LLRA parlamentarų protesto Kovo 11-osios salėje kontekstas ir frakcijos reikalavimai

Antivalstybinė ir separatistinė Lietuvos lenkų rinkimų akcija Sausio 13-ąją - Laisvės Gynėjų dieną - išplatino pranešimą spaudai, kuriame aiškina savo atstovų Seime demonstratyvų pasišalinimą iš šventinio parlamento posėdžio Seimo Kovo 11-osios salėje kalbant Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui. Pranešime primenamas lenkų mažumos palaikymas, tačiau nutylimos kelios Lietuvos lenkų laikysenos Lietuvos valstybingumo atkūrimo kovų akivaizdoje detalės. 

Vyresni skaitytojai tikriausiai atsimena, jog Vilniaus ir Šalčininkų rajonų tarybos, dominuojamos tautinių mažumų atstovų, 1990 m. ne vieną kartą pasisakė prieš "socialistinės santvarkos dekonstavimą ir buržuazinės tvarkos grąžinimą", palaikė antivalstybinį Lietuvos nacionalinio gelbėjimo komitetą ir reikalavo "Lietuvos TSR ir TSRS Konstitucijų veikimo atstatymo respublikos teritorijoje". Šiems siekiams tapus nebeįmanomais, 1990 m. spalio 6 d. Vilnijos savivaldybių rajonų tarybų deputatų II suvažiavime buvo priimta deklaracija "Dėl lenkų nacionalinio-teritorinio krašto Vilnijoje Lietuvos Respublikos sudėtyje paskelbimo" bei nutarimas "Dėl lenkų nacionalinio-teritorinio krašto Lietuvos sudėtyje kūrimo". Abiem dokumentais įtvirtintas tas pats autonomijos siekis. Aukščiausioje Taryboje balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, vieninteliai susilaikė būtent Lenkų sąjungos deputatai. 

Kviečiame susipažinti ir su Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pranešimu ir jo pabaigoje išdėstytais kategoriškais reikalavimais suverenios Lietuvos valstybės valdžiai ir piliečiams.

Dar 1991 m. sausio 11-ąją, svarbiu Lietuvos valstybei, ginančiai nepriklausomybę, momentu, Lietuvos Aukščiausioje Taryboje Lietuvos lenkų sąjungos frakcijos pirmininkas kreipėsi į Lietuvos gyventojus: „Šiandien, sunkiu Mūsų Tėvynei momentu, kreipiuosi į Jus, brangūs tėvynainiai ir visi Lietuvos gyventojai. Apeliuoju į išmintingumą, taiką ir tarpusavio supratingumą. Atminkite, brangūs tautiečiai, kad mes gyvenome ir gyvensime kartu su lietuvių tauta. Mums tenka atsakomybė, kad mes ir būsimos kartos gyventume taikoje, kad kultūrų, tradicijų ir kalbų skirtumai tarnautų tarpusavio praturtinimui ir pagarbai. Pamirškime šiandien tai, kas skiria, dovanokime tiems, kurie ne visada norėjo mus suprasti, ieškokime to, kas mus jungia ir jungs – diktato ir prievartos nenoras, bendras laisvės, demokratijos ir nepriklausomybės siekis".

1991 m. sausio 15 d. LLS Vyriausioji valdyba, palaikydama LLS frakcijos Aukščiausiojoje Taryboje poziciją, atskiru pareiškimu pasmerkė jėgos panaudojimą ir patvirtino tolesnį Nepriklausomos Lietuvos kūrimą.

1991 m. sausio 16 d. LLS Vyriausioji valdyba paviešino savo kreipimąsi lenkų kilmės karininkams, tarnavusiems Sovietų kariuomenėje, rezervo kariams ir šauktiniams: ,,Šiuo metu Sovietų armija yra išnaudojama nusikalstamose akcijose. Jeigu gausite įsakymą dalyvauti tokiose akcijose, nešaukite į beginklius civilius gyventojus, venkite smurto naudojimo. Nesileiskite naudojami kaip įrankiai laisvės ir demokratijos smaugimui. Būkite ištikimi istoriniam lenkų šūkiui: „Už mūsų ir Jūsų laisvę". 

1991 m. sausio 29 d., vertindami vienareikšmišką Lietuvos lenkų poziciją pasisakant ir ginant Lietuvos nepriklausomybę lietuviai padarė bene pirmą žingsnį geresnių lietuvių-lenkų santykių Vilniaus krašte link - Lietuvos Aukščiausioji Taryba priėmė Tautinių mažumų įstatymo pakeitimus, kuriuose atsižvelgta ir teisiškai įtvirtinta dalis lenkų ir kitų tautybių gyventojų poreikių, tarp kurių buvo ir gimtosios kalbos vartojimas viešajame gyvenime šalia valstybinės lietuvių kalbos. Šis dokumentas tapo pagrindu tarpusavio pasitikėjimui, opiausių Vilniaus regiono gyventojų problemų sprendimui.

Deja, paskutiniai įvykiai rodo, kad tautinių mažumų ištikimybė nepriklausomai Lietuvai, padorus ir sąžiningas darbas Lietuvos labui nėra vertinami. Tautinių mažumų įstatymo nauja redakcija nėra priimta, o rengiamoje bandoma atsisakyti nepriklausomybės laikotarpiu priimtų nuostatų, o netgi yra blokuojamas grįžimas prie 1991 m. sausio mėnesį priimtų ir 20 metų galiojusių normų. Ciniška yra tai, kad ta pati politinė jėga – konservatoriai, jos lyderio V. Landsbergio ranka pasirašiusi Tautinių mažumų įstatymą, o 2010 metais jį panaikino, šiandien priešinasi jo grąžinimui galioti ir visais įmanomais būdais aktyviai blokuoja netgi jo įtraukimą į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

Maža to, Šv. Kūčių išvakarėse, 2013 metų gruodžio 23 dieną, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius Boleslav Daškevič buvo teismo nubaustas 43 400 Lt dydžio bauda už tai, kad nenukabino dvikalbių lentelių nuo privačių namų. Norime pabrėžti, kad šios dvikalbės lentelės pakabintos jau seniai ir teisėtai - pagal nuo 1991-01-29 galiojusį Tautinių mažumų įstatymą. 

Remiantis faktu, kad baudos yra skiriamos už tai, kad tautinės mažumos savo gimtąją kalbą vartoja rajone, kurio apie 80 proc. gyventojų sudaro lenkai, ši teismo nutartis yra grynai politinė. Deja, tai meta šešėlį ant mūsų šalies teismų, kadangi civilizuotoje, demokratinėje valstybėje sunku įsivaizduoti situaciją, kuomet aukštesnės instancijos teismas baudą padidina beveik šimtą kartų. 

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, žeminančią žmogaus orumą bei ignoruojančią piliečių teises viešajame gyvenime, šalia valstybinės kalbos, vartoti gimtąją kalbą, LR Seimo LLRA frakcija pareiškia ryžtingą protestą palikdama salę V. Landsbergio pasisakymo metu.

Pabrėždami mūsų nuoširdžią pagarbą Sausio 13 dienos aukoms ir dalyviams, šiandien aktyviai dalyvausime visuose pagrindiniuose renginiuose, skirtuose Laisvės gynėjų dienai paminėti: 

12.00 val. - Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje;

13.30 val. - Sausio 13-osios aukų pagerbime Antakalnio kapinėse;

17.30 val. - Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. 

Reikšdami savo protestą, pareiškiame, kad ryžtingai imsimės visų demokratiškų būdų Lietuvoje ir tarptautinėje erdvėje tautinių mažumų teisėms apginti. Taip pat pažymime, kad kreipsimės į visas tarptautines institucijas bei geros valios žmones dėl žmogaus teisių pažeidimų mūsų daugiatautėje ir daugiakultūrėje valstybėje.

LR Seimo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija dar kartą reikalauja:

1. Ypatingos skubos tvarka priimti Tautinių mažumų įstatymą, kuris teisiškai atstatytų tautinių mažumų teises, dėl kurių buvo sutarta 1991 m. sausį, nepriklausomybės grėsmės akivaizdoje ir galiojusias iki 2010 metų;

2. Teismų nutarčių, persekiojančių ir baudžiančių Lietuvos piliečius už gimtosios kalbos vartojimą viešame gyvenime, panaikinimo;

3. Lietuvos teisinės sistemos depolitizavimo, visų ieškinių, susijusių su tautinių mažumų kalbų vartojimu viešajame gyvenime, atsiėmimo.