Prancūzijoje auga nepasitikėjimas euro valiuta

Iki Europos Parlamento rinkimų liekant vos daugiau nei trims mėnesiams, Prancūzijos piliečių susižavėjimas Europos Sąjungos projektu vis la...

Iki Europos Parlamento rinkimų liekant vos daugiau nei trims mėnesiams, Prancūzijos piliečių susižavėjimas Europos Sąjungos projektu vis labiau blėsta. Kaip skelbiama EurActiv France naujienų puslapyje, paskutinių apklausų duomenimis už pasitraukimą iš euro zonos ir franko grąžinimą pasisako jau ketvirtadalis prancūzų.  

Kompanijos OpinionWay atlikto tyrmo metu tik 42 proc. apklaustųjų, 6 proc. mažiau nei 2012-ųjų balandį, Prancūzijos narystę Europos Sąjungoje įvertino kaip veikiau teigiamą dalyką. Nusivylusiųjų naryste euro zonoje skaičius per tą patį laikotarpį išaugo dar labiau. 2012-aisiais ES valiutos atsisakymui  prieštaravo 63 proc., tuo tarpu šiandien - 53 proc. prancūzų. 26 proc. nurodė, jog palaikytų politikų iniciatyvą grąžinti senąją Prancūzijos valiutą. 

Skirtingų partijų rinkėjų euroskepticizmas augo nevienodais tempais. Nacionalinio fronto, kraštutinės dešinės partijos, elektorato priešiškumas eurui išliko beveik nepakitęs, tuo tarpu centro dešiniųjų rėmėjų dalis nepalanki eurui nuo 2012-ųjų balandžio mėnesio išaugo daugiau nei dvigubai: nuo 8 iki 19 procentų. Per šį laikotarpį Prancūzijos narystę ES palankiai vertinančių centro dešinės rinkėjų sumažėjo 21 proc. 

Vėl svarstomos migracijos kvotos

Prancūzai, rodos, vis labiau nusiteikę ir prieš dar vieną fundamentalų Europos Sąjungos politikos principą - laisvą asmenų judėjimą. Vasario 15 d. paviešinti apklausos duomenys atskleidžia, jog imigrantų atžvilgiu daugelis jų nusiteikę panašiai, kaip ir neseniai šiuo kausimu referendumą surengę šveicarai: 59 proc. prancūzų nurodė norį, jog laisvam ES piliečių judėjimui būtų įvesti  suvaržymai. 

Prancūzijos viešosios nuomonės tyrimų instituto direktorius Jérôme Fourquet, komentuodamas šalyje vyraujančias nuotaikas, teigė: „Dominuoja [valstybės sienų] kontrolės ir uždarumo reikalavimai. (...) Laisvas asmenų judėjimas yra vienas kertinių Europos Sąjungos integracijos akmenų. Vis dėto, dauguma prancūzų šiam pamatiniam principui pasiruošę mesti iššūkį.“ 

Šiuo klausimu, kaip ir kalbant apie bendrą Europos Sąjungos valiutą, skirtingų partijų elektoratų nuomonės išsiskiria. Tarp kairės rėmėjų už imigracijos ribojimą pasisako kiek mažiau nei pusė (46 proc.), o centro-dešinės Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) ir Nacionalinio fronto rinkėjai labiau linkę pritarti kvotų įvedimui: tarp jų už tai pasisako atitinkamai 68 ir 75 proc.

Palanki dirva tolimos dešinės partijoms

Augantis nepasitikėjimas bendra ES valiuta ir neigiamos nuostatos nevaržomos imigracijos atžvilgiu indikuoja, jog artėjantys rinkimai į Europos Parlamentą Nacionaliniam frontui gali būti itin sėkmingi. Paskutinių apklausų duomeninimis, už šią kraštutinės dešinės partiją savo balsus atiduotų 20 proc. rinkimuose dayvauti ketinančių piliečių, gerokai daugiau nei per 2009-ųjų rinkimus. Jei šios prognozės pasitvirtintų, Nacionalinis frontas ES rinkimuose nusileistų tik Sąjungai už liaudies judėjimą, partijai už kurią balsuoti ketinantys nurodė 22 proc. apkaustųjų. 

Parama šiuo metu vyriausybei vadovaujančiai Socialistų partijai (PS) nuo 2009-ųjų beveik nepakito: rinkimams į Europos Parlamentą vykstant artimiausią sekmadienį ji galėtų tikėtis 16 proc. balsų. Didžiausius nuostolius, lyginant su praėjusiais rinkimais, veikiausiai patirtų žalieji, kuriuos remti šiuo metu žada vos 9 proc.  rinkimuose dalyvauti ketinančių prancūzų. 

Šaltinis: www.euractiv.fr

Susiję

Pasaulis 2391459562510407123
item