„Apple“ slapta bando sušvelninti įstatymus prieš siaubingus žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje

www.frc.org „Apple“ generalinio direktoriaus Timo Cooko komanda pasamdė specialią lobistų įmonę, kurios tikslas buvo sušvelninti „Uigūrų pri...


„Apple“ generalinio direktoriaus Timo Cooko komanda pasamdė specialią lobistų įmonę, kurios tikslas buvo sušvelninti „Uigūrų priverstinio darbo prevencijos įstatymo bausmes“.

Kai atėjo šaukimas, trijų vaikų mama iš tiesų susirūpino, bet nepakankamai, kad tinkamai apsirengtų. Ji prisimena, kad į policijos komisariatą ji atvyko su šlepetėmis, sakydama vaikams, kad tuoj grįš. Ji negrįžo. Po žiaurios apklausos Kinijos nuovadoje jos pasaulis aptemo. Uždengta juodu gobtuvu Zumrat Duwat pajuto, kaip jos rankas ir kojas surakino pančiai ir suprato: pažadas, kurį ji davė savo šeimai - kaip ir daugybės kitų uigūrų - bus sulaužytas. Zumrat negrįžo namo ir čia nieko negalėjo padaryti nei ji, nei kas nors kitas.

Jos istorija yra tik viena iš milijonų. Kaip ir daugybės kitų uigūrų, jos kankinimai prasidėjo gerokai anksčiau. Jos pasas buvo atimtas, ji buvo sekama vyriausybės šnipinėjimo programos, jos DNR buvo nuskaitytas. Zumrat jau daugelį metų buvo sekama policijos. Vienu metu ji buvo priverstinai nuvežta į kliniką ir prijungta prie intraveninio aparato - tik tam, kad pabudusi sužinotų, kad jos kiaušintakiai buvo perrišti. Bet būna ir blogiau. Kai kurios moterys net nesužino, kad buvo sterilizuotos. Gydytojai joms pasakys, kad buvo atliekama kita procedūra, ir tik pasikalbėjusios su kitais kaliniais jos supranta, kaip siaubingai su jomis buvo pasielgta.

Stovyklų viduje gyvenimas dar blogesnis. Mergaitėms nuo 14 metų, sugrūstoms į mažas kameras, liepiama apsinuoginti prieš sargybinius, daugelis jų išvežamos ir išprievartaujamos. „Buvo tokių mano kambariokių mergaičių, kurios nuo mušimo netekdavo sąmonės arba kurioms po panagėmis kišdavo vinis, kad net ištrykšdavo kraujas“, - tyliai pasakoja Gulbakhar Jalilova. Tai nėra „perauklėjimas“, sako ji. Per 15 mėnesių ji „niekada nematė nė vienos klasės“.

Jei pavyks būti paleistam iš lagerių, laukia dar viena kančios forma. Kinai tai vadina „mokyklos baigimu“. Išgyvenusieji tai vadina priverstiniu darbu. Išsiųsti į gamyklų tinklą – daugelis jų turi ryšių su JAV – jie dirba alinančias valandas. „Jie neleidžia jiems išeiti“, - sakė viena musulmonė, įkalinta viduje. „Į OFILM [fabrikus] juos atvesti nusprendė Vyriausybė,“ - sakė vienas parduotuvės savininkas, - „jie to nepasirinko“. Viduje darbuotojai gamina „ekranus, fotoaparatų lęšių dangtelius, [ir] skaitytuvus“ tokioms įmonėms kaip „Apple“, „Samsung“, „Lenovo“, „Dell“, „HP“ ir kt. „Mano šeima yra laikoma įkaite Kinijos koncentracijos stovykloje“, - rugsėjį Jungtinių Tautų Organizacijos maldavo vienas ištremtas vyras. „Mano brolis yra priverstas surinkinėti telefono įkroviklius kaip vergas. Jūsų įkroviklis gali būti vienas iš jų.“

Po kelis mėnesius trukusio tarptautinių lyderių raginimo JAV valstybės departamentas ir Kongreso nariai nusprendė veikti. Demonstruodami retą dvišalę partnerystę, jie pasmerkė Kinijos genocidą ir iš jo slapta besipelnančius amerikietiškus prekių ženklus. Didžiule balsų persvara 406-3 - Rūmai ėmėsi galingų veiksmų, uždraudę tam tikrą importą iš Sindziango regiono, įvesdami sankcijas atsakingiems asmenims ir uždrausdami JAV įmonėms naudoti įkalintus darbuotojus. Kongreso narys Michaelas McCaulas (Reksas, Teksasas), atkreipdamas dėmesį į tikrai žiaurius amerikiečių padarytus atradimus sakė, kad liepą JAV muitinė ir pasienio apsauga iš priverstinio darbo sistemos „sulaikė 13 tonų sveriančią žmogaus plaukų siuntą“. „Mes negirdėjome apie žmogaus plaukus nuo Antrojo pasaulinio karo, kuriame kariavo mano tėvas, nacių koncentracijos stovyklų. Tai pasibjaurėtina. Turime atsisakyti prie to prisidėti finansiniu ar kitu būdu.“

Tačiau kai kurios turtingiausios Amerikos kompanijos nėra labai linkusios tam pritarti. Vartydamiesi grynuosiuose piniguose, kuriuos jiems sukrovė vergiškas darbas, tokie technologijų prekės ženklai kaip „Apple“ dirba užkulisiuose tam, kad išlaikytų savo tiekimo grandines. „Washington Post“ paskelbė istoriją apie tai, kad generaliniam direktoriui Timui Cookui pavyko nuslėpti, kaip „Apple“ lobistai tyliai bandė susilpninti įstatymo projektą prieš pateikiant jį balsavimui Senate. „Apple“ norėtų, kad mes visi tiesiog sėdėtume ir kalbėtumėmės, jiems nepatiriant jokių pasekmių“, - sakė vienas iš didžiųjų sąjungų lobistų. 

Veikdamas viešai technikos magnatas nori, kad visuomenė manytų, jog jie pritaria naujajam įstatymui. „Apple“ atstovas spaudai Joshas Rosenstockas tvirtino, kad Cooko imperija „yra pasiryžusi užtikrinti, kad su visais mūsų tiekimo grandinės nariais būtų elgiamasi oriai ir pagarbiai. Mes bjaurimės priverstiniu darbu ir palaikome „Uigūrų priverstinio darbo prevencijos įstatymo“ tikslus“. Pats generalinis direktorius liepą kongreso komitetui sakė, kad netoleruos tiekėjo, kuris piktnaudžiauja žmogaus teisėmis. Realybė yra visai kitokia, „Washington Post“ praneša anoniminiai „Hill“ darbuotojai, nurodydami vykstančią didelę kampaniją, kuria siekiama sušvelninti teisės aktus, kad tai nepaveiktų „Apple“ gamybos linijos.

Ir tai ne tik „Apple“, bet ir „Costco“, „Coca-Cola“ ir „Patagonia“. Skirtingai nuo kitų kompanijų, kurios pasibaisėjo sužinojusios apie savo ryšius su šiomis gamyklomis, Cooko komanda netgi samdo specialią lobistų įmonę, kurios misija yra sušvelninti „Uigūrų priverstinio darbo prevencijos įstatymo“ bausmes. Čia, namuose, „Apple“ pasirodė kaip kažkoks socialinio teisingumo karys ir gyrėsi aukomis ne pelno organizacijoms, kurios skatina „rasinę lygybę“ – tuo pat metu skatindama persekiojimą tarptautiniu mastu. Jie svaičiojo apie „žvilgsnį į vidų“ ir „masinio įkalinimo“ sustabdymą, kai tuo tarpu uždirbinėjo milijonus nekaltų, uždarytų ir skriaudžiamų etninių mažumų sąskaita. Jie triuškina laisvę, kuria, jų teigimu, jie rūpinasi ir prekiauja žmogaus kančia, kai mes nematome. Viskas tam, kad užkaltų pinigų.

Kaip ilgai jiems pavyks išsisukti? Tol, kol Amerika jiems tai leis. Susisiekite su savo senatoriais ir paraginkite juos priimti „Uigūrų priverstinio darbo prevencijos įstatymą“ bei sustabdyti JAV įmones nuo šių etninių mažumų išnaudojimo už pinigus.

Vertė Andrius Balsevičius.

Versta iš Family Research Council.



Susiję

Pasaulis 715104352857747569
item