Žmogaus teisių ir šeimų organizacijų kreipimasis dėl Raskevičiaus vykdomos diskriminacijos Žmogaus teisių komitete

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei – Nielsen Lietuvos Respublikos Seimo valdybai Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos...

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei – Nielsen

Lietuvos Respublikos Seimo valdybai

Lietuvos Respublikos Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai

Kitoms Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms

Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai 

KREIPIMASIS DĖL NEVYRIAUSYBINIŲ ORGANIZACIJŲ DISKRIMINAVIMO ORGANIZUOJANT KONSULTACIJAS SU VISUOMENE ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETE

Vasario 18 dieną plačiai pasklidęs Laisvės partiją atstovaujančio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Artūro Žukausko atsisakymas kviesti į posėdį jam nepriimtinų pažiūrų visuomenines organizacijas, atkreipė dėmesį į gerokai platesnę problemą šios kadencijos Seimo darbe. A. Žukausko partijos kolega Tomas Vytautas Raskevičius sistemingai organizuoja Žmogaus teisių komitete svarstomų klausimų svarstymą ir klausymus, į juos kviesdamas ir sudarydamas galimybę pasisakyti tik pačiam komiteto vadovui priimtinų pažiūrų organizacijų atstovus. 

Ši tendencija stebima nuo pat naujosios sudėties Seimo darbo pradžios. Dar 2020 metų gruodžio 9 dieną Žmogaus teisių komiteto posėdžio darbotvarkėje buvo numatytas klausimas – parlamentinė kontrolė „Dėl aktualiausių klausimų vaiko teisių apsaugos srityje“. Klausimo aptarimui į virtualų komiteto posėdį kviesti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos ir NVO konfederacijos vaikams atstovai. Apie aktualų posėdžio klausimą nebuvo informuota ar kviesta pasisakyti nė viena šeimų ar tėvų organizacija, ar apskritai žmogaus teisių organizacija, kuri buvo išreiškusi kritišką požiūrį į praėjusią kadenciją vykdytą vaiko teisių apsaugos reformą. 

Tas pats organizavimo principas kartojasi ir šiais metais. 2021 m. vasario 4 dieną Žmogaus teisių komitetas organizavo klausymus bendra žmogaus teisių padėties Lietuvoje tema. Klausymai nebuvo iš anksto viešinami, apie juos žmogaus teisių organizacijos sužinojo iš žiniasklaidos jau po fakto. Klausymuose dalyvavo ir vienpusišką požiūrį pristatė Žmogaus teisių koalicijos nariai. Šios koalicijos nariais tapo organizacijos, pritariančios žmogaus teisių tapatinimui išimtinai su mažumų teisėmis, ir savo veikloje faktiškai ignoruojančios visiems piliečiams aktualių pilietinių, politinių ir kitų Konstitucijoje užtikrintų žmogaus teisių faktinio įgyvendinimo problemas. 

2021 m. vasario 10 d. komitete organizuoti dar vieni klausymai žmogaus teisių padėties Lietuvoje tema. Informacijos apie klausymus, jų temą, viešo organizacijų kvietimo į susitikimo taip pat nebuvo.  Dalyvauja selektyviai kviestos feministinių teisių stiprinimo organizacijos Posėdyje dalyvavo tik tos moterų teisių organizacijos, kurios palaiko Stambulo konvenciją, turi ideologizuotą požiūrį į smurto prieš  moteris priežastis ir siekia, kad į Lietuvos teisinę sistemą būtų įdiegta vyrus diskriminuojanti ir juos viktimizuojanti smurto dėl lyties sąvoka. Lietuvos Caritas, Krizinio nėštumo centrai, teikiantys realią pagalbą nuo smurto nukentėjusioms moterims, prekybos žmonėmis aukomis, nepakviestos.

Taip organizuojamas Žmogaus teisių komiteto darbas turi aiškias neigiamas pasekmes demokratijai, visuomenės informavimui ir skaidriam sprendimų priėmimui Lietuvoje. Komiteto nariai ne tik susipažįsta su vien tik komiteto vadovo atrinktomis pozicijomis, tačiau tokius posėdžius nušvietus žiniasklaidai, plačiajai visuomenei taip pat formuojamas iškreiptas padėties vaizdas, kuriamas įspūdis, jog egzistuoja ar bent vyrauja tik komiteto pirmininko T.V. Raskevičiaus atrinktų organizacijų atstovaujamas požiūris į žmogaus teises. 

Toks posėdžių ir klausymų organizavimo būdas tiesiogiai prieštarauja Seimo narių darbą reglamentuojantiems konstituciniams, Seimo statuto ir Valstybės politikos elgesio kodekso principams. Šio kodekso 4 str. įpareigoja Seimo narį laikytis teisingumo principo, kuris reikalauja, kad Seimo narys vienodai tarnautų visiems žmonėms, nepaisant jų politinių pažiūrų ar kitų skirtumų, o taip pat nešališkumo principo, kuris įpareigoja būti objektyviu priimant sprendimus ir vengti išankstinio nusistatymo. LR Seimo statutas neleidžia į klausymus selektyviai atrinkti suinteresuotų asmenų: statuto 54 str. gramatinė struktūra aiškiai sako, kad jei komitete yra organizuojami klausymai, jame turi teisę dalyvauti visi suinteresuotų visuomenės grupių atstovai (Statuto 54 str. 2 d.), taigi jie turi būti ir informuojami apie būsimus klausymus, o pareiškę norą dalyvauti - privalomai kviečiami. Tuo tikslu Statutas numato pareigą viešai paskelbti būsimų klausymų rengimo planą (54 str. 4 d.), kad suinteresuotos organizacijos galėtų pasinaudoti Statuto joms suteikta teise.

Todėl prašome LR Seimo valdybą:

1. Svarstyti klausimą dėl LR Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus tinkamumo eiti Žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas

2. Užtikrinti, kad tiek į Žmogaus teisių komiteto, tiek ir į kitų LR Seimo komitetų posėdžius ir organizuojamus klausimus būtų kviečiamos visos suinteresuotos organizacijos

LR Seimo etikos ir procedūrų komisiją:

3. Inicijuoti tyrimą dėl Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus galimai padarytų  Seimo statuto, kitų teisės aktų bei etikos pažeidimų.

Pasirašo: 

Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija Romualdas Povilaitis

Lietuvos Helsinkio grupė         Aurelija Kuzmaitė 

Lietuvos žmogaus teisių asociacija Vytautas Budnikas

Nepartinis demokratinis judėjimas         Krescencijus Stoškus

Lietuvos nacionalinė vartotojų teisių federacija Alvita Armanavičienė

Piliečių gynybos paramos fondas         Stasys Kaušinis

Lietuvos tėvų forumas         Darius Trečiakauskas

Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija Violeta Vasiliauskienė

Laisvos visuomenės institutas         Kristina Zamarytė-Sakavičienė


Kreipimasis priimtas nurodytų organizacijų bendru sutarimu


Susiję

Įžvalgos 4968143336011373740

Rašyti komentarą

  1. Beprasmiška kreiptis. Jie niekada nekvies. Turime jau neprašyti, o reikalauti, organzuoti protestus, nes vieną dieną atsibusime diktatūroje. Vardan mūsų vaikų reikia kilti į kovą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2021-02-26 23:06

    Tekstas preciziškai nuglūdintas. Bravo. Tuos mistiškai gausius surinktus parašus surinkusi peticija atrodo kūdikiškai palyginus su šiuo argumentuotu tekstu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Neleiskime Raskevičiui savavaliauti!piktnaudžiauti kol kas...turima valdžia, O kai bus išmestas iš seimo, teisti kaip Lietuvos kultūros ir papročių niekinimą ir pasityčiojimą

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kai saujelė išrinktų arogantiškų žmogystų nebeklauso tautos,kurie juos išrinko ir įvedinėja diktatūra,nebetoli tas laikas kai tauta pradės kapoti jiems galvas.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Seimo statuto ir Valstybės politikos elgesio kodekso 4 str. šiuo atveju netaikytinas - Raskevičius apskritai neturi polinių pažiūrų, jis negali ką nors ignoruoti ar išskirti dėl to, kame pats nesusigaudo. Jis yra viešai paskelbęs kokie jo interesai ir neverta jo priverstinai į politiką tempti

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Už balos

Papunkčiui su V. Sinica

Savaitės pokalbis

SEKITE MUS FACEBOOK

item