Lietuva spaudžiama įteisinti gender ideologiją

2013 m. kovo 13 d. LR Seimo Žmogaus teisių komitetas paskelbė pranešimą, kuriame teigiama: „[...] bus keliamas klausimas dėl Lietuvos prisijungimo prie ET konvencijos Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo.“ Raginame neinicijuoti šios ET konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo, nes joje, be kita ko, siekiama įteisinti gender ideologiją. Ratifikavus konvenciją, į Lietuvos teisines sąvokas įtrauktume tokius naujadarus, kaip „socialinė lytis“ (gender) (I sk. 3 c str.). Būtų įtvirtinama nauja diskriminacijos forma dėl socialinės lyties tapatumo (4 str. 3 dalis) ir drauge įteisinamas transseksualumas ir transgenderizmas. Dėl to transseksualumas, kuris iki šiol klasifikuojamas psichikos sutrikimų kategorijoje (TLK 10, F 64.0), būtų prilyginamas normaliai būsenai. Minėti naujadarai remiasi morališkai pasenusia, XX a. paskutiniais dešimtmečiais suklestėjusia genderizmo ideologija ir jos esminiu teiginiu, jog lytis nėra nulemta biologiškai, bet priklauso vien nuo socialinės aplinkos. Ratifikuodama konvenciją Lietuva įsipareigotų diegti „nediskriminavimo dėl lyties tapatumo“ ideologiją švietimo įstaigose, taip pat ir vaikų darželiuose. Tokios programos kaip „Gender Loops“ arba „Diena, kai Frederikas buvo Frida“ taptų privalomos visiems darželinukams.

Kaip tėvai, siekiantys sudaryti savo vaikams aplinką, kurioje jie galėtų sveikai vystytis, esame įsitikinę, jog pasirašius šią Konvenciją būtų atvertos durys vaikų psichologinės ir socialinės raidos žalojimui. Norime atkreipti dėmesį, jog draudžiama šią Konvenciją pasirašyti su išlygomis gender ideologiją įteisinantiems straipsniams, bei tai, jog siekiant įgyvendinti Konvencijos reikalavimus nebus galima atsižvelgti nei į tradicijas, nei į kultūrinius ypatumus (V sk. 42.1 str.). Tai galima traktuoti kaip pasikėsinimą į LR Konstitucijoje užtikrintą žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 str.) bei į minties ir tikėjimo laisvę (26 str.). Lietuvos valstybingumo istorijoje gausu įrodymų, jog pagrindinių žmogaus laisvių atsisakančioje valstybėje prarandama ir pati demokratija. Kitaip sakant, minėtą Konvenciją galima vertinti ne tik kaip represijos įrankį, nukreiptą prieš žmogaus įsitikinimus, bet ir kaip valstybės nusigręžimo nuo demokratijos ir žengimo link totalitarinės santvarkos prielaidą.

Mūsų žiniomis, net 18 Europos šalių neskuba pasirašyti konvencijos ir Lietuva yra tarp tokių valstybių kaip Šveicarija, Danija, Airija, Estija, Latvija, Vengrija ir kt. Nepritardami šiai Konvencijai, sutinkame, kad smurtas ir nepagarba žmogaus orumui yra ypač opi Lietuvos problema, kurios, akivaizdu, vien teisiniais būdais neišspręsime. Siūlome ugdyti jaunimo gebėjimą suprasti kitos lyties unikalumą ir bendrauti skleidžiant skirtingų lyčių asmenų papildomumo bei tarpusavio praturtinimo atmosferą. Tai yra vienintelė reali psichologinio bei fizinio smurto prevencija.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas

Priedas: išsamesnis argumentavimas, atspindintis, kokia žala bei grėsmės slepiasi šios Konvencijos tekste

Pastarųjų dvidešimties metų laikotarpiu pažangiausias technologijas naudojantys moksliniai tyrimai nenuginčijamai pagrindžia sveiku protu suvokiamą tiesą, kad berniukai ir mergaitės gimsta skirtingi ir kad jų neurobiologija pasižymi ryškiais struktūriniais, genetiniais, hormoniniais ir funkciniais skirtumais. Genderizmo ideologija buvo paremta nesėkmingomis pseudomokslinėmis avantiūromis auginti vaikus priešingai jų biologinei lyčiai. Norvegijoje, iškėlus viešumon šį pseudomoksliškumą, buvo uždarytas Lyčių lygybės institutas, tuo metu pas mus Šiaurės šalių taryba toliau nepaisydama tėvų protestų bando įbrukti genderizmo idėjas net ikimokyklinio ugdymo įstaigoms.

Minėtoje 2011 m. Europos Tarybos konvencijoje pabrėžiamas pasirašiusiųjų valstybių įsipareigojimas ne tik dėl įprastinių diskriminacijos rūšių: rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ir kitų įsitikinimų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo nacionalinei mažumai, turto, kilmės, lyties, amžiaus, sveikatos būklės, seksualinės orientacijos, bet ir dėl lyties tapatumo (Konvencijos I sk. 4.3 str.). Gyvenimo praktikoje tai reikštų, kad asmuo, vieną dieną panorėjęs būti laikomas moterimi, o kitą dieną – vyru, turėtų teisę reikalauti, kad visuomenė pritartų jo pasirinkimui. Diskriminacija taip pat būtų laikoma ir sąlygų operacijai ar kitų priemonių lyčiai „pakeisti“ nesudarymas. Tačiau chirurginis šio sutrikimo „gydymas“ kastruojant vyrus bei atitinkamai operuojant moteris Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas kaip žalojantis žmogaus kūną, o nediskriminavimo dėl „lytinės tapatybės“ reikalavimas siekia įteisinti suaugusiųjų transseksualumą, kuris yra klasifikuojamas psichikos sutrikimų kategorijoje (Tarptautinė 10-oji ligų klasifikacija (TLK 10), F 64.0).

Tarptautiniu mastu transseksualų operacijos yra susikompromitavusios kaip žalojanti medicininė intervencija, negrįžtamai pažeidžianti vaisingumo funkciją ir turinti žymų šalutinį poveikį. Daugybė pasaulio klinikų yra sustabdžiusios tokių operacijų praktiką. Prieš lyties keitimo operaciją skiriami vaistai (priešingos lyties hormonai) sukelia stiprius organizmo pakitimus ir jų poveikis psichikai bei fiziologijai nėra iki galo ištirtas. Tačiau „diskriminavimo“ dėl lytinės tapatybės draudimas atvertų kelią tokioms grubioms ir žalojančioms medicininėms procedūroms.

Lyties tapatumo nediskriminavimui užtikrinti minėta Konvencija siūlo panaudoti ir švietimą: „Prireikus Šalys imasi reikiamų veiksmų, siekdamos įtraukti į visų formaliojo švietimo lygių mokymo programas mokymo medžiagą apie <...> nestereotipinius lyčių vaidmenis, šią medžiagą pritaikant prie kintančio mokinių gebėjimo lygio. Šalys imasi reikalingų žingsnių, siekdamos skatinti I dalyje nurodytų principų taikymą ir neformaliojo švietimo priemonėse, taip pat sporto, kultūros, laisvalaikio ir žiniasklaidos priemonėse“ (III sk. 14.1 str.).

Tokių programų vystymo „būtinumas“ švietimo sistemoje pažeidžia Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 6 sk. 2 dalyje garantuojamą vaiko teisę į sveiką vystymąsi. Jei vaikas išreiškia nuolatinį nepasitenkinimą savo lytimi, teigia, kad yra kitos lyties, rengiasi kitos lyties drabužiais ir nuolat prisiima kitos lyties vaidmenis žaidimuose, jis arba ji serga „Lytinės tapatybės sutrikimu vaikystėje“ (TLK 10, F 64.2) ir jam ar jai reikia ne pritarimo tokiam sutrikusiam įsivaizdavimui, bet atitinkamos psichologinės ir medicininės pagalbos.

Nerimą kelia ir kitas minėtos Konvencijos teiginys, jog ją taikant nežadama atsižvelgti nei į tradicijas, nei į kultūrinius ypatumus: „Šalys privalo užtikrinti, kad kultūra, papročiai, religija, tradicijos ar vadinamoji „garbė“ nebus laikomi bet kokių nusikalstamų veiksmų [diskriminacija dėl lyties tapatumo taip pat galės būti laikoma nusikalstamu veiksmu], numatytų šios Konvencijos taikymo srityje, pateisinimu“ (V sk. 42.1 str.). Tai kelia dar daugiau neatsakytų klausimų. Tokia pastanga vertintina kaip grubus kišimasis į šalies savarankiškumą ir jos kultūros bei vertybių negerbimą. Lietuvos vaikų tėvai gins savo teisę mokyti vaikus, kad yra dvi, o ne šešios arba, kaip pastaruoju metu teigiama Australijoje, net 23 lytys 

(išsamiau žr. http://www.hreoc.gov.au/human_rights/lgbti/lgbticonsult/discussion_paper.html).

Minėtoje Konvencijoje pabrėžiama, kad „ypatingos priemonės, kurių reikia imtis norint apsaugoti moteris nuo smurto dėl lyties ir vykdyti jo prevenciją, nėra laikomos diskriminacija pagal šios Konvencijos sąlygas“ (I sk. 4.4 str.). Ar tai reiškia, kad galima bus imtis kažkokių ypatingų, griežtų, specialių priemonių, kitose konvencijose laikomų diskriminacinėmis? Kokių?..

Šaltinis: www.nsta.lt