Edmundas Naujokaitis. Gėjų ideologijos įsiveržimas į Lietuvą. Trumpa chronologija (II)

Propatria.lt nuotrauka

Skelbiame 2007 m. publikuotą kun. Edmundo Naujokaičio straipsnį, kuriame nupasakojama homoseksualizmo ideologijos atėjimo į Lietuvą chronologija (II dalis).

Pirmąją teksto dalį rasite čia

***

Rengiamasi rimtam puolimui

2006 metais Lietuvoje (skirtingai nei Latvijoje, kur vėl bandyta surengti gėjų paradą, tiesa, nesėkmingai) buvo palyginti ramu. Daugiausia pasidarbuota akademiniuose sluoksniuose: tiek Vilniaus, tiek Kauno Vytauto Didžiojo, tiek Šiaulių universiteto (kandidatas į rektorius G. Mažeikis) sociologai uoliai įsijungė į „queer studijas“, lyčių tyrimus ir gėjų subkultūros analizę.

2006 09 06 pranešta, kad „Vyriausybė patvirtino Nacionalinę antidiskriminacinę 2006–2008 metų programą“, kurios „paskirtis – užtikrinti teisės aktų, nustatančių nediskriminavimo ir lygių galimybių principą, ugdyti visuomenės toleranciją, informuoti visuomenę apie teisę į lygybę ir nediskriminaciją, lygių teisių gynimo priemones bei galimas diskriminacijos apraiškas Lietuvoje. Šios Programos tikslas kompleksiškai ištirti diskriminacijos dėl amžiaus, lytinės orientacijos..., apraiškas visose visuomenės gyvenimo srityse, didinti visuomenės toleranciją, didinti visuomenės, socialinių partnerių, įvairių gyventojų grupių informuotumą apie nediskriminaciją, vienodą požiūrį, lygias teises ir galimybes bei tobulinti teisinę apsaugą nuo diskriminacijos... Programos priemones įgyvendins Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Teisingumo, Užsienio reikalų, Vidaus reikalų ministerijos..., koordinuos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba“. Taigi kova prieš vargšų gėjų diskriminaciją tapo Lietuvos Nacionaliniu Uždaviniu...

2006 09 29–30 Kaune, Vytauto Didžiojo Universitete, įvyko akademinis kultūrinis forumas „Subkultūros ir gyvenimo stiliai“, kuriame diskutuota ir apie gėjų subkultūrą. Išgirdę, kad bus gėjų atstovų, forume dalyvauti atsisakė rokeriai. Forumo organizatoriai: Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė dr. Margarita Jankauskaitė ir savo netradicinės orientacijos neslepiantis socialinių mokslų daktaras, VDU sociologijos docentas dr. Arnas Zdanevičius.

2006 11 9–10 VDU surengta tarptautinė konferencija „Homofobija ir homoseksualių žmonių diskriminacija: Socialinės įtraukties iššūkiai išsiplėtusioje Europoje“, organizuota VDU Sociologijos katedros ir finansuojama projekto „Atviri“. Dalyviai: docentas A. Zdanevičius, liberaldemokratė Seimo narė Marija Aušrinė Pavilionienė, LGPC vadovė M. Jankauskaitė, Lygių galimybių kontrolierė A. Burneikienė, E. Platovas iš LGL, daug užsienio svečių. Šią konferenciją galima laikyti oficialia įžanga į šių metų įvykius.

2006 m. gruodį pranešta, kad Vilniuje, buv. viešbutyje „Vilnius“ (Gedimino pr. 20) planuojama įsteigti Europos lyčių lygybės institutą. Projekto iniciatorius – Europos parlamentaras Eugenijus Gentvilas. Pastato nuomos išlaidas kurį laiką padengtų Lietuvos Vyriausybė, tai per metus kainuotų 700–800 tūkst. litų. Institute turėtų dirbti apie 30 darbuotojų, Europos Komisija šiam projektui iki 2013 metų yra numačiusi skirti 52 mln. eurų. Institutas kauptų duomenis apie vyrų ir moterų lygybę visoje ES ir, be abejo, taptų feminizmo bei gėjų ideologijos „smegenų centru“ visame regione. Iš politikų vienintelė šiam projektui atvirai nepritarė tik konservatorė V. Aleknaitė Abramikienė.

„Lygių galimybių metai“ prasideda

Dar 2006 05 17 Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu 2007 metai paskelbti „Europos lygių galimybių metais“. Už jų įgyvendinimą Lietuvoje atsakinga ministrė V. Blinkevičiūtė nedelsdama nuskubėjo išklausyti instrukcijų: 2007 01 30–31 ji dalyvavo ES šalių ministrų, atsakingų už lygių galimybių visiems įgyvendinimo koordinavimą, susitikime Berlyne, kur daug dėmesio skirta ir „lytinės orientacijos“ klausimui.

Lygių galimybių metų programa Lietuvoje atidaryta kovo 1 d. Vilniuje, „Crowne Plaza“ viešbutyje įvykusia konferencija „Lygios galimybės visiems: politika, iššūkiai, dialogas“. Ją pradėjo Seimo pirmininkas V. Muntianas, Ministras pirmininkas G. Kirkilas, ministrė V. Blinkevičiūtė, Vokietijos ir JAV ambasadoriai. Apie lyčių lygybę kalbėjo LGPC projektų vadovė M. Jankauskaitė, o tema „Homoseksualūs darbuotojai: kodėl neatviri ir nesaugūs?“ pasisakė VGTU Filosofijos ir politologijos katedros dėstytoja Nida Vasiliauskaitė bei LGL vadovas V. Simonko. N. Vasiliauskaitė jau visus metus pasižymi kaip agresyviojo feminizmo apaštalė interneto portale www.delfi.lt – dabar ji stojo ir homoseksualų gynybon.

Nutarta nepalikti ramybėje ir religijos. 2007 03 16 projektas „Atviri“ LGL būstinėje surengė seminarą „Religija ir homoseksualumas“, kuriame bandyta įrodyti, kad Biblija ir „teisingai“ suprasta religija neprieštarauja homoseksualumui. Seminare dalyvavo ir krikščionišką poziciją išdėstė „Naujosios kartos“ bendruomenės nariai.

Krikščionybę užsipuolė ir mįslinga 2006 m. kovą įsteigta asociacija „Liberalų sąjūdis“, įkurta Petro Auštrevičiaus partijos „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ kompromitavimui. Vasario mėnesį paskelbtame jo manifeste sakoma: „Liberalų sąjūdžio „5 UŽ“ programa: 1. Esame už valstybę, kurioje gėjai ir lesbietės laisvai gali tuoktis, 2. Esame už valstybę, kurioje prostitucija legalizuota, 3. Esame už valstybę, kurioje pats pilietis pasirenka ar jis nori vartoti lengvuosius narkotikus ar ne, 4. Esame už valstybę, kurioje ne valstybė, o patys piliečiai remia ir finansuoja bažnyčią [...]. 10 pagrindinių Liberalų sąjūdžio nuostatų: [...] 5. Valstybė neturi teisės nustatyti šeimos modelio, piliečiai yra laisvi kurti šeimas su pasirinktais partneriais, nepriklausomai nuo jų lyties, tautybės ar tikėjimo. [...] 7. Bažnyčia yra ir turi būti atskirta nuo Valstybės. Bažnyčios veiklai negali būti skiriamos valstybės lėšos“. Taip pat imtas platinti atsišaukimas: „Liberalų sąjūdis. Esame už: gėjų ir lesbiečių santuokas! Prostitucijos legalizavimą! Lengvųjų narkotikų legalizavimą! [...] Valstybinės paramos bažnyčiai panaikinimą!“ Be abejo, šie šūkiai atspindi dalies Lietuvos liberalų pažiūras.

Atviras konfliktas prasidėjo kovo pabaigoje, kai į Lietuvą atvyko žymus gėjų judėjimo analitikas, organizacijos „Defend the Family“ kūrėjas Scottas Lively‘is. Jis yra protestantų pastorius, advokatas, teisės daktaras (Trinity Law School, Santa Ana, 1999), teologijos magistras (School of Bible Theology Seminary and University, Hemet, 2006), turi Tarptautinio žmogaus teisių instituto dalyvio sertifikatą (Strasbourg, 1997). Jo knyga „The Pink Svastika: Homosexuals and the Nazi Party“, analizuojanti homoseksualų įtaką nacizmui, 1995–2003 m. sulaukė 4 leidimų. Dr. Lively‘is vedybų ir šeimos, gėjų judėjimo temomis skaitė paskaitas JAV, Kanadoje, Puerto Rike, Anglijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Ugandoje, Egipte, Izraelyje, Latvijoje, Rusijoje, dalyvavo virš 650 radijo ir TV laidų. Atsisakęs pelningos advokato karjeros, jis nutarė skirti savo jėgas kovai su gėjų ideologija ir vyksta būtent į tas šalis, kuriose dar yra vilties padaryti įtakos visuomenės nuomonei.

Kovo 22 d. visuomeninė organizacija „Už pilietinę visuomenę“ (Krikščionių demokratų partijos sekretorius Paulius Saudargas, įkūręs interneto grupę http://groups.yahoo.com/group/gejams-ne) Mykolo Riomerio universiteto Kauno policijos fakultete organizavo viešą dr. S. Lively‘io paskaitą tema „Homoseksualizmas: mitai ir realybė“. Dalyvavo apie 80 klausytojų, daugiausia studentų. Kaip portalui www.delfi.lt paliudijo fakulteto dėstytojas Kęstutis Darulis, lektorius neįžeidinėjo homoseksualių asmenų. „Atvirkščiai – buvo kalbama apie toleranciją. Pats konspektavau, ką galėčiau pasakyti studentams, nes pareigūnai savo darbe susiduria su homoseksualiais žmonėmis“. Tačiau į paskaitą atėjo gėjų aktyvistas VDU docentas A. Zdanevičius ir ėmė rodyti „tolerancijos“ pavyzdį: pradėjo trukdyti paskaitai, apšaukė lektorių nusikaltėliu, grasino jam, taip pat ėmė kviesti studentus į savo organizuojamą gėjų klubą. A. Zdanevičius apie „nusikalstamą“ paskaitą informavo Kauno Centro policijos komisariatą, prokuratūrą, kelis Seimo narius. Dr. Lively‘is, sulaukęs skambučio iš policininkų, noriai apsilankė komisariate ir ilgai bendravo su pareigūnais, aiškindamas, kaip reaguoti į panašius gėjų išsišokimus. Kovo 24 d. S. Lively‘is pakartojo savo paskaitą „Daniela“ viešbutyje Kaune.

Kovo 27 d., aiškindamas savo poziciją, S. Lively‘is išplatino „Laišką Lietuvos žmonėms“. Jame teigiama: „Homoseksualų aktyvistai nori jus įtikinti, kad pakantumas jų atžvilgiu reiškia pilną jų gyvenimo stiliaus priėmimą ir pateisinimą. Iš tikrųjų tai nėra nei būtina, nei protinga. Iš tikrųjų homoseksualaus elgesio diskriminacija (nepriėmimas) būtinas visuomenės apsaugai nuo „gėjų“ kultūros padarinių, kurie visą laiką stumia link didesnio ir didesnio liberalizmo seksualinėse nuostatose, ypač tarp jaunų žmonių“.

Gėjų ideologija pradėta skleisti ir kituose Lietuvos regionuose. Kovo 25 d. Europarlamentaro E. Gentvilo raštinėje Klaipėdoje įvyko seminaras įmonių, savivaldybių, socialinių įstaigų darbuotojams „Lygių galimybių užtikrinimas darbe: diskriminacija ir stereotipai“. Pranešėjai: projekto „Atviri“ koordinatorė Vitalija Petrauskaitė, keli LGKT patarėjai, LGPC vadovė M. Jankauskaitė. VDU Sociologijos katedros docentas Artūras Tereškinas skaitė pranešimą „Homoseksualių žmonių diskriminacija darbe“.

Beje, A. Tereškinas ėmė pretenduoti į svarbiausio gėjų „mokslininko“ Lietuvoje vardą. Pavasarį Vilniaus leidykla „Apostrofa“ išleido jo šokiruojančią knygą „Esė apie skirtingus kūnus. Kultūra, lytis, seksualumas“. Knygos viršelyje – besibučiuojantys neaiškios lyties asmenys moteriškais rūbais. Knyga gausiai iliustruota transvestitų nuotraukomis, kas trečias žodis joje – „diskursas“. Norint suteikti veikalui „teisingą politinę liniją“, visas skyrius skirtas eksprezidentui R. Paksui, įrodinėjant, kad jis esąs politinis transvestitas. Nors veikalas parašytas laisvu žurnalistiniu-propagandiniu stiliumi ir primena chaotišką citatų ir nieko neįrodančių faktų rinkinį, jo leidimą parėmė Valstybinis mokslo ir studijų fondas, Kultūros ministerija, recenzavo net keturi daktarai, o spausdinti rekomendavo VU Lyčių studijų centras. Tikros aukso kasyklos jauniems Lietuvos akademikams: užtenka parašyti opusą, prikaišiotą postmodernistinio žargono („kontrapublika“, „simuliakras“), feministinės ar gėjų ideologijos naujadarų („falogocentrinis režimas“, „heteronormatyvumas“, „maskulinizmas“), ir jau tapsi pripažintu, pažangiu, perspektyviu mokslininku.

A. Tereškinas savo knygoje daug dėmesio skiria Sąšaukos „Už dorą ir tautą“ piketui 2005 09 30. Griežtais žodžiais pasmerkiami jo rengėjai „moralistai“, raginantys neleisti gėjams išeiti iš privačios reiškimosi srities į viešąją.

Vaivorykštės dienų iššūkis

Kovo 26 d. svetainėje www.gay.lt paskelbtas LGL pirmininko Vl. Simonko pranešimas: „Gegužės 17–26 dienomis pirmą kartą Lietuvoje organizuojamos „Vaivorykštės dienos 2007“. Ši savaitė, skirta homoseksualių žmonių lygybei akcentuoti, – Europos lygių galimybių visiems metų renginių dalis. Visame pasaulyje gegužės 17-oji minima kaip tarptautinė diena prieš homofobiją. Ji pasirinkta neatsitiktinai – būtent šią dieną 1990 metais Pasaulinė sveikatos organizacija išbraukė homoseksualumą iš ligų sąrašo. Siekdama išreikšti savo solidarumą ir palaikymą kovoje prieš diskriminaciją, šiais metais ir Lietuva pirmą kartą prisideda prie pasaulinės akcijos. Visą savaitę Vilniuje bei Kaune vyks įvairūs renginiai, kuriais bus siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į homoseksualių žmonių diskriminacijos problemą, kelti visuomenės informuotumą bei sąmoningumą seksualinės orientacijos srityje, suteikti informaciją apie homoseksualumą, homofobiją, jos pasekmes homoseksualių žmonių psichinei ar netgi fizinei sveikatai. Dienų kulminacija taps vieša akcija „Mes – už visas gyvenimo spalvas“, kurios metu Vilniaus centre bus ištiesta trisdešimties metrų ilgio vaivorykštės vėliava. Šia akcija siekiama akcentuoti solidarumo, bendrumo ir palaikymo svarbą. Vaivorykštės vėliava turi labai senas tradicijas, ji simbolizuoja įvairovę, viltį, troškimą. Siekdami pabrėžti įvairovės, vilties socialiniams pokyčiams svarbą, homoseksualai pasirinko vaivorykštės vėliavą kaip savo simbolį... Kartu iškeldami vėliavą, mes viešai duosime atkirtį homofobijai, aktyviai prisidėsime, siekiant Europos lygių galimybių visiems metų tikslų, išreikšime pagarbą ir pripažinimą žmonių įvairovei bei lygybei“.

Taigi kalbama apie „kovą“, „atkirčio davimą“. Vėliavos iškėlimas yra aktas, nedviprasmiškai simbolizuojantis miesto ar krašto užėmimą, okupaciją.

Be vėliavos išskleidimo, „Vaivorykštės dienų“ programoje numatyta 3 mėnesius truksianti socialinė reklama ant Vilniaus ir Kauno troleibusų bei serija konferencijų LGL būstinėje. Pilnas renginio pavadinimas: „Europos lygių galimybių visiems metų renginys Vaivorykštės dienos 2007, Rainbow days 2007, first gay pride event in Lithuania“. Taip užsieniečiams finansuotojams duodama žinia, kad tai pirmasis viešas gėjų renginys šalyje – nepykite, jei pirmas blynas bus prisvilęs, nereikalaukite griežtos ataskaitos apie skirtų lėšų panaudojimą! Nors dar neplanuojamas tradicinis gėjų paradas, bet susibūrimas priskirtas „gėjų pasididžiavimo“ renginių kategorijai.

Tarp partnerių ir rėmėjų: valstybinės institucijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei LGKT, ES projektas EQUAL, Lygių galimybių plėtros centras, negirdėta organizacija „Naujos kartos moterų iniciatyvos“ bei ES vilkiko akcija „Už įvairovę – prieš diskriminaciją“.

Kovo 27 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija oficialiai paskelbė konkursą nevyriausybinių organizacijų projektams, skirtiems „Lygybės dienų-2007“ minėjimui. Pranešime sakoma: „„Lygybės dienos-2007“ yra viena Nacionalinėje strategijoje numatytų priemonių, kurių tikslas – skatinti socialinį dialogą bei formuoti aktyvią piliečių poziciją lygių galimybių ir nediskriminavimo klausimais. Už Nacionalinės strategijos, pagal kurią skiriama ES parama Lygių galimybių metų priemonėms vykdyti, įgyvendinimą yra atsakinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. „Lygybės dienos“, skirtos kovai su diskriminacija dėl lytinės orientacijos; dėl amžiaus; dėl negalios; dėl lyties; dėl rasės ir etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų“. Pirmoji iš šešių diskriminacijos rūšių kažkodėl nurodyta „dėl lytinės orientacijos“, todėl pirmasis iš „Lygybės dienų“ mėnuo – gegužė ir buvo skirtas šiai temai. Informuojama, kad vienam projektui gali būti skirta iki 27 000 Lt. (Bendra „Lygybės dienų“ projektams įgyvendinti numatyta suma yra 135 tūkst. litų.) Paraiškos turi būti atsiųstos iki balandžio 13 d.

Balandžio 16 d. pranešta, kad LGKT gavo 51 projektą, iš kurių du – dėl lytinės orientacijos. Įdomu, kad „Vaivorykštės dienos“ detaliai suplanuotos ir pradėtos reklamuoti dar iki „Lygybės dienų“ konkurso paskelbimo – taigi tikrasis finansavimas buvo numatytas ar jau net suteiktas metų pradžioje.

Balandžio 27 d. LGKT paskelbė, kad iš 51 pasiūlyto projekto atrinkti 11. Tarp jų pateko ir finansavimą gavo abu projektai dėl lytinės orientacijos: LGL „Vaivorykštės dienos“ ir niekam negirdėto „Kauno jaunimo žiniasklaidos centro“ projektas „Nebūk abejingas diskriminacijai dėl lytinės orientacijos“.

Įdomu, ar žlugus troleibusų reklamai bei pagrindiniam „Vaivorykštės dienų“ renginiui ir įvykus tik kelioms paskaitėlėms kamerinėje LGL erdvėje, valstybė pareikalaus ataskaitos, kam realiai panaudoti tie dešimtys tūkstančių litų? O juk tai niekis, palyginus su EQUAL projekto skirtomis eurų sumomis! Būti gėjumi „homofobiškoje“ Lietuvoje – pelningas verslas...

Ryškėja „fronto linija“

Balandžio 29 dieną Vilniuje, minint Pasaulinę gyvybės dieną, įvyko šeimų šventė „Šeima – gyvybės lopšys“, sutraukusi kelis tūkstančius dalyvių. Renginį organizavo Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija (koordinatoriai: A. ir J. Ramonai), jo globėjais sutiko būti prezidento V. Adamkaus ir A. Adamkienės šeima. Prie Vilniaus arkikatedros iš visos Lietuvos suvažiavusias šeimas sveikino kardinolas A. J. Bačkis. Po to vyko linksma eisena Gedimino prospektu ir šventinis koncertas Nepriklausomybės aikštėje. Perskaityta peticija Seimui, kurioje prašoma susirūpinti šeimos institucija. Renginyje dalyvavo katalikų hierarchai, Šv. Pijaus X brolijos atstovai, kovotojas už gyvybę Domeikavos klebonas R. Skrinskas su parapijiečių grupe, taip pat stačiatikių ir įvairių konfesijų protestantų dvasininkai bei tikintieji.

Tai pirmas tokio masto renginys Lietuvoje, skirtas tiesiog pasididžiuoti sveikomis šeimomis ir kartu atkreipti valstybės dėmesį į šeimai iškilusius pavojus. Deja, didžiosios žiniasklaidos dėmesys renginiui buvo daugiau mandagiai simbolinis, o visuomeninė Lietuvos televizija nutarė šeimų šventę visai nutylėti.

Balandžio 25 d. Demokratinės politikos institutas (prezidentas Mantas Adomėnas) Seimo Konstitucijos salėje surengė seminarą „Kokios šeimos politikos reikia Lietuvai?“ Tarp pranešėjų: Seimo narė Irena Degutienė, vyskupų konferencijos sekretorius mons. Gintaras Grušas, šeimas ir tėvus buriančių organizacijų atstovai. Ta proga įvyko I. Degutienės spaudos konferencija. „Tyrimai ir demografinė statistika nenuneigiamai rodo, kad lietuviai yra sparčiai išmirštanti ir senėjanti tauta. Tradicinės šeimos krizė, šeimos vertybių išsigimimas – vienas šios situacijos veiksnių. Seminare bus svarstomos pagrindinės grėsmės ir iššūkiai, šiandien kylantys šeimoms ir tradicinei šeimos sampratai. Bus siekiama formuluoti konceptualiai naują šeimos politikos viziją – kokia šeimos politika reikalinga Lietuvos valstybės ateičiai, žmogiškojo orumo ir gyvybės šventumo reikalavimams užtikrinti“, – jos metu kalbėjo M. Adomėnas.

Netrukus sulaukta atsako į šeimos gynėjų renginius. Gegužės 1 d., „darbo žmonių šventės“ proga, paskelbiamas „Naujosios kairės manifestas“. Tą pačią dieną visuomeninio transliuotojo interneto svetainė www.lrt.lt paskelbia reportažą apie planuojamas „Vaivorykštės dienas“.

Pritrūkus originalių idėjų, Lietuvoje nupūstos dulkės nuo 1968 m. kultūrinės revoliucijos šūkių. Jau vasario mėnesį Vilniaus knygų mugėje revoliucionierių drabužiais apsirengę jaunuoliai siūlė pirkti nuobodžius Che Guevaros dienoraščius, išleistus kairuoliškos leidyklos „Kitos knygos“. Paskelbtojo manifesto autoriai (N. Vasiliauskaitė, Aušra Pažėraitė, Andrius Bielskis, Rasa Baločkaitė, keistą „poeziją“ kuriantis Paberžės klebonas kun. Skaidrius Kandratavičius) pasivadino „Naująja kaire 95“, kuri esanti „alternatyvios moralinės ir intelektualinės laikysenos suvienytas naujos kartos žmonių sąjūdis, kuris pirmiausia taikosi į žmonių įsitikinimus bei jais grindžiamą praktiką“. Dešimtasis manifesto punktas skelbia: „Seksizmui ir homofobijai skelbiame moralinį ir politinį karą“. Taigi iškilmingai paskelbtas atviras karas daugumos Lietuvos žmonių įsitikinimams ir jais grindžiamai praktikai...

Verta pastebėti, kad nei tarp manifesto signatarių, nei tarp aktyvių gėjų ideologijos gynėjų moterų Lietuvoje nerasime nei vienos -ienės... Išimtis – našlė Seimo narė M. A. Pavilionienė.

Įdomios pozicijos laikosi svarbiausia Lietuvos katalikų žiniasklaidos priemonė – portalas www.bernardinai.lt. Viena vertus, jame publikuotas „Naujosios kairės manifestas“ ir platus interviu (05 16) su jo rengėjais, jau seniai veikia kairuoliškas idėjas propaguojanti rubrika „Alternatyvos“, kita vertus, skelbiami puikūs Kęstučio Puloko versti tekstai apie įsigalinčią politinio korektiškumo diktatūrą ir gėjų judėjimą, paskelbtas studentų kreipimasis prieš gėjų akciją.

Gegužės 8 d. Vilniuje įvyko Piliečių sąšaukos „Už dorą ir tautą“ posėdis, kuriame dalyvavo ne tik senieji dalyviai: mons. A. Svarinskas, N. Medvedevas, K. Uoka, M. Kundrotas, R. Repšys, V. Vyšniauskas, šio straipsnio autorius, bet ir krikščionių demokratų, patriotinio jaunimo, Šeimų ir tėvų asociacijos, Gerosios Naujienos radijo atstovai. Aptartos reagavimo į gėjų renginį galimybės, pasiskirstytos užduotys. Sąšaukos biudžetas – keli šimtai litų... Ar daug pastarąjį dešimtmetį Lietuvos pilietinėje visuomenėje iškilo panašių iniciatyvų, gimusių iš gryno idealizmo ir paprastų žmonių „nenoro taikstytis su iškreiptais galios santykiais bei sustabarėjusiomis institucijomis“ (plg. „Naujosios kairės manifestą“)? Ką gali kelių žmonių balsas prieš visą ES ir Lietuvos valstybės aparatą, tiek mėnesių rengtą ir gerai finansuotą akciją? Bet šis balsas buvo išgirstas, sulaukta netikėtos daugelio politikų paramos, ir „Vaivorykštės dienos“ žlugo!

Šeimos šalininkai ėmė aktyviau burtis visoje Europoje ir pasaulyje. Gegužės 11–13 dienomis Varšuvoje įvyko ketvirtasis Pasaulio šeimų kongresas – grandiozinis renginys, kurio metu aptarta daugelis šeimos institucijos krizės, „demografinės žiemos“, gyvybės apsaugos problemų. Kongreso tema: „Šeima – Europos ir pasaulio pavasaris“. Susirinko virš 3000 delegatų iš 60 šalių, tarp jų 15 iš Lietuvos. Tuo pat metu Romoje įvyko Šeimų dienos eisena, sutraukusi net 1,5 mln. dalyvių. Eisenos tikslas – pareikšti nepritarimą planuojamam vienos lyties asmenų „santuokos“ įvedimui. Kongreso deklaracijoje sakoma: „Natūrali šeima, Dievo kūrinys, yra pamatinė žmonių bendruomenė, paremta visą gyvenimą trunkančia santuoka tarp vieno vyro ir vienos moters, kurioje yra pradedami, gimsta ir užauginami nauji asmenys“. Pabrėžiama, kad žmonijos ateitis yra tik šeimoje ir šiandieninę „demografinę žiemą“ gali įveikti tik naujas meilės civilizacijos pavasaris. Tarp kongreso dalyvių buvo ir dr. Scottas Lively‘is.

Tuo pat metu, gegužės 11 d., Europos parlamento narė konservatorė Laima Andrikienė Vilniuje, „Astorijos“ viešbutyje, organizavo tarptautinę konferenciją „Vertybės ir politika“. Tarp jos pranešėjų buvo prezidentas V. Adamkus, kard. A. J. Bačkis, kiti Lietuvos vyskupai, Europos parlamento vicepirmininkas Mario Mauro.

Tuo tarpu Sąšaukos nariai kreipėsi į daugelį politikų, visuomenės veikėjų, į Lietuvos katalikų vyskupus, stačiatikių ir protestantų bendruomenes, Lietuvos lenkus, prašydami reaguoti į planuojamus „Vaivorykštės dienų“ renginius. Ypač aktyviai ėmė veikti Sąšaukos dalyviai tautininkai, Tėvynės sąjungos frakcija Vilniaus savivaldybėje (Kęstutis Masiulis, Vidas Urbonavičius) bei Jaunųjų konservatorių lyga (Daiva Rupulevičiūtė), daug padėjo jaunalietuvių vadas Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius. Gegužės 11 d. pasiekta pirmoji pergalė: Kauno troleibusų parko vairuotojai pareiškė, kad nevairuos troleibuso Nr. 1 su gėjų „socialine reklama“ – vaivorykštės vėliava ir užrašais „Gėjus gali tarnauti policijoje“, „Lesbietė gali dirbti mokykloje“ ir „Homoseksualūs darbuotojai gali būti atviri“. LGL vadovas V. Simonko pagrasino kreiptis į lygių galimybių kontrolierę ir priversti reklamą užsiklijuoti.

Trečiąją teksto dalį rasite čia

Šaltinis: www.fsspx.lt