Kodėl alkoholio vartojimo prevencija neduoda norimų rezultatų?

Plačiau šia tema diskutuosime su dr. Aurelijumi Veryga, "Laisvosios bangos" radijo pokalbiuose apie ateities Lietuvą. Laidos klausykitės balandžio 25 d., penktadienį, 21 valandą.

XIX a. blaivybė Lietuvoje veikė kaip visuomeninis judėjimas, kaip atsakas į rusišką „nugirdimo“ politiką. Vilniaus generalgubernatorius Muravjovas vysk. Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdį buvo net pavadinęs  „Rusijos imperijos valdymui pavojinga veikla“. 

Alkoholio politika – aktuali tema ir šiandien. Alkoholio vartojimo reguliacija, jo žala arba priešingai, iš alkoholio prekybos atkeliaujanti nauda valstybei – svarbus politinis klausimas tiek sveikatos, tiek verslo atstovams bei šalies politikams. 

Sveikatos ekspertai teigia esą sunerimę, jog gyventojų skaičiui mažėjant, Lietuvoje alkoholio suvartojimas tik didėjo. Nemažėja ir alkoholio sukeltų problemų sąrašas: savižudybės, nelaimingi autoįvykiai, nuolat prastėjanti tautiečių sveikatos būklė. 

Kaip viena iš alkoholio vartojimo mažinimo priemonių yra įvardijamas akcizo mokestis. Būtent apie  akcizo alkoholiui didinimą prabilo dabartinė šalies vyriausybė, siekianti, jog gausesnės pajamos iš akcizo svaigalams kompensuotų senatvės pensijas. Tiesa, tokius sprendimus Lietuvoje aktyviai kritikuoja tiek alkoholio gamintojai, tiek ir ekonomistai. 

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad padidėjus akcizams ir dėl to kritus apyvartai, planuoti pinigai liks nesurinkti. Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sako, jog: „Gali tekti atleisti apie 2600 darbuotojų alaus pramonėje ir su ja susijusiose šakose. Valstybė vien dėl to negautų apie 38,3 mln. litų tiesioginių pajamų – gyventojų pajamų ir „Sodros“ mokesčių. Dar reikia turėti mintyje, kad prie to reikia pridėti valstybės negautą akcizą dėl sumažėjusios rinkos ir išmokas naujiems bedarbiams – susidaro milžiniški nuostoliai valstybei“.

Taip pat Lietuvoje nuolat diskutuojama ir apie prevencines priemones. Vienai pusei teigiant, kad draudimais nieko nebus pasiekta, alkoholio suvartojimas nuo to nemažės, sveikatos apsaugos ekspertai atkerta, jog griežtesni valdžios sprendimai alkoholio reklamos ir prekybos atžvilgiu atneštų teigiamą rezultatą ne tik sveikatos sferoje, bet teiktų ir ekonominę naudą ilgajame laikotarpyje.

Vykstant ginčams dėl alkoholio reklamos, tris metus ne pelno siekiančios organizacijos „Mentor Lietuva“ mūsų šalyje vykdytas tyrimas atskleidė šeimos vaidmenį jaunimo tabako ir alkoholio vartojimo prevencijoje. Remiantis tyrimo rezultatais, moksleivių elgsenai didžiausią įtaką daro pavyzdys šeimoje – vaikai, kurie šeimoje jaučiasi mylimi, suprantami ir priimami, keliskart mažiau vartoja tabaką ir alkoholį. Kritinis amžius, kuriame moksleiviai imasi eksperimentuoti su psichoaktyviomis medžiagomis – 13-14 metų.

Nors šis tyrimas aiškiai parodė svarbų šeimos vaidmenį jaunimo alkoholio vartojimo prevencijoje, tačiau, atrodo, kad jis liko nepastebėtas nei politikų, nei prieš jaunimo alkoholio vartojimą kovojančių nevyriausybinių organizacijų.

Todėl kyla klausimas – ar siekiant efektyviai vykdyti jaunimo alkoholio vartojimo prevenciją Lietuvoje imamasi veiksmingų priemonių? Ar tikrai vien reklamų draudimu ir akcizų didinimu sumažinsime alkoholio vartojimą? Galbūt politikų ir visuomenės dėmesys ir energija nukreipti visai ne ten, kur reikia? Šių klausimų aktualumas auga su kiekvienu pranešimu žiniasklaidoje.