Alvydas Medalinskas. Ar sulauksime lietuvių ir lenkų santykių lūžio?

Kai pra­ėju­sią sa­vai­tę Poz­na­nė­je len­kų sir­ga­liai įžei­dė Lie­tu­vą, pa­ga­liau ir Len­ki­ja at­si­pei­kė­jo. Mū­sų ži­niask­lai­do­...


Kai pra­ėju­sią sa­vai­tę Poz­na­nė­je len­kų sir­ga­liai įžei­dė Lie­tu­vą, pa­ga­liau ir Len­ki­ja at­si­pei­kė­jo.

Mū­sų ži­niask­lai­do­je pra­ne­ša­ma apie ban­gą at­sip­ra­šy­mų, nors po ne ma­žiau akip­lė­šiš­kų iš­puo­lių prieš dvi sa­vai­tes Vil­niu­je jų ne­gir­dė­jo­me. Ta­da šauk­ta: „Vil­nius - Len­ki­jos“, pra­tę­siant šū­kio „Vil­nius - mū­sų" (t. y. Len­ki­jos - aut.) tra­di­ci­ją.

Kal­ti­na­mi tik sir­ga­liai, bet jie iš­reiš­kė tai, kas pa­čio­je Len­ki­jo­je į žmo­nių są­mo­nę dieg­ta nuo ma­žu­mės: vir­še­ny­bės Lie­tu­vai ir lie­tu­viams jaus­mą. O juk pla­ka­tas Poz­na­nė­je ir skel­bė: "Cha­mai lie­tu­viai, klaup­ki­tės prieš po­nus len­kus." Toks po­žiū­ris į mū­sų vals­ty­bę ir tau­tą ky­la dėl skir­tin­go is­to­ri­jos trak­ta­vi­mo, jį dar la­biau su­stip­ri­na ir Lie­tu­vos po­li­ti­kai. Ne taip se­niai į Var­šu­vą nu­vy­ko at­sip­ra­šy­ti, o len­kų są­mo­nė­je tai reiš­kia - at­sik­laup­ti, Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Li­nas Lin­ke­vi­čius.

Ta­čiau dar pre­zi­den­tas Al­gir­das Bra­zaus­kas da­rė Len­ki­jai nuo­lai­das pa­si­ra­šant dvie­jų ša­lių tar­pu­sa­vio san­ty­kių su­tar­tį. At­si­sa­kė rei­ka­la­vi­mo, kad ji pri­pa­žin­tų Vil­niaus oku­pa­ci­ją. Su­si­tai­kė­me su ne­to­ly­giu tau­ti­nių bend­ruo­me­nių trak­ta­vi­mu Len­ki­jo­je ir Lie­tu­vo­je. Mes iš­lai­ko­me len­kų mo­kyk­las. Len­ki­ja lie­tu­vių mo­kyk­las stu­mia už­da­ry­mo link.

Lie­tu­vos pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus su­ti­ko, kad Len­ki­jos va­do­vas sa­vo lėk­tu­vu jį tar­si tak­si pri­sta­ty­tų į svar­bų tarp­tau­ti­nį ren­gi­nį. Lie­tu­vo­je tai bu­vo pa­teik­ta kaip gra­žus ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mo pa­vyz­dys. Tuo me­tu Len­ki­jo­je lai­dy­ti juo­kai, esą Lie­tu­vos pre­zi­den­tas pats ne­ga­li nu­skris­ti į ren­gi­nį. Ati­da­vė­me Len­ki­jai stra­te­gi­nius ob­jek­tus, o pa­tys tik ste­bė­jo­me, kai ši blo­ka­vo Lie­tu­vai svar­bius ener­ge­ti­nius pro­jek­tus.

Mes bu­vo­me in­for­muo­ti, kad vien dėl V.Adam­kaus vaid­mens po Oran­ži­nės re­vo­liu­ci­jos Ukrai­no­je į val­džią ga­lė­jo at­ei­ti va­ka­rie­tiš­kos jė­gos. Ta­čiau ge­rai ži­nan­tie­ji si­tua­ci­ją su­pran­ta: jis tik pa­dė­jo Len­ki­jos pre­zi­den­tui Alek­san­de­rui Kwas­niews­kiui. Ukrai­nos po­li­ti­kai daug pa­lan­kiau pa­tei­kė Lie­tu­vos vaid­me­nį, o vė­liau V.Adam­kų ap­do­va­no­jo or­di­nu. Taip no­rė­ta "nu­muš­ti" įspū­dį, kad ša­lis tu­ri bū­ti dė­kin­gi Len­ki­jai. Juk Ukrai­na ir­gi jau­čia Len­ki­jos vir­še­ny­bės jaus­mą.

Len­ki­jo­je gar­sus ra­šy­to­jo Hen­ri­ko Sen­ke­vi­čiaus ro­ma­nas „ Kry­žiuo­čiai“ ir jo ekra­ni­za­ci­ja ro­dė, jog len­kai bu­vo ba­jo­rai, o lie­tu­viai - lau­ki­niai. Len­ki­jos is­to­ri­kai tvir­ti­na, kad iki krikš­to lie­tu­viai ne­tu­rė­jo kul­tū­ros. Tam pri­ta­ria ir kai kas iš Lie­tu­vos. To­dėl tei­gia­ma, jog mums rei­kia dė­ko­ti Len­ki­jai už krikš­tą, už kul­tū­rą ir net už tai, kad li­ko­me gy­vi. Esą nuo kry­žiuo­čių ir Ru­si­jos ap­si­gy­nė­me Len­ki­jos dė­ka, iš Žal­gi­rio mū­šio lie­tu­viai bė­go, o len­kai lai­mė­jo.

Dvie­jų vals­ty­bių uni­ja Len­ki­jai bu­vo auk­so am­žius. De­ja, ne­at­si­ra­do Lie­tu­vos po­li­ti­ko ar is­to­ri­ko, ku­ris per ofi­cia­lų uni­jos mi­nė­ji­mą bū­tų iš­drį­sęs pa­sa­ky­ti, kad ją su­da­rius Lie­tu­vai ne­no­rė­ta pa­lik­ti vie­tos. Len­ki­ja sie­kė, kad tai bū­tų tik len­kiš­kos kul­tū­ros vals­ty­bė, ku­rio­je da­lis ba­jo­rų di­džiuo­tų­si kaip ki­lę iš Lie­tu­vos. Ba­jo­rai, po­nai bu­vo tik len­kai, o lie­tu­viai - mu­ži­kai. To­kį trak­ta­vi­mą ran­da­me ir len­kų No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tų kū­ry­bo­je.

Len­ki­ja iki šiol ne­sup­ran­ta, ko­dėl Lie­tu­va 1918 me­tais ne­at­nau­ji­no dvie­jų tau­tų uni­jos. Ji ne­jau­čia kal­tės, kad ge­ne­ro­las Luc­ja­nas Že­li­gows­kis, su­ta­ręs su Len­ki­jos va­do­vu Józe­fu Pil­suds­kiu, pa­ėmė Vil­nių. Len­ki­jo­je dar ga­jus mi­tas, kad Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bė bu­vo nau­din­ga vo­kie­čiams ir bol­še­vi­kams, ki­taip sa­kant, nu­kreip­ta prieš Len­ki­ją. Už­mirš­ta­ma, jog ir Len­ki­jo­je ne­prik­lau­so­mos vals­ty­bės ži­di­niai kū­rė­si po vo­kie­čių ad­mi­nis­tra­ci­jos spar­nu. Len­kai te­bė­ra įsi­ti­ki­nę, kad Vil­nių nuo Len­ki­jos at­plė­šė bol­še­vi­kai, kad pa­ti Len­ki­ja ne­pa­žei­dė jo­kių tarp­tau­ti­nių su­si­ta­ri­mų, pa­gal ku­riuos Vil­nius, kaip is­to­ri­nė sos­ti­nė, yra Lie­tu­vos. Da­lis Len­ki­jos vi­suo­me­nės iki šiol ti­ki, jog Vil­nius - Len­ki­jos.

Len­kų ka­rių ka­pų Lie­tu­vo­je ne­nie­ki­na­me. Kaip ir ru­sų ar vo­kie­čių. Mi­ru­sių­jų at­mi­ni­mą rei­kia gerb­ti. Jei no­ri­te pa­ma­ty­ti, kaip Len­ki­jo­je žiū­ri­ma į mū­sų žu­vu­sius sa­va­no­rius, ko­vo­ju­sius už lie­tu­vių že­mes Puns­ke ir Su­val­kuo­se, nu­vy­ki­te į Berz­ny­ko ka­pi­nes.

Ta­čiau pa­sta­rų­jų sa­vai­čių įvy­kiai Vil­niu­je ir Poz­na­nė­je ga­lė­tų bū­ti lū­žio taš­kas, kai su­vo­kia­ma, kad taip tęs­tis ne­ga­li - bū­ti­na at­si­to­kė­ti. Tu­riu len­kų drau­gų Lie­tu­vo­je ir Len­ki­jo­je. Jiems ir­gi ne­ra­mu dėl da­bar­ti­nių san­ty­kių. Jie taip pat su­pran­ta, kad laz­da per­lenk­ta. Gal sa­vo po­li­ti­kos vai­sius pa­jus ir iki šiol iš aukš­to į Lie­tu­vą žvel­gęs Len­ki­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ra­dos­la­was Si­kors­kis? Jis par­ėmė ak­ci­ją, smer­kian­čią Poz­na­nės sir­ga­lių el­ge­sį dėl lie­tu­vių tau­tos įžei­di­mo. Bet iki šiol nė­ra jo­kios reak­ci­jos dėl Lie­tu­vos sos­ti­nė­je skan­duo­tų šū­kių: "Vil­nius - Len­ki­jos."

Jei­gu siek­si­me ti­kro lie­tu­vių ir len­kų tar­pu­sa­vio san­ty­kių lū­žio, tu­rė­si­me iš­mok­ti gerb­ti vie­ni ki­tus, pri­pa­žin­ti dvie­jų ša­lių ir tau­tų san­ty­kius kaip LY­GIA­VER­ČIUS. Kas bu­vo, tas bu­vo, is­to­ri­jos ne­be­pa­kei­si. Kaip ir jos ten­den­cin­go, iš­kreip­to in­terp­re­ta­vi­mo. Tai ne­ga­lė­jo ne­at­si­liep­ti žmo­nių są­mo­nei Len­ki­jo­je ir Lie­tu­vo­je. Ta­čiau bū­tų ge­rai, jei mū­sų is­to­ri­kai ne­be­siim­tų len­kų ko­le­gų vaid­mens, o Lie­tu­vos po­li­ti­kai nu­sto­tų klaup­tis.

Abi vals­ty­bės tu­ri už­ti­krin­ti, kad ir vie­šo­je erd­vė­je ne­bū­tų net užuo­mi­nų apie te­ri­to­ri­nes pre­ten­zi­jas. Lie­tu­va ne­ke­lia Sei­nų ir Puns­ko kraš­to klau­si­mo. Ko­dėl at­vy­ku­sie­ji iš Len­ki­jos vis dar sa­ko: „Vil­nius - mū­sų“? Ko­dėl tai lei­džia­me?

Ir Len­ki­ja, ma­tyt, la­biau gerb­tų vals­ty­bę par­tne­rę su stu­bu­ru. Kol kal­bė­jo­me apie dvie­jų ša­lių stra­te­gi­nę par­tne­rys­tę, Len­ki­ja rū­pi­no­si sa­vo in­te­re­sais. Ko­dėl mes tu­rė­tu­me da­ry­ti ki­taip? Ži­no­ma, siek­da­mi iš­lai­ky­ti ge­rus kai­my­niš­kus san­ty­kius.

Dau­giau sa­vi­gar­bos rei­kia ir mums, ir sa­vo vals­ty­bei. Ta­da ir ki­ti la­biau gerbs Lie­tu­vą.

Šaltinis: www.lzinios.lt


Susiję

Įžvalgos 1972921307882879677

Rašyti komentarą

5 komentarai

Anonymous rašė...

Ačiū autoriui už gerą straipsnį.
P.S.
Lenkijos ( kaip ir Turkijos) nacionalizmas ir ekspansionizmas yra skatinamas JAV, nes šios šalys yra ruošiamos būsimam konfliktui su Rusija ir Rusijos suskaldymui (Z.Bzežinskio ir kt. pasisakymai). Iš čia išplaukia Lenkijos ekspansionistinės tendencijos, svajonės apie Lenkiją nuo “jūros iki jūros”. Čia ir Sikorskinio fašizmo šaknys, vergiškas JAV piliečio Adamkaus nuolankumas ir lietuviškų parsidavėlių linkevičių-bumblauskų šiknalaižystė. Manau, kad mūsų sąjungininkai priešinantis lenkiškam fašizmui yra Ukraina, Baltarusija-valstybės, kurioms lenkija reiškia teritorines pretenzijas, dalina “lenko kortas”, skatina antivalstybines organizacijas. Tolimesnėje perspektyvoje sąjungininku mums taps Rusija, kurios karinis konfliktas su Lenkija ateityje įžvelgiamas. Vokietija kol kas yra JAV okupuotas kraštas, todėl vargu ar reikš artimiausiu metu teritorines pretenzijas Lenkijai, kuriai Stalinas dovanojo didžiules Vokietijos ir Rytų Prūsijos teritorijas, kurios niekada istoriškai Lenkijai nepriklausė. Lietuvos URM laikas užsiimti ne šiknalaižyste ir homoseksualistų paradais, o formuoti užsienio politiką, kurioje nėra “amžinų draugų, o yra tik amžini interesai”, rūpintis Lietuvos ateitimi. Kol kas tik Prezidentė D.Grybauskaitė užsienio politikos srityje elgėsi taip, kaip numato Lietuvos konstitucija.

Anonymous rašė...

Norint nesiklaupti, reikia iš pradžių nesiseilėti...

Anonymous rašė...

Ne veltui lenkai yra juodadarbiai muzikai - mokyklos nebaige ir tiki savo rozanciu pupsinciom bobutem. Gediminas susapnavo gelezini vilka ir pastate toj vietoj Vilniu, o ne lenkas

Arvydas Damijonaitis rašė...

LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“

Terminas "Tautinė mažuma" Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės" sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos - karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Anonimiškas rašė...

Jesli bedziecie sie zachowywac jak bydlo tak tez bedziecie traktowani. Na wilenszczyznie jestescie goscmi - pamietajcie o tym.

item