„Pro Patria“ ir „Lietuvos Savigynos Lygos“ veiklos gairės

Pasiekti būtiniausių pokyčių įmanoma tik bendromis Lietuvos valstybės ir tautos ateičiai neabejingų piliečių pastangomis. Tačiau pirmiausia būtina atkurti sutrūkinėjusius tautos bendruomeninio solidarumo saitus. Mat suskaldytos ir supriešintos tautos žmonių nesugebėjimas bendrai susitelkti šiandien yra bene pagrindinė priežastis, dėl kurios sėkmingai klesti įtakingų asmenų ir grupuočių savivalė valstybės valdyme bei teisėsaugoje.

Šiandien oligarchinio valdymo principui „skaldyk ir valdyk“ gali padėti tašką tik susivieniję tautiečiai. Todėl siekis atkurti tautos bendruomeninį solidarumą yra pirmutinis valstybinės svarbos uždavinys.

Bet šis siekis anaiptol neturi būti suprastas kaip dar vienas ketinimas kurti vadinamąją pilietinę visuomenę. Tokių pilietinės visuomenės kūrimo iniciatyvų šiomis dienomis Lietuvoje tikrai netrūksta. Tačiau šiandien galime aiškiai matyti, kad šios iniciatyvos, deja, nepasiteisina, mat pats pilietinės visuomenės principas, kada kiekvieno piliečio vertybių ir bendrojo gėrio suvokimo skalė yra individuali, lemia šių iniciatyvų žlugimą. Jos nedaro reikšmingo poveikio valdžios sprendimams, tad ilgainiui tiesiog išsikvėpia.

Šių iniciatyvų nesėkmės priežasčių, matyt, yra tikrai daug. Tačiau viena pagrindinių iš jų yra būtent ta, kad siekiant kurti pilietinę visuomenę, patiems piliečiams nesiruošiama paaiškinti, kas ta pilietinė visuomenė ir pats pilietiškumas yra. Todėl savaime suprantama, kad ilgainiui būtent toks neapibrėžtumas ir abstraktūs tikslai paskatina susipriešinimą pačių iniciatyvų viduje, o ilgainiui - ir jų subyrėjimą.

Akivaizdu, kad siekiant suburti tautai ir valstybei neabejingus žmones, tos pačios klaidos daryti nebegalima. Dar viena nesėkmė žmonių akyse ne tik sukompromituotų Lietuvos piliečių siekį būti savo valstybės šeimininkais. Dar daugiau - tokia nesėkmė patvirtintų šiandien gajų klaidingą įsitikinimą, kad TIK politinės partijos gali turėti tribūną, ir kad politiniame savo šalies gyvenime piliečiai gali dalyvauti TIK partinės priklausomybės pagrindu. Žinia, šis įsitikinimas Lietuvą atvedė į situaciją, kurioje ir esame šiandien.

Taigi, tautos bendruomeninio solidarumo saitai gali būti atkurti tik vienu būdu: Lietuvos piliečiams telkiantis į aiškiai savo vertybines nuostatas ir siekiamus tikslus apibrėžiantį organizacinį darinį. Svarbu pažymėti, kad toks piliečių telkimasis turi vykti TIK asmeniniu pagrindu. Tai reiškia, kad tokio darinio nariu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis, ne tik norintis kažką nuveikti savo valstybės ir žmonių labui, bet ir aiškiai suvokiantis įvardintų pokyčių būtinumą bei asmeniškai įsipareigojantis jų siekti.

Judėjimo „Pro Patria“ veiklos kryptys

Tapti tokiu dariniu ir yra pagrindinis judėjimo „Pro Patria“ tikslas. Tautai sunkiu momentu bendrai veiklai turi telktis jai neabejingi piliečiai, Lietuvos valstybės patriotai. Labai svarbu suvokti, jog jaunatvinis energingumas ir veiklumas, kartu su vyresniosios kartos patirtimi padės sukurti tikrai, o ne neapibrėžtai veikiantį darinį.

Atsižvelgiant į prieš tai išsakytas mintis bei į šiandien vykstančius politinius ir visuomeninius įvykius, suprantama, kad judėjimo „Pro Patria“ laukia išties ilgas ir sunkus darbas, kurio tikslas yra iš esmės pakelti ne tik politinio sąmoningumo, bet ir politinės atsakomybės lygį.

Todėl judėjimas „Pro Patria“ turi veikti iš karto keliomis kryptimis. Pirmiausia, Lietuvoje akivaizdžiai trūksta pilietiškos žiniasklaidos, skaidriai, objektyviai nušviečiančios šalies politinius įvykius. Deja, didžiajai žiniasklaidos priemonių daliai piliečiams svarbūs įvykiai tyčia ar netyčia lieka nepastebimi. Todėl viena iš „Pro Patria“ judėjimo veiklų yra tokios žiniasklaidos priemonės kūrimas. Šis darbas jau pradėtas ir įsibėgėja jau veikiančio ir Jums žinomo portalo propatria.lt forma. Laikui bėgant, atsiradus intensyviam naujienų srautui ir pakankamam pastovių autorių skaičiui galima mėginti jį vystyti iki plačiau prieinamos pilietinės žiniasklaidos priemonės, galbūt pilietinio laikraščio, kuriame būtų skleidžiamos ne tik „Pro Patria“ idėjinės nuostatos, bet ir nušviečiami esmingi Lietuvai įvykiai, problemos, judėjimo narių veikla.

Politinio tautos sąmoningumo ugdymas yra kitas svarbus judėjimo „Pro Patria“ uždavinys. Dėl to būtina Lietuvos mastu bendromis pastangomis po truputį atgaivinti viešuosius forumus, steigiant „Pro Patria“ diskusijų klubus. Juose būtų diskutuojama valstybei svarbiais klausimais ne interesų, o argumentų kalba.

Aktyvūs judėjimo nariai taip pat gali įsitraukti ir bendromis jėgomis užsiimti specializuotų seminarų bei diskusijų organizavimu Lietuvos mokyklose. Tai šiandien itin reikalingas žingsnis, kadangi pilietinis ir ypač politinis Lietuvos mokinių ugdymas yra tragiškoje būklėje.

Judėjimo laukia ir nelengvas politiškai aktyvios visuomenės dalies ugdymo darbas. Veikiant šia kryptimi, „Pro Patria“ nariai turėtų tikslingai bendradarbiauti su visuomeninėmis bei jaunimo organizacijomis, o kartu jų tarpe vykdyti ir šviečiamąjį darbą.

Politinės partijos taip pat neturi būti užmirštos. Bendromis pastangomis tikslingai dirbant su padoriais politinių partijų žmonėmis, galima prisidėti prie to, kad iš tik dėl valdžios kovojančių grupuočių jos galiausiai virstų tikromis demokratiškomis politinėmis partijomis. Tam, kad taip atsitiktų, būtina sutelkti normalią partinę sąmonę turinčių žmonių branduolį.

Tačiau viso to anaiptol neužtenka. Šiandieninės situacijos kontekste, kai stebime pražūtingus procesus tiek politikoje, tiek teisinėje sistemoje, gyvybiškai reikalingas visuomeninis savitarpio pagalbos ir bendruomeninės savigynos darinys.

Lietuvos savigynos lyga

Toks darinys buvo pradėtas kurti simboliškai šių metų kovo 11 d. ir neatsitiktinai yra pavadintas Lietuvos Savigynos Lyga.

Būtina atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Savigynos Lyga jokių būdu nėra judėjimo „Pro Patria“ politinis padalinys. Judėjimas „Pro Patria“ šią Lygą laiko Lietuvos piliečiams atviru dariniu. Tuo pačiu jis prisideda prie Lygos formavimo ir plėtros, skatina judėjimo narių dalyvavimą Lygos veikloje.

Kas tuomet yra Lyga? Ji šiandien yra visų mūsų siektinos Lietuvos, sąmoningos ir sutelktos politinės tautos, modelis ir prototipas. Todėl ji veikia tautos vienijimo, o ne skaidymo principu ir reprezentuoja ne partinius, bet visos tautos interesus. Tai reiškia, kad Lyga funkcionuoja kaip viršpartinis darinys.

Pagrindinis Lietuvos Savigynos Lygos tikslas - ugdyti piliečių savivaldos galias, o pirmiausiai gebėjimą sąmoningai suvokti pagrindines šalies politines problemas ir kontroliuoti politinį gyvenimą, partijų ir valdžios veiklą.

Tai įgyvendinama bendromis žmonių pastangomis, pasitelkiant visus teisėtus kolektyvinės savigynos būdus ir priemones, organizuotai ginant pilietiškai besielgiančius asmenis ir pareigūnus nuo savanaudiškus interesus valstybėje siekiančių įgyvendinti įtakingų asmenų ir grupuočių spaudimo bei savivalės.

Tokia neformali Lietuvos Savigynos Lyga taptų visos šalies mastu piliečius telkiančiu tinklu.

Kaip vienas iš tokios savigynos būdų jau pademonstruotas B. Genzelio, R. Ozolo ir A. Medalinsko teismo procese.

Piliečių dalyvavimas Lietuvos savigynos lygoje

Lietuvos savigynos Lygos dalyviu gali tapti kiekvienas Lietuvos pilietis, pritariantis Lygos deklaracijai.

Lygos nariais gali būti ir kitoms pilietinėms organizacijoms priklausantys piliečiai. Tačiau lygos veikloje jie dalyvautų ne organizaciniu, bet asmeninio įsitraukimo pagrindu.

Reikia pabrėžti, kad Lygos veiklos pagrindas yra sąmoningas narių įsitraukimas. Žinia, šiandien neretai tenka nusivilti, kai iš pirmo žvilgsnio tinkama kryptimi pradėję veikti pilietiniai judėjimai galiausiai tampa vieno ar kelių asmenų šou su nesiorientuojančiais pasekėjais. Todėl reiškiame viltį, jog į lygos veiklą įsitraukę neabejingi Lietuvos piliečiai nelauks nurodymų „iš viršaus“, o bendrai plėtos Lygos veiklą.

Lietuvos savigynos lygos organizacija

Lietuvos savigynos lyga yra neformali piliečių organizacija. Tačiau sklandaus organizacijos veikimo užtikrinimui reikalingas aktyvių narių susibūrimas į koordinacinę grupę. Pastarosios funkcijos būtų:

• rūpinimasis lygos plėtra
• lygos pozicijos formulavimas ir sprendimų priėmimas
• lygos pozicijos atstovavimas žiniasklaidoje
• sprendimų dėl bendradarbiavimo su visuomeninėmis organizacijomis, pilietiniais judėjimais bei politinėmis partijomis ar atskirais politikais priėmimas
• pilietinio palaikymo arba pasipriešinimo akcijų bei renginių inicijavimas.

Šalia lygos koordinacinės grupės visos šalies mastu kurtųsi ir veiktų Lygos palaikymo grupės, kurios užsiimtų:

• žmonių telkimu regionuose (lygos skyrių steigimu miestuose ir rajonuose),
• palaikymo akcijų organizavimu ir įgyvendinimu
• vietinės valdžios sprendimų ir teismo procesų stebėjimu.

Specifinių klausimų svarstymui ir užduočių įgyvendinimui būtų formuojamos atskiros darbo grupės.

Lygos santykis su pilietinėmis organizacijomis, partijomis ir politikais

Be abejo, kuriant Lietuvos Savigynos Lyga kyla klausimas, koks bus šios organizacijos ryšys su kitomis pilietinėmis organizacijomis bei politinėmis partijomis?

Lyga gali bendradarbiauti ir su kitomis pilietinėmis organizacijomis bei partijomis, tačiau pagrindinis tokio bendradarbiavimo principas ir kriterijus - šių darinių ir partijų rūpinimasis bendruoju tautos ir valstybės gėriu.

Toks nusiteikimas rodo, kad Lygos nėra tikslas sau. Gali ateiti momentas, kai Lyga palaikys, bendradarbiaus ir galbūt net susijungs su kuriuo nors aktyviu visuomeniniu sąjūdžiu.

Taip pat Lyga gali remti partijas ar atskirus kandidatus vykstančiuose rinkimuose. Tačiau šioje vietoje galios griežta sąlyga – jei tik jie atitiks minėtą kriterijų ir darbais įrodys pritarimą Lygos principams. Tokiu būdų šis kriterijus leis lengviau atskirti, kas tarnauja nacionaliniams valstybės ir tautos interesams, nuo tų, kas  tik dangstosi jais siekdami savų tikslų.

Todėl kuriai nors partijai priklausantys politikai Lygos veikloje gali dalyvauti asmeninio įsitraukimo pagrindu. Tačiau jie turi suprasti, kad rinkimų metu jų kandidatūra bus vertinama tokiu pačiu griežtu vertinimo kriterijumi.

*** 

Tik atkurdami artimą žmogiškąjį ryšį tautoje galime tikėtis šviesesnės perspektyvos ir šiandien Lietuvą apėmusios krizės, ne tik ekonominės, bet ir moralinės, įveikimo. Piliečių judėjimas „Pro Patria“ ir „Lietuvos savigynos lyga“ – tai rimtas bandymas svariai prisidėti prie šio tikslo.

Pranešimas skaitytas pilietinio judėjimo „Pro Patria“ narių susitikime gegužės 26 d. Vilniuje. Teksto autoriai: Karolina Dapkutė, Vytautas Keršanskas, Juozapas Labokas, Paulius Stonis.