Arvydas Juozaitis. Prezidentės kalba - „Pasipriešinti ar prisitaikyti“

Šiaip jau prezidentai nėra dievai. Visa, ką jie pasako, galime užginčyti. Galime ir nesutikti. Galime ir sutikti.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės metinis pranešimas Seime skirtas ne tik Seimui ir Tautai, ir ne vien rinkėjams. Jis skirtas ir NATO, ir ES, ir Rusijai, ir Ukrainai. Šiek tiek mažiau - kaimynams. Bet daugiausiai - analitikams ir politologams. Politologai ir analitikai savo jau pasakė. Tad leiskite sau keletą minčių iš šalies. Tos mintys niekam nepakenks.

Pirma, prezidentė pasidžiaugė ir konstatavo: 24 metai laisvės - pakankamas Laisvės išmėginimas. Jau išaugo nauja žmonių karta, į kurią pažvelgę galime matyti, ko Laisvė verta. Ir ką ji duoda. Ir ko ji pareikalauja. Visa tai prezidentės žodžiuose slypi.

Antra, prezidentė pasinaudojo kontrasto principu ir ilgai nedelsdama perėjo prie „Ukrainos pamokos“. Suprask: ten Laisvės išmėginimas buvęs nesėkmingas. Akivaizdi tiesa: Ukraina neišlaikė Laisvės egzamino.

Trečia, prezidentė... Čia jau ir stop... Nes toliau akivaizdumas sparčiai blanksta. Vienaprasmė tiesa pasitraukia. Prezidentė imasi Ezopo kalbos. Suprasti ją galima, tačiau suprasti savaip. Kiekvienas supras kaip tinkamas, arba, kaip sako liaudis, kiekvienas trauks žodžius ant savo kurpaliaus. Tarptautinės teisės kalba tai reiškia: viską aiškink pagal savąjį sugedimo laipsnį.

Prezidentė, žinoma, vengia dvigubų kriterijų. Tačiau tais kriterijais priversta naudotis. Tokia jau tarptautinė vadovų praktika. Kas tarptautiniu mastu galima - galima, kas negalima - negalima, tačiau, „strateginiams partneriams“ įsigeidus, galima ir viena, ir kita. Magiški žodžiai, kurie paaiškina dvigubus standartus, būna šie: „Reikia ginti žmogaus teises“. Kai tik valstybės, sušokusios į vieną katilą, ima jame virti ir virdamos kartoti „viskas vardan žmogaus teisių“ - blogai. Sienos tarp valstybių išverda, o kas lieka iš žmogaus teisių - neaišku.

Laimė, žmogaus teisėms šį kartą nužymėta aiški riba: „Korupcijos vėžiui sukurti priešnuodžiai - veikia, kova vyksta be jokių išlygų. (Paryškinta Prezidentūros tekste.) Už korupcinius nusikaltimus vien pernai teismai skyrė beveik milijoną litų baudų. Jau ištirtos ir 34 baudžiamosios bylos dėl neteisėto praturtėjimo, kuriose inkriminuoto turto vertė daugiau nei 11 milijonų litų.“ Garbė dievams. Pagaliau, 24-uosius laisvės metus gyvenant, imta bausti už stambaus masto grobimus.

Todėl galime pasidžiaugti ir tokia prezidentine tiesa: „Konkurencijos taryba pastaraisiais metais skyrė baudų už 80 milijonų litų - 2 kartus daugiau nei per visą savo gyvavimo laikotarpį - ir apsaugojo vartotojus nuo 186 milijonų litų nuostolių“.

Ką gi, turint galvoje, kad prezidentė vis stipriau ima į savo rankas jėgos struktūrų vadovus, šiuos skaičius vardyti - jos, o ne premjero (ir tuo labiau ne Seimo) prerogatyva.

Vienas įdomiausių prezidentės kreipimosi teiginių yra šis: „Pasipriešinti ar prisitaikyti. Šį sprendimą reikės daryti visiems - tiek pasaulio galingiesiems, tiek kiekvienam žmogui“. Štai kur Saliamono išmintis: ir jums, ir mums, ir kiekvienam. Šioje vietoje kreipimasis įlūžta kaip iškrakmolyta paklodė. Kalba kaip paklodė perlenkiama pusiau, ir prasideda kreipimasis nebe į Lietuvą, o į NATO ir ES. Ir dar daug į ką. „Pasipriešinti ar prisitaikyti“.

Puiku, kad iš ES per ateinančius 7 metus dar gausime 10 proc. daugiau lėšų, negu galėjome gauti: „pasipriešinome ir prisitaikėme“. Puiku, kad pagal darbo jėgos išsilavinimą esame ES šešetuke: „pasipriešinome ir prisitaikėme“. Dar puikiau, kad galime tapti „sąžiningų žmonių galimybių šalimi“.

Jeigu tik šalis išliks mūsų.

Visa tai gali įvykti, jeigu pakankamai „pasipriešinsime ir prisitaikysime“.

Prezidentė savo pranešime išvengė visų aštrių kampų, nors pasakė daug. Žemės referendumo klausimu ji buvo labai atsargi. Labai atsargi ji buvo ir Lenkijos agresyvumo akivaizdoje. Labai atsargi ir būtino suartėjimo su Latvija reikalu.

Jeigu pakankamai „pasipriešinsime ir prisitaikysime“ - išliksime. Jeigu baltų dievai leis, o Seimo valdytojų ir Katalikų bažnyčios hierarchų agitacija žlugs, Žemės referendumas nebus bergždžias reikalas. Tada tikrai „pasipriešinsime ir prisitaikysime“.

Ir galbūt tada po penkerių metų ši prezidentė (arba kitas prezidentas) vėl galės ištarti: „Pasipriešinome ir prisitaikėme“.

Jeigu šie žodžiai taps kūnu ir krauju, o ne liks tik žodžiais.

Šaltinis: www.respublika.lt