Latvija - naujas mokesčių rojus euro zonoje

In­ter­ne­to lei­di­nys spie­gel.de pri­sta­to nau­ją mo­kes­čių ro­jų eu­ro zo­no­je - Lat­vi­ją. Nors da­bar šios ša­lies fi­nan­sų sis...

In­ter­ne­to lei­di­nys spie­gel.de pri­sta­to nau­ją mo­kes­čių ro­jų eu­ro zo­no­je - Lat­vi­ją. Nors da­bar šios ša­lies fi­nan­sų sis­te­ma ver­ti­na­ma kaip svei­ka, tai ga­li grei­tai pa­si­keis­ti įsi­ve­dus eu­rą ir nau­ją mo­kes­čių įsta­ty­mą.
Nuo 2014 me­tų sau­sio Lat­vi­ja taps nau­jau­sia eu­ro zo­nos na­re ir tuo pa­čiu me­tu jo­je įsi­ga­lios nau­ji mo­kes­čių įsta­ty­mai, lei­sian­tys ša­liai kon­ku­ruo­ti su Ai­ri­ja, Kip­ru ir Mal­ta. Drau­ge tai ke­lia ir su­si­rū­pi­ni­mą - nau­jau­sias Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) mo­kes­čių ro­jus ga­li pri­si­dė­ti prie Eu­ro­pos eko­no­mi­kos des­ta­bi­li­za­vi­mo.

Pel­no mo­kes­tis Lat­vi­jo­je yra tik 15 proc. - daug ma­žes­nis nei 23,5 proc. ES vi­dur­kis. Eu­ro zo­no­je tik Ai­ri­ja ir Kip­ras tu­ri ma­žes­nį pel­no mo­kes­tį - 12,5 pro­cen­to. Ta­čiau abie­jo­se to­se ša­ly­se ban­kų sis­te­mos žlu­go, abi tu­rė­jo pra­šy­ti pa­gal­bos iš ES fon­dų.

"Skur­džių Liuk­sem­bur­gas"

Hol­din­go kom­pa­ni­jos - fir­mos, ku­rioms pri­klau­so ki­tų kom­pa­ni­jų ak­ci­jos - nau­do­ja­si leng­va­to­mis Lat­vi­jo­je. Nuo 2013 me­tų pra­džios jų už­sie­nio pel­nas, už­dirb­tas per di­vi­den­dus ir ak­ci­jų par­da­vi­mą, yra ne­ap­mo­kes­ti­na­mas. To­kio pel­no per­kė­li­mas iš ša­lies taip pat ne­ap­mo­kes­ti­na­mas. Nuo 2014 me­tų Lat­vi­jo­je ne­be­liks va­liu­tų kon­ver­ta­vi­mo iš­lai­dų, mo­kes­čių tvar­ka bus dar la­biau su­pap­ras­tin­ta. Už­sie­nie­čiams ne tik bus dar leng­viau kaup­ti sa­vo pi­ni­gus Lat­vi­jo­je, bet ir ši ša­lis bus dar pa­to­ges­nė su la­bai ma­žo­mis iš­lai­do­mis per­ves­ti juos iš Eu­ro­pos į to­kius mo­kes­čių ro­jus kaip Kai­ma­nų Sa­los. Iš tie­sų to­kių per­ve­di­mų ap­ri­bo­ji­mai ir iš­lai­dos Lat­vi­jo­je bus dar ma­žes­nės ne­gu to­kio­se ša­ly­se kaip Mal­ta, Ai­ri­ja, Kip­ras ar Ny­der­lan­dai. Lat­vi­jos fi­nan­sų mi­nis­tras And­ris Vil­kas net pa­ža­dė­jo, kad per po­rą tre­je­tą me­tų Lat­vi­ja taps ma­žiau­sių mo­kes­čių ša­li­mi. Ne­nuos­ta­bu, kad kai ku­rie ana­li­ti­kai jau ėmė va­din­ti Lat­vi­ją "skur­džių Liuk­sem­bur­gu".

Trau­kos centras

For­ma­liai Lat­vi­ja pa­to­bu­li­no sa­vo įsta­ty­mus, su­si­ju­sius su pi­ni­gų plo­vi­mu, bet juo­se dar li­ko ke­lios spra­gos, ne vi­sais at­ve­jais tai­syk­lių griež­tai pa­iso­ma. Re­zul­ta­tas tas, kad ir to­liau pa­si­ro­do abe­jo­ti­nos kil­mės pi­ni­gų. 2012 me­tų ba­lan­dį Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ry­ba nu­sta­tė, kad Lat­vi­jos "Par­ex" ban­kas (ku­ris pa­kei­tė pa­va­di­ni­mą į "Re­ver­ta") pa­dė­jo Dramb­lio Kau­lo Kran­to?? ka­riš­kiams apei­ti tarp­tau­ti­nes sank­ci­jas. Ban­kas at­si­sa­kė kaip nors ko­men­tuo­ti įta­ri­mus. Šie­met bir­že­lį ki­tas Lat­vi­jos ban­kas nu­baus­tas 191 tūkst. eu­rų bau­da už pa­gal­bą pa­de­dant plau­ti šim­tus mi­li­jo­nų do­le­rių, pa­vog­tų iš Ru­si­jos vals­ty­bės iž­do.

Lat­vi­jos fi­nan­sų rin­ka pir­miau­sia trau­kia klien­tus iš Ru­si­jos ir bu­vu­sių so­vie­ti­nių vals­ty­bių. Dau­ge­lis pri­va­čių klien­tų ir įmo­nių iš šių ša­lių sie­kia lai­ky­ti sa­vo pi­ni­gus sau­gius nuo klep­to­kra­ti­nio eli­to na­muo­se. Ki­ti tu­ri tam­ses­nių mo­ty­vų.

Lat­vi­jos ir Ru­si­jos ry­šiai vi­suo­met bu­vo glau­dūs. Kas an­tras Ry­gos gy­ven­to­jas yra ru­sų kil­mės, Ry­gą ir Mask­vą jun­gia sep­ty­ni skry­džiai per die­ną. "Nuo de­šim­to­jo de­šimt­me­čio pra­džios Lat­vi­ja nuo­lat tvir­ti­no sa­vo, kaip re­gio­ni­nio ban­ki­nin­kys­tės cen­tro bu­vu­sioms so­vie­ti­nėms te­ri­to­ri­joms, sta­tu­są, - sa­ko Tat­ja­na Lu­tins­ka, dir­ban­ti tei­sės kon­sul­ta­vi­mo fir­mo­je Ry­go­je. - Dėl ma­žes­nių mo­kes­čių ir eu­ro su­si­do­mė­ji­mas di­dė­ja dar la­biau. Gau­na­me šim­tus pa­klau­si­mų iš Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Ka­zachs­ta­no ir Ukrai­nos. Dau­ge­lis no­ri per­ves­ti sa­vo pi­ni­gus iš Kip­ro į Lat­vi­ją. Da­bar mes esa­me ge­res­nė vie­ta už Kip­rą." Ti­ki­ma­si, kad per tre­jus me­tus iš Kip­ro į Lat­vi­ją at­ke­liaus bent 10 proc. ka­pi­ta­lo.

Sta­bi­lūs finansai

Kol kas nė­ra di­de­lių būgš­ta­vi­mų dėl Lat­vi­jos fi­nan­si­nės svei­ka­tos. Ji kur kas ge­res­nė nei dau­ge­lio ES ša­lių, ES bir­že­lio at­as­kai­to­je Lat­vi­jos fi­nan­sų sis­te­ma įver­tin­ta kaip sta­bi­li. Ta­čiau su­pap­ras­ti­nus ir su­ma­ži­nus mo­kes­čius bei įsi­ve­dus eu­rą tai ga­li grei­tai pa­si­keis­ti. Lat­vi­jos prem­je­ras Val­dis Domb­rovs­kis sku­ba ra­min­ti tuo su­si­rū­pi­nu­sius. "Nau­jas mo­kes­čių įsta­ty­mas pri­im­tas sie­kiant su­stip­rin­ti kon­ku­ren­cin­gu­mą mū­sų fi­nan­sų rin­ko­je, bet jis ne­su­kurs ma­si­nio ka­pi­ta­lo at­ėji­mo. Įsta­ty­mas ne­prieš­ta­rau­ja eu­ro zo­nos sta­bi­lu­mo kri­te­ri­jams", - sa­kė jis.

Ta­čiau kai ku­rie ana­li­ti­kai ak­cen­tuo­ja, kad pri­imant nau­jas na­res į eu­ro zo­ną ne­pa­kan­ka jas ver­tin­ti tik pa­gal inf­lia­ci­ją ir vie­šuo­sius fi­nan­sus. Taip, užuot ko­vo­ju­si su jau esa­mais mo­kes­čių ro­jais, eu­ro zo­na pri­si­jun­gia nau­jų. O tai ke­lia nau­jų pa­vo­jų ir taip ne ge­riau­sius lai­kus iš­gy­ve­nan­čiam eu­rui.

Šaltinis: www.lzinios.lt



Pigūs skrydžiai bei nebrangūs aviabilietai

Susiję

Šiandien ES tarsis, kaip pasidalyti 60 tūkst. pabėgėlių

Šiandien ES vidaus reikalų ministrai tarsis, kokiais kriterijais remiantis Bendrijos narės turėtų pasidalyti 60 tūkst. pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų. Turėtų paaiškėti ir tai, kiek ...

Vengrijoje griežtinama antimigracinė politika

Vengrijos parlamentas nusprendė sugriežtinti prieglobsčio prašymo ir suteikimo taisykles bei remti planą šalį nuo migrantų atskirti aukšta tvora, skelbia BBC. Remiantis naujuoju įstatymu, migra...

Graikai referendume atmetė griežto taupymo priemones

Birželio 5 d. graikai istoriniame referendume dėl susitarimo su kreditoriais sąlygų įtikinama 61,31 nuošimčių persvara atmetė naujas griežto taupymo priemones, kurių iš Graikijos reikalauja Europo...

Rašyti komentarą

NAUJAUSI

NAUJAUSI

Vytautas Sinica. Svarbiausias metų politinis įvykis

Ne karas Artimuosiuose Rytuose, ne NATO viršūnių susitikimas ir ne joks įstatymas, kurį priėmė šis Seimas, yra svarbiausias šių metų politinis įvykis.Palyginti tyliai įvyko tikras politinis žemės dreb...

Romualdas Žekas. Nepykite pavadinti kurmiais. Verčiau susimąstykite.

Kartais taip pavadinu kai kuriuos savo kolegas gydytojus. Dažnai labai gerus specialistus. Net su mokslinėmis regalijomis. Protingi neužpyksta, nes tai darau be jokio pykčio ar nepagarbos. Taip kartai...

Valdas Sutkus. O tuo metu Amerikoje

Niujorko žydų Stokholmo sindromas - jie balsavo už antisemitąNiujorko Demokratų partijos pirminius kandidatų į mero postą rinkimus laimėjo atvirai antisionistinėmis nuostatomis garsėjantis iš Ugandos ...

Vytautas Sinica. Tautos atmintis ir tautinė savigarba

Tauta turi atmintį ir tauta turi savigarbą. Tiksliau, gali turėti. Dar tiksliau, privalo turėti. Yra įmanoma neturėti jų abiejų, nors kiekvienos sveikos ir išlikti siekiančios valstybės tikslas yra jų...

V. Sinica siūlo Birželio sukilimo deklaraciją pripažinti Lietuvos valstybės teisės aktu

Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica penktadienį užregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma 1941 metų birželio 23 dieną Kaune per radiją perskaitytą pareiškimą „Lietuvo...

item