Romualdas Ozolas. Signataro pareiškimas

Š. m. kovo 17 d., Lenkijos 1938 metų Lietuvai ultimatumo dieną, Vilniaus mieste numatytos Lenkų rinkimų akcijos kurstomų Lietuvos lenkų...



Š. m. kovo 17 d., Lenkijos 1938 metų Lietuvai ultimatumo dieną, Vilniaus mieste numatytos Lenkų rinkimų akcijos kurstomų Lietuvos lenkų ir kitų tautinių mažumų, nepatenkintų Švietimo įstatymo pataisomis, eitynės Gedimino prospektu. Leidimą manifestacijai Lietuvos sostinės pagrindinėje gatvėje išdavė Vilniaus miesto savivaldybė.

Varšuvoje įvykusiame mitinge pradėtas organizuoti desantas į Vilnių, turimomis žiniomis atvyksiantis apie pora dešimčių autobusų, kuriuose būsią ir Kaune liūdnai pagarsėjusių „futbolo sirgalių“, ultranacionalistų, su kuriais sunkiai susitvarko ir Lenkijos policija. Ši aplinkybė pakankamai akivaizdžiai paaiškina, kodėl eitynių Vilniuje organizatoriai pasirinko būtent Lenkijos ultimatumo metines: taip organizuojamas dar vienas įžūlus išpuolis prieš Lietuvą, dangstomas klastingomis „visuomeninėmis iniciatyvomis“.

Tik po to, kai Vilniaus savivaldybė įregistravo judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ pareiškimą dėl mitingo kovo 17 dieną, buvo pranešta, jog padaryta klaida – leidimas jau duotas protestuotojams dėl Švietimo įstatymo. O Lietuvos viešojoje erdvėje jau formuojama nuomonė, kad šis mitingas – alternatyvinis, reikalaujama jį atšaukti, tarsi dėl teisės manifestuoti savo sostinėje lietuviai leidimo turėtų prašyti Varšuvoje!

Judėjimo „Už teisingumą Lietuvoje“ mitingas – ne alternatyvinis. Jis – vasario 22 dienos mitingo tąsa. Jeigu ne jis, Lietuvos visuomenė, ko gero, būtų nė nesužinojusi, kokia provokacija rengiama kovo 17 dieną prisidengiant protestais dėl Švietimo įstatymo. Mūsų mitingo datą lėmė Antikorupcijos komisijos duomenų paviešinimo ir apibendrinimo bei poslinkių teisėtvarkoje eiga.

Lenkijos „sirgalių“ akcija LRA demonstracijai Vilniuje paremti negali būti laikoma niekuo kitu, kaip šiurkščiu ir įžūliu išpuoliu prieš Lietuvos valstybę, keliančiu grėsmę mūsų nacionaliniam saugumui. Prašau savo valstybės vadovus padaryti viską, kad provokacinis Lenkijos ultimatumo Lietuvai metinių minėjimo Vilniuje renginys neįvyktų. Provokacijai atremti prašau panaudoti visas Lietuvos valstybės kompetencijos poveikio priemones. Panašūs vojažai, turintys aiškiai antilietuviškai antivalstybinį pobūdį, negali būti Lietuvon įleidžiami apskritai, o ypač – kovo 17 dieną: jų apeliavimas į brutalųjį imperialistinį išpuolį prieš Pirmąją Respubliką pernelyg akivaizdus. Kaip tarptautinei bendrijai paaiškintume faktą, jeigu Lenkijos ultimatumo dieną Gedimino prospektas skęstų Lenkijos Respublikos vėliavose?

Pareiškimas adresuojamas:

Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei;

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkei Irenai Degutienei;

Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui Andriui Kubiliui.

Susiję

Įžvalgos 6569860072449296618

Rašyti komentarą

2 komentarai

arvydas damijonaitis rašė...

OKUPACIJOS PADARINIAI LIETUVAI. 1.Prieš lenkų okupaciją Rytų Lietuvoje pagal 1913 metų gyventojų surašymą gyventojų lenkų buvo vos 2-3 procentai. Prieš rusų sovietinę okupaciją Lietuvoje buvo vos 0,5 proc rusų. LENKŲ IR RUSŲ TAUTINĖS GRUPĖS ATSIRADO OKUPACIJOS METU PRIVERSTINĖS ASIMILIACIJOS ( forsed assimilation) BŪDU. Prievartinė asimiliacija okupacijos metu yra lietuvių tautos genocido forma. 2. Pilsudskis - niekingas lenkų politikas,atidavė vokiečiams lenkų pajūrio teritorijas(Dancigo koridorius) mainais už Rytų Lietuvos okupaciją.Vokiečių agentas. Rusija - 150 milijonų,Lenkija - 40 milijonų,Lietuva - 3 milijonai gyventojų. Anekdotas: Okupantų rusų ir lenkų "tautinės mažumos". Lietuviai ,čečėnų pavyzdžiu ,greit taps "teroristais"..

JZ rašė...

"...dėl teisės manifestuoti savo sostinėje lietuviai leidimo turėtų prašyti Varšuvoje!"
Jei toliau denacionalizacija rutuliosis tokiu pagreičiu, tai greitai visi džiaugsimės, kad tik Varšuvoje, o nereikia važiuot prašyt į Briuxelį.

item