokos. ES rinkėjas per mažai įtakoja Sąjungos institucijas... Įspūdis susidaro toks, lyg būtų norima tyčia erzinti žmones ir nuteikti juos prieš seksualines mažumas, kurių niekas nei skriaudžia, nei liečia... Jei sugebėjome kažkada atsispirti Maskvai, tai prieš Briuselio diktatą kaip nors atsilaikysime“.

Šiais metais atsilaikyti pavyko, o toliau – neaišku. Gegužės 25 d. buvo paskelbtas Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro Thomo Hammarbergo laiškas „Mąstymui pakeisti yra būtinos visų pastangos“. Jame apgailestaujama dėl gėjų akcijos uždraudimo – jei miesto valdžia bijojo dėl dalyvių saugumo, ji turėjo tiesiog pasirūpinti apsauga, o neramumų kėlėjus patraukti atsakomybėn. Toliau primenami ES dokumentai prieš „homofobiją“. Taigi kalba aiški: pakluskite gėjų diktatui, o nepritariančius bauskite! Pabaigoje patariama imtis priemonių „mąstymo keitimui“, kuris turi būti pradedamas mokyklose: „Mąstymui pakeisti būtinos visos visuomenės pastangos: mokyklos turėtų teikti objektyvią informaciją apie homoseksualumą, persvarstyti istorijos mokymą ir užtikrinti, kad būtų objektyviai pristatomi nacių nusikaltimai prieš homoseksualus ir kiti jų persekiojimo aspektai“. Didysis Brolis stebi tave!

Dėl „nepakankamos“ Europos Komisijos reakcijos skundėsi daugelis europarlamentarų, pvz., EP gėjų ir lesbiečių tarppartinės grupės vadovas Michaelas Cashmanas, grupės vicepirmininkė Sophie in’t Veld. Liberaldemokratė baronienė Sarah Ludford ragino nubausti Lietuvą sankcijomis ir nesteigti Vilniuje Lyčių lygybės instituto. Apie Vilniaus atsilaikymą pozityviai pranešė tik šeimą ginančios užsienio žiniasklaidos priemonės, tokios kaip Life Site News ir kath.net.

Įvykių chronologija tik prasideda. Lietuva tik palaipsniui įsijungia į esminį vertybinį konfliktą, kuris visame pasaulyje jau tampa pagrindiniu politinėje dienotvarkėje ir galų gale verčia kiekvieną priimti sprendimus dvasios, religijos sferoje: už ar prieš Tą, kurio rankose visi amžiai ir visų tautų likimas.

Pabaiga.

Šaltinis: http://www.fsspx.lt/