Alvydas Medalinskas. Kodėl skuba genderizmo konstruktoriai?

Lie­tu­vos val­džio­je yra stip­rus, ma­tyt, vis dar iš so­vie­ti­nių lai­kų li­kęs komp­lek­sas bū­ti pir­mū­nais. Įsi­teik­ti kaž­kam, kad ga­lė­tum vė­liau ra­por­tuo­ti apie at­lik­tus dar­bus. Ne­krei­piant dė­me­sio net į tai, ką gal­vo­ja ta­vo ša­lies žmo­nės, tau­ta. De­ja, at­ėju­sie­ji į val­džią ne­re­tai ma­no, kad jie ir yra vals­ty­bė. O tau­tos rei­kia tik rin­ki­mams į val­džią.

Anks­čiau vir­ši­nin­kas bu­vo Krem­lius. Bū­tent jo va­do­vų at­vy­ki­mo pro­ga bu­vo ju­gos­la­viš­kais da­žais pa­sku­bo­mis gra­ži­na­mi na­mų fa­sa­dai prie ke­lio, ku­riuo tu­rė­jo va­žiuo­ti aukš­to par­ei­gū­no iš Krem­liaus kor­te­žas, taip pat pa­sku­bo­mis lo­po­mos gat­vės.

Šiuo me­tu vi­sas Vil­niaus cen­tras nu­gramz­din­tas į gat­vių re­mon­to chao­są, nes mū­sų val­džia, sos­ti­nės ir vals­ty­bės, lau­kia at­vyks­tant nau­jų vir­ši­nin­kų. Šį­kart - iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES). Ta­da pa­mirš­ta­mas vi­sas vals­ty­bės ir tau­tos iš­di­du­mas, svars­to­ma, ką dar pa­da­rius to­kio, kad bū­tų la­biau įsi­teik­ta vir­ši­nin­kams. Ne tik re­mon­tuo­jant gat­ves, da­žant fa­sa­dus, bet ir pri­imant įsta­ty­mus, ki­tus tei­sės ak­tus, ku­rie pa­tik­tų at­vyks­tan­tie­siems.

Ka­dai­se Briu­se­liui sie­kė įsi­teik­ti už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras An­ta­nas Va­lio­nis, sku­bi­nęs Sei­mą pir­mie­siems Eu­ro­po­je ra­ti­fi­kuo­ti va­di­na­mą­ją Eu­ro­pos Kons­ti­tu­ci­ją, nors jos dar ne­bu­vo pers­kai­tę nei po­li­ti­kai, nei eks­per­tai, nei ki­ti Lie­tu­vos žmo­nės. Pa­skui ne vie­nas Eu­ro­pos po­li­ti­kas su šyp­se­na klau­si­nė­jo, ar bent pats siū­lo­mo ra­ti­fi­kuo­ti do­ku­men­to tei­kė­jas bu­vo pers­kai­tęs jo teks­tą.

No­rė­da­ma pa­de­mons­truo­ti esan­ti pir­mū­nė, Lie­tu­va tik ap­si­juo­kė prieš ki­tas Eu­ro­pos ša­lis. Ypač tas, ku­rios su­pran­ta, jog pa­na­šūs spren­di­mai tu­ri bū­ti pri­ima­mi, jei­gu ne re­fe­ren­du­mu, bent jau rim­tai pa­dis­ku­ta­vus su sa­vo ša­lies vi­suo­me­ne ir pi­lie­čiais. Vė­liau pa­aiš­kė­jo, kad to Lie­tu­vos įsi­tei­kian­čio žings­nio nie­kam ne­rei­kė­jo. Nes to­se vals­ty­bė­se, kur vi­suo­me­nė ta­rė sa­vo žo­dį prieš tai vis­ką ge­rai ap­ta­ru­si ša­lies vi­du­je, šis do­ku­men­tas bu­vo at­mes­tas kaip lau­žan­tis ES vals­ty­bių su­ve­re­nias ga­lias.

Šian­dien vi­suo­me­ni­nin­kai klau­sia, ko­dėl Lie­tu­vos val­džia taip sku­ba pa­lai­min­ti la­bai prieš­ta­rin­gai mū­sų vi­suo­me­nė­je ver­ti­na­mas Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sas ir so­cia­li­nes ly­tis (gen­de­riz­mą) įtei­si­nan­čią Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją.

Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sos su­da­ry­tų prie­lai­das vals­ty­bės par­ei­gū­nams be jo­kio teis­mo spren­di­mo įsi­kiš­ti net į gy­ve­ni­mą tų šei­mų, kur tė­vai vos pa­kė­lė bal­są vai­ko at­žvil­giu, lie­pė ką nors pa­da­ry­ti ar nu­bau­dė net ne fi­zi­ne baus­me už tai, kad šis ne­pa­da­rė to, ko bu­vo pra­šo­mas. Jei to­kie fak­tai iš­aiš­kė­tų - pa­sis­kųs­tų pats vai­kas ar pra­neš­tų koks nors bud­rus kai­my­nas, toks vai­kas iš šei­mos bū­tų ati­mtas kaip pa­ty­ręs psi­cho­lo­gi­nį smur­tą. O no­rin­čių­jų pe­rim­ti ki­tų vai­kus į sa­vo glo­bą daug.

Jei Sei­mas ra­ti­fi­kuo­tų Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją, Lie­tu­va pri­tar­tų, kad, be vy­ro ir mo­ters, yra ir ki­tų ly­čių. To­dėl ne­ge­rai bū­tų va­din­ti ir sa­vo tė­vus tra­di­ci­niais ma­mos ir tė­vo var­dais. Tu­rė­tu­me sa­ky­ti, kad tu­ri­me tė­ve­lį Nr. 1 ir tė­ve­lį Nr. 2. Taip, kaip jau bu­vo nu­spren­du­si di­de­liems vir­ši­nin­kams no­rin­ti įsi­teik­ti mū­sų sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bė.

Pa­skui gal­būt tu­rė­si­me su­tik­ti ir su eks­pe­ri­men­tais vai­kų dar­že­liuo­se, ku­riuo­se vai­kams bus ban­do­ma par­ody­ti, kaip ge­ra bū­ti ki­tos ly­ties žmo­gu­mi, nei jie gi­mė. Ber­niu­kams bus pa­siū­ly­ta pa­bū­ti mer­gai­tė­mis, o mer­gai­tėms – ber­niu­kais. Vė­liau jų dar bū­tų pa­klaus­ta, kuo la­biau pa­ti­ko bū­ti, o gal jie no­ri "per­kons­truo­ti" sa­vo ly­tį. Taip gen­de­riz­mo kons­truk­to­riai tar­si iš le­go fi­gū­rė­lių dė­lio­tų mū­sų vai­kų gy­ve­ni­mą ir kur­tų nau­ją žmo­gų. Kaip ka­dai­se tai da­rė so­cia­li­niai kons­truk­to­riai, da­vę nu­ro­dy­mus iš Mask­vos.

O Lie­tu­vos val­džia tam lin­ku­si pri­tar­ti, nes no­ri bū­ti pa­gir­ta iš aukš­čiau. Mat yra prob­le­mų su ta Stam­bu­lo kon­ven­ci­ja. Nors pri­im­ta 2011 me­tais, ji iki šiol ne­įsi­ga­lio­jo. Ją ra­ti­fi­ka­vo tik ke­tu­rios ša­lys, o rei­kia de­šim­ties vals­ty­bių pri­ta­ri­mo. Ki­toms ša­lims ši kon­ven­ci­ja ne­pa­tin­ka. Tarp ra­ti­fi­ka­vu­sių­jų ją yra to­kios vals­ty­bės kaip Al­ba­ni­ja, Juo­dkal­ni­ja, Tur­ki­ja, ku­rios kol kas ne­sėk­min­gai sie­kia na­rys­tės ES, to­dėl žen­gia net to­kius žings­nius, ku­rių ki­tos ša­lys, įskai­tant net ES na­res, nė ne­si­ren­gia da­ry­ti. Bet Lie­tu­va jau yra Bend­ri­jo­je. Kam jai sku­bė­ti? Štai čia kai ku­rie aukš­ti Briu­se­lio par­ei­gū­nai ir pri­si­mi­nė tą Lie­tu­vos val­džios nuo­lan­ku­mą. Ke­le­tas vi­zi­tų į Vil­nių bū­si­mo mū­sų ša­lies pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai iš­va­ka­rė­se, ke­le­tas po­kal­bių už už­da­rų du­rų, ke­le­tas pa­ža­dų dėl ge­res­nių pers­pek­ty­vų Eu­ro­pos fron­te - ir yra re­zul­ta­tas.

Dar ne­pra­dė­jus dis­ku­si­jų ša­lies vi­du­je su vi­suo­me­ne dėl šių do­ku­men­tų nau­din­gu­mo ar ža­lin­gu­mo, Vy­riau­sy­bė įpa­rei­go­jo už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­trą Li­ną Lin­ke­vi­čių pa­si­ra­šy­ti Stam­bu­lo kon­ven­ci­ją, ir šis tai pa­da­rė, o da­bar sku­bi­na pri­im­ti prieš­ta­rin­gas Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sas. Kam ta sku­ba? Abe­jo­nių nė­ra. Kad bū­tų ga­li­ma at­ra­por­tuo­ti, jog nu­ro­dy­mai yra įvyk­dy­ti ir Lie­tu­va pa­si­ren­gu­si pir­mi­nin­kau­ti ES Ta­ry­bai. Pio­nie­riš­ko šū­kio "Vi­sa­da pa­si­ry­žę" dar stin­ga. Bet ta­da kiek­vie­nas iš mū­sų pa­klaus­ki­me sa­vęs, ar esa­me pa­si­ren­gę tik ste­bė­ti, kai no­ri­ma jauk­ti mū­sų gy­ve­ni­mą.

Šaltinis: www.lzinios.lt