Juozas Zdebskis. Nekaltas kraujas šaukiasi keršto

Kalėdos. Kokia maloni dieviškojo Kūdikėlio šventė ten, kur yra vaikų! O ketvirtą dieną po Kalėdų -Nekaltųjų Bernelių šventė, liturginiai ...

Kalėdos. Kokia maloni dieviškojo Kūdikėlio šventė ten, kur yra vaikų! O ketvirtą dieną po Kalėdų -Nekaltųjų Bernelių šventė, liturginiai drabužiai - violetiniai... Tai Erodo nuodėmė.

Krikščionybė kilo iš kūdikio lopšio. Marija - su Kūdikiu ant rankų...

Šeimoje, kuri nenori vaikų, nėra aukos, vadinasi, nėra ir meilės. Abortų padariniai:
1) mirtis tautai, nė priešo neužpultai;
2) tauta praranda daug garsenybių;
3) vienturčio vaiko likimas;
4) įtaka šeimos vidiniam gyvenimui ir šeimos autoritetui - pusė išsiskyrusių šeimų neturėjo vaikų, 20 % - po vieną vaiką. (Ar pajėgs vyras gerbti žmogžudę?!)

Vaikas - Dievo sukurtas amžinai laimei. Dievo bausmė tautai, kuri žudo kūdikius. Kai Kainas nužudė Abelį, Viešpats bylojo: „Nekaltas kraujas šaukiasi į mane iš žemės".

Visiems matytas paveikslas - Dievo Motina su Kūdikiu ant rankų. Iš šio vaizdo sklinda garbės aureolė visoms motinoms. Bet kartu tai yra baisus kontrastas motinoms (jei jas galima tokiomis pavadinti), kurios baisiai piktnaudžiavo Kūrėjo pasitikėjimu - saugoti savyje nemirtingumo paslaptį - auginti naują gyvybę. Kiek karo metu žūva, - tai tik smulkmena, palyginti su tuo, kiek išžudo motinos... Egipto faraonas tik tada žydus paleido, kai Dievas ėmė bausti kūdikių išžudymu. O mes patys tai darome ir prakeikimo maldaujame kaip žydai Piloto teisme: „Jo Kraujas tekrinta ant mūsų ir mūsų vaikų!"

Abortai teisinami šiomis priežastimis:
1) Esą gresia bado pavojus žmonijai. - Tačiau Žemė gali išmaitinti apie 6 milijardus žmonių. Tauta niekada nekentė bado dėl gyventojų padaugėjimo.
2) Vargas. - Taip, bet tai ne pagrindinė priežastis. Turtingiausioje Niujorko gatvėje gyvena 45 šeimos. Jose tėra 17 vaikų...

Tikroji priežastis - Dievo ir atsakingumo Jam išsigynimas. Vaikas tampa malonumų tenkinimo kliūtis.

Tokia šeima nepažįsta pareigos džiaugsmo. Prie viso to prisideda kinas, lektūra. Jaunimas daugiau girdi apie pramogas ir malonumų tenkinimą negu apie pareigas ir susivaldymą. Tikro vargo atveju - Apvaizda visa gali. Daug garsenybių iš vargo išaugo, o šilkuose -kur kas mažiau.

Ir negimęs yra jau atskiras žmogus, ir niekas dėl savo patogumo ar savo kaltės nuslėpimo negali jo žudyti. Tai, ką norime nuslėpti, Paskutinio teismo metu vis tiek taps visiems matoma... Pastojimo galimybė te primena lytinio gyvenimo didingumą. Čia tvarką nustatyti turi ne žmogžudystė, bet dvasios vadovavimas kūnui. Štai kodėl šeimos gyvenimui nuostabus pavyzdys ne vien Marija - Motina su Kūdikiu ant rankų, bet ir Marija - Mergelė. Štai kodėl gyvenimui reikia ne vien motinų, bet ir mergelių, kurios įrodytų, kad dvasia gali vadovauti kūnui.

Iš visų piktnaudžiavimų Kūrėjo dovanomis baisiausius padarinius palieka piktnaudžiavimas kuriamąja galia. Tai baisi nepagarba savy glūdinčioms Dievo Kūrėjo galioms, kurias mums Dievas suteikė, kad ir žmogus galėtų dalyvauti Jo kūrybos didingume. Dievas pasitikėjo žmogumi, be galo pagerbė jį, savo dovanas tvarkyti žmogaus gyvenime pavesdamas ne prigimties dėsniams, kaip kad gyvūnijos pasaulyje, bet palikdamas laisvam žmogaus proto sprendimui. Žmogus šitą išaukštinimą pats baisiai pažemina, kai tas galias panaudoja ne pagal proto sprendimą, kaip kad Kūrėjo numatyta, bet pagal aklą instinktą. Tuo žmogus save pažemina ligi gyvūno. Paskui nuo padarinių bando šventvagiškai pabėgti...

Laikai ant rankų vaikelį, kuris tave glamonėja, bučiuoja - paimk peilį ir nužudyk! Koks gi skirtumas, jei tą patį būtum padariusi prieš keletą metų, kai jo dar nematei?!

Kas apsakys likimą tų nelaimingųjų, kurios šį nusikaltimą padarė kaip tik savo garbę saugodamos, nenorėdamos sugriauti gražios ateities dėl atsitiktinai pasitaikiusio vieno suklydimo. Ir štai, pasirodo, kad taisant tą pirmąją klaidą uždaromas kelias i visą ateitį - ji niekados nepatirs motinystės laimės... (Juk apie 60 % nutraukusiųjų pirmąjį nėštumą lieka nevaisingos...)

O kas apsakys visą klaikumą, kai, praėjus visam nuodėmės košmarui, ji be galo pasiilgsta savo nužudyto vaikelio... Kas apsakys tas klaikias nemigo naktis, kai ji prasikankina, sąžinės graužiama? - Motina - žmogžudė...

Kun. Juozo Zdebskio pamokslas, pasakytas Šiupyliuose, 1956 m. liepos 5 d. 

Spaudinama iš Kunigas Juozas Zdebskis. Menas gyventi. Pamokslų metmenys. Vilnius. 1998 m., 147p.

Susiję

Skaitiniai 7500858245893143986

Rašyti komentarą

item