Dauguma gyventojų nepritaria dabartiniam pandemijos valdymui

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdy...

Rugsėjo 9–16 dienomis „Vilmorus“ atlikta gyventojų apklausa rodo kritišką požiūrį į eilę šalyje taikomų ar planuotų taikyti pandemijos valdymo priemonių. Daugiau nei pusė apklaustųjų nepritaria vyriausybės COVID-19 pandemijos valdymo strategijai ir konkrečiai galimybių pasui, kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc.

Apklausa parodė, kad didesnė dalis apklaustųjų nepritaria galimybių paso įvedimui (nepritaria 54 proc., pritaria 42 proc.), vaikų skiepijimui nuo COVID-19 (nepritaria 61 proc., pritaria 24 proc.), galimam ligos išmokų nemokėjimui nepasiskiepijusiems asmenims (nepritaria 72 proc., pritaria 15 proc.), jiems taikytiniems ribojimams dirbti (nepritaria 74 proc., pritaria 21 proc.) ar studijuoti (nepritaria 68 proc., pritaria 23 proc.). 65 proc. respondentų teigia, kad su virusu reikėtų išmokti gyventi be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų, o 21 proc. siūlo taikyti griežtus ribojimus.

Sociologės dr. Živilės Advilonienės teigimu, tokie sociodemografiniai rodikliai kaip lytis, amžius, išsilavinimas, socialinė padėtis, vienam šeimos nariui tenkančios pajamos ir gyvenamoji vieta daugeliu atvejų neturėjo lemiamos įtakos daugiau ar mažiau kritiškam gyventojų požiūriui į šiuo metu Lietuvoje pandemijos valdymui taikomas ar planuotas taikyti priemones. 

„Remiantis pirmine tyrimo metu gautų statistinių duomenų apžvalga aiškėja tendencija, kad daugiau nei pusė gyventojų nepalaiko taikomos pandemijos valdymo strategijos, o kai kuriais klausimais nepritariančiųjų dalis viršija 70 proc. Nepriklausomai nuo minėtų demografinių rodiklių, vidutiniškai 60–75 proc. gyventojų mano, kad turėtume išmokti gyventi su virusu be perteklinių žmogaus teisių ir laisvių ribojimų“, – teigė Ž. Advilonienė.

Galiojant prievolei dėvėti kaukes viešose uždarose vietose ir politikams svarstant privalomą kaukių dėvėjimą lauke, svarbu įvertinti šios priemonės efektyvumą. Reprezentatyvios apklausos duomenys rodo, kad vienkartines kaukes po kiekvieno naudojimo, bet ne rečiau nei kas keturias valandas (kaip būtina) keičia apie 14 proc. gyventojų.

Farmakologo doc. dr. Rimo Jankūno teigimu, tai rodo netikėjimą kaukių nauda ir formalų požiūrį į šį reikalavimą. „Kol kas geriausiai su COVID-19 tvarkosi tos ES valstybės, kuriose kaukių prievolės nėra (Suomija, Norvegija, Švedija). Praeitą žiemą daugiausiai perteklinių mirčių mūsų regione fiksuota valstybėse, kuriose kaukės lauke buvo privalomos (Lietuvoje, Lenkijoje). Š. m. vasarį atsisakius kaukių dėvėjimo lauke reikalavimo, koronaviruso reprodukcijos rodiklis (antrinių užsikrėtimų skaičius) pradėjo mažėti, o spalio pradžioje sugriežtinus kaukių prievolę – nepasikeitė, t. y. užsikrėtimo atvejų ir toliau daugėja kaip daugėjo iki tol. Tinkamai dėvimos vienkartinės kaukės tam tikrais atvejais galėtų sumažinti užsikrėtimo riziką, tačiau dažnesniu atveju yra dėvimos ydingai ir dėl to tampa kovos su virusu imitacija“, – teigė mokslininkas.   

Reikalavimui vaikams mokyklose dėvėti kaukes nepritarė beveik 54 proc., pritarė 32 proc. apklaustųjų. 

Galimybių paso įvedimui nepritarė 54 proc., pritarė – 42 proc. apklaustųjų. Svarbu, jog 31 proc. galimybių pasui pritarė, nes tiki, kad pasiskiepiję jo dėka gali saugiai naudotis paslaugomis. 11 proc. galimybių paskui pritarė todėl, kad šis skatina skiepytis. 

Ž. Advilonienės teigimu, atsakymai rodo, kad galimybių pasas vertinamas kaip perteklinė priemonė, piliečių pasirinkimo teisę ir laisvę sveikatos, o atskirais atvejais – ir sąžinės laisvės srityse daugiau ar mažiau priverstinai ribojantis pandemijos valdymo įrankis.  

Gydytoja prof. dr. Dalia Regina Railaitė atkreipė dėmesį, kad trečdalis apklaustųjų mano, kad pasiskiepijusieji negali platinti COVID-19. „Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje atvejų skaičius toks didelis ir nuolat auga. Net jei paskiepytieji serga lengviau, virusą jie platina panašiai. Įsitikinę, kad yra saugūs ir nepavojingi kitiems, paskiepyti sergantys asmenys laisvai perduoda virusą savo aplinkoje tiek vakcinuotiems, tiek nevakcinuotiems žmonėms. Ši klaidinga nuostata gali būti labai svarbi tolesniam COVID-19 plitimui visuomenėje ir ji yra tiesioginė neteisingo visuomenės informavimo pasekmė“, – pabrėžė D. R. Railaitė.  

Advokato dr. Justo Sakavičiaus nuomone, dauguma Lietuvos gyventojų jau yra pasiskiepiję arba persirgę ir tikėtinai naudojasi galimybių pasu ne dėl to, kad jam pritartų, o todėl, kad turi sąlygas jam įgyti, o be jo gyventi nepatogu. Teisininkas taip pat pastebėjo, kad du trečdaliai galimybių pasui nepritariančių asmenų taip pasisako dėl jo sukuriamos segregacijos ir diskriminacijos. „Tai yra etinis motyvas, rodantis, kad visuomenei yra svarbios žmogaus teisės ir Konstitucijoje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas“, – akcentavo J. Sakavičius. 

Vaikų skiepijimui nuo COVID-19 nepritarė 61 proc. apklaustųjų. Ši tendencija ryškiausiai pastebima tarp darbingo amžiaus žmonių. Tyrimo duomenys rodo, kad vaikų skiepijimui nuo COVID-19 nepritaria beveik trys ketvirtadaliai (73,2 proc.) 30–39 m. ir beveik po du trečdalius 40–49 m. (65,3 proc.) bei 50–59 m. (61,7 proc.) amžiaus gyventojų.

51 proc. apklaustųjų teigė, kad vaikų skiepijimui nepritaria dėl nežinomų ilgalaikių vakcinos rizikų vaikams. „Šis atsargumas – pamatuotas. Šiuo metu jau yra duomenų, kad įprastas gripas vaikams (0–14 metų grupėje) yra iki 1,5–7,5 karto pavojingesnis nei COVID-19. Patys sau atsakykime, ar ankstesniais metais, kai vyravo kitos gripo formos (pavyzdžiui, H1N1), siekėme vaikus masiškai vakcinuoti, raginome juos dėvėti kaukes, neleidome į pamokas? Juk gripas jiems tuomet buvo pavojingesnis. Š. m. rugpjūtį pasirodė tyrimai, kurių rezultatai rodo, kad po dviejų „Pfizer“ vakcinų hospitalizacijos dėl miokardo infarkto rizika padidėja iki 34 kartų. O kiek galimų pasekmių dar nežinome – pagrindiniai klinikiniai vakcinų tyrimai nesibaigs dar kelis metus“, – teigė imunologas Gintaras Zaleskis.

Gyventojų nuomonė dėl galimybės nepasiskiepijusiems asmenims dirbti, studijuoti ir gauti ligos išmoką susirgus COVID-19 buvo panaši: beveik trys ketvirtadaliai nepritaria tam, kad nepasiskiepijusiems COVID-19 susirgusiems asmenims būtų nemokamos ligos išmokos (72 proc.) ir nepasiskiepijusiųjų nušalinimui nuo darbo (74  proc.), o 68 proc. nepritarė universitetų politikai, kad studijuoti gali tik galimybių pasą turintys studentai. 

„Su ligos išmokos nemokėjimu nesutinkama motyvuojant tuo, kad visi mokesčių mokėtojai turi teisę į ligos išmokas nepriklausomai nuo to, kokia liga suserga ir ar yra nuo jos pasiskiepiję. Tokios pozicijos laikosi dauguma, nepriklausomai nuo sociademografinių veiksnių. Tai rodo šalies gyventojų nepritarimą ketinimams riboti žmonių laisvo ir informuoto pasirinkimo teisę pasitelkiant didesnį ar mažesnį nesaugumą dėl studijų ar darbo sukeliančias priemones“, – apibendrino sociologė Ž. Advilonienė. 

J. Sakavičiaus teigimu, nušalinimui nuo darbo ir studijų ribojimui daugiausiai nepritariama dėl moralinių priežasčių („kiekvienas turi teisę laisvai spręsti, ar pasiskiepyti“), o pritariama daugiausiai motyvuojant medicinine priežastimi, t. y. kad nepasiskiepiję gali užkrėsti aplinkinius. „Šis atsakymas rodo klaidingą žmonių prielaidą, kad vakcinuoti žmonės yra „saugūs“, neplatina viruso. Toks įsitikinimas padeda tik viruso plitimui, o ne suvaldymui“, – akcentavo teisininkas.  

Nepasiskiepijusių darbuotojų ir studentą nušalinimą nuo darbo ir studijų komentuodama prof. dr. D. R. Railaitė akcentavo, kad „teisės būti neužkrėstam“ nei medicinoje, nei apskritai niekada nebuvo. „Tai nerealu. Mes gyvename virusų ir bakterijų apsuptyje, užkrečiamųjų ligų yra daugybė, todėl kiekvienas privalome saugotis. Ši epidemiologinė situacija įpareigoja mokyti darbuotojus laikytis pagrįstų apsisaugojimo priemonių, o darbdavius – užtikrinti jų prieinamumą ir kokybę. Tuo tarpu prievarta skiepytis atimant iš žmonių pragyvenimo šaltinį ir tokio elgesio teisinimas klaidinančia informacija yra nepagrįsti ir nesprendžia pandemijos problemos“, – sakė profesorė. 

Tyrimo ataskaitą rasite ČIA.

Susiję

Sveikatos teisės institutas 4333054084652374652

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2021-10-12 20:19

    Labai malonu matyt, kad ir Lietuvoj atsirado sąžiningų savo sričių profesionalų, kurie ragina truputį pristabdyti isterijos kurstymą ir pasižiūrėti į covido klausimus per mokslo (ne "Mokslo") akinius. Tikriausiai netrukus visi bus išvadinti radikalais ir marginalais, šita komunistų šutvė žmonių reputacijas griauna be menkiausios sąžinės graužaties. Tuo didesnė pagarba drąsiems žmonėms, vienintelis kelias iš šitos padėties - kad į debatus įsijungtų kuo daugiau blaivių specialistų. Susidarius kritinei masei, juos marginalizuot bus sunkiau, juolab, kad, kaip rodo apklausos rezultatai, daugumos gyventojų smegenų LRT išplaut dar nepavyko.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2021-10-13 01:23

    Eilinė antivakserių propaganda. Jeigu jie nori - tegu žudosi, dar savo tėvus į aną pasaulį nuvaro, bet tegu nesiūlo kitiems tokių dalykų.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tiesiog TOBULAS "edjukeitid-vaksineitid" "tikinčiūjū y moxlą" sektos mentaliteto pavyzdys. :D

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2021-10-13 10:18

      Nesiparink Pikčiau, matosi kad po aliumine kepuraite saugiančia nuo 5G galva perkaito, pagarink daugiau acto - praeis.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2021-10-13 10:47

      Mediniai bajeriai apie folijos kepuraites taip giliai susmigo į užgrindinių smegenėles, tiesiog neįmanoma neišgirsti tų medinių bajeriukų erzinant juos kontraversijom, atrodo kad vos ne kas pirmas skaldo vieną ir tą patį medinį bajerį .Beje, aliuminio folijos sluoksnis gali atspindėti dalį elektromagnetinės spinduliuotės,susilpninti elektromagnetinį signalą 10-30dB. Nevykėliai pašaipūniukai dažnai nesupranta, kad šitie mediniai bajeriai skirti patiems apsijuokti ;)

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2021-10-13 10:57

      10:47, tu ten mažiau apie kepuraites iš folijos pasakok, o daugiau savo saugumo žiūrėk, o tai Geitsas su Sorošu nepastebimai tau skiepą suleis su visais užslėptais čipsais.

      Panaikinti
    5. > Anonimiškas 2021-10-13 11:06

      Tai sakai tryda apėmė nevaldomnai vatini? :)) kur išmokai ,,blyn''? - Sucharevkoje ar Butyrkuose?

      Panaikinti
    6. Stingeri, neverta su sektantais lako gaišti - juk iš anksto galite pacituoti visus to ypatos komentarus, argi ne? Sektantai labai nuspėjami, nes "ingredientai" nekinta: bukas fanatizmas, akla neapykanta visiems, kas nepriklauso sektai, "kultūros" lygis toks, kad gatvės banditas palyginus kaip inteligento etalonas atrodo - ir JOKIŲ savų minčių. Ką sisteminiai "protknisiai" jiems į makaulę įdeda, tą jie ir "retransliuoja". Tokie savotiški "matiūgalnykai". Tai ir pagalvokite - ar verta su "matiūgalnyku" ginčytis? ;)
      P.S. Sprendžiant pagal mentalitetą, klausimas, KURIOS partijos čia elektoratas, spėju, nekyla? ;)

      Panaikinti
    7. Anonimiškas2021-10-13 12:32

      Urviniai acto pagarinę apie partijas kažką peza, ale apie politiką labai išmano. Tik tas išmanymas greitai pasibaigia kažkur ties Garliavos patvoriu ir antivakserių maršais. Juokingiausia kai urviniams sektantams, kurie net dvėsdami nuo covido keikiasi ir drasko akis gydytojams, atrodo kad sektantai tai kiti o ne jie :)))

      Panaikinti
    8. Anonimiškas2021-10-13 12:34

      Stinger, duračoke, tave gal KGB mokykloj mokė, kad kai neturi ką pasakyti nes tiesiog pernelyg durnas, kad kažką pasakytum, tiesiog prisiknisk prie kokio nors žodžio ir nustaiskyk idiotiška whatabout miną.

      Panaikinti
    9. Anonimiškas2021-10-13 12:42

      O ką transliuoja NS/Propatria "matiūgalnykai" ? Arba Kremliaus tiesas iš rusiškų šaltinių, arba Youtube 3 kl. baigusių visų galų ekspertų sąmokslo teorijas.

      Panaikinti
    10. Jei neskaudėtų, šitas anoniminis kilbukas taip nesiplėšytų. 😆

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2021-10-13 14:12

    Kremlius, agentai, actas, folijos kepurėlės tai žodžiai kuriais apsireiškia įtūžio apimti užingridiniai. Pyktis viskam kas ne pagal juos, o gal ir baimė, nes diskuoti negeba, nes bijo, jiems telieka baimę pridengti pykčiu, panieka, įžeidinėjimais.Ei, užingridiniai, visgi gal siūlykit vario folijos kepuraites, anos galėtų 50-90dB elektromagnetinio signalo atspindėt, na žinot protingiau atrodys, juk to ir siekiat?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2021-10-13 15:44

      Ta ligonė, kur mitinguose su baltais naktiniais laksto, Astra ar kaip ten ją, organizuoja mitingą prieš 5G, tai va galės užsidėti savo varinę kepuraitę ir rėkaut mitinge kad paliktų tik 2G ir kad veiktų tik senos Nokijos.

      Panaikinti
    2. -> Anonimiškas 2021-10-13 14:12

      Tai ne užingridiniai, o grynų gryniausi Kremliaus skalikai. Manote, pati ingrida suvokia, kad ji tėra tik žaislas Maskvos projekto Landsbergio rankose? O turint omenyje seną Ladnsbergio ir radžvilo pažintį, nuo detalesnių komentarų šitame tinklalapyje kol kas susilaikau.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2021-10-13 15:28

    Landsbergis, konservai, tvartelis, sugriauti kolūkiai, sorošas, neokomunistai, tai žodžiai kuriais apsireiškia įtūžio apimti konservofobai. Pyktis viskam kas ne pagal juos, o gal ir baimė, nes diskuoti negeba, nes bijo, jiems telieka baimę pridengti pykčiu, panieka, įžeidinėjimais. Ei, konservofobai, visgi gal susikiškit savo aliummines kepuraites kur neuseina, gal protingiau atrodysit?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2021-10-13 23:01

      Turbūt daugiau nieko ir nemokate kaip tik sukeisti žodžius.užingridinis trolis.

      Panaikinti
    2. Bet "užsitrigerino" tas trolis neblogai - jau pradėjau baimintis, kad sprogs iš neapykantos, nabagas... :D

      Panaikinti
    3. Kas įdomiausia, jog šitie visada aiškina, kad tie "nacei-fašei-rasystai" yra toookie menki, tad neverti jokio dėmesio, tačiau savo veiksmais įrodo priešingai: triger'inasi, puola ir dergiasi, lyg būtų paskutinioji. 😆

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Papunkčiui su V. Sinica

Savaitės pokalbis

SEKITE MUS FACEBOOK

item