Mantas Macikas. Koronavirusas kaip geopolitinis įrankis keičiant pasaulio tvarką

Vos prieš kelis metus dvipolio pasaulio scenarijus daugumai atrodė gana miglotas, o prognozės, jog Kinija artimiausiais dešimtmečiais taps pasaulio galiūne neretai buvo vadinamos apokaliptinėmis. JAV finansų rinkoms ir saugumo ekspertams pradėjus skambinti pavojaus varpais, Europa itin vangiai reagavo į partnerių siunčiamą žinutę, jog „Kinijos drakonas jau čia, metas ruošti ginklus“. 

Pandemijos įkarštyje ir dėl to kylančių sprendimų priėmime buksuojanti Europos Sąjunga ir toliau stumia šalis nares į pilkąją zoną nesiryždama pripažinti, jog pasaulis jau paniręs į naująjį Šaltąjį karą. Šiame kare priešininkai du, o laimėtoju taps tik vienas. Todėl Europa turi kuo greičiau pasirinkti kuriuo keliu eis – demokratiniu su JAV ar komunistiniu su Kinija. Nuo to priklauso šio karo eiga ir baigtis. Todėl Europa ir šalys narės privalo atsakingai įvertinti savo vaidmenį šiame nuožmiame kare, kuris kaip ir šiuo metu pasaulį kamuojantis virusas yra nematomas, tačiau labai pavojingas.

Ir nors JAV saugumo ekspertai konsultuojantys Senojo žemyno šalių politikus nuolat perspėja, jog  Kinija siekia įtvirtinti savo geopolitines ambicijas ekonominiais svertais pasitelkdama „kaukių diplomatiją“, daugumai Europos šalių verslų yra atrištos rankos. Italija ir kai kurios kitos Europos šalys viešai dėkoja Kinijai už ne visuomet veiksmingą medicininę įrangą, kai būtent pastarojoje ir kilo šis, gyvybes visame pasaulyje šluojantis virusas. Akivaizdu, jog Kinijos advokatais Europos šalys tampa ne už gražias akis. Vertas dėmesio faktas, kad Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje buvo įkurtas Vidurio ir Rytų Europos šalių bei Kinijos (17+1) bendradarbiavimo formato „FinTech“ koordinatorių tinklas. Kinijos mokėjimų ir finansinių technologijų sektorius yra vienas pagrindinių šios šalies nacionalinės strategijos sudedamųjų, kuriuo per finansiškai paveikiausias Vidurio ir Rytų Europos šalis siekiama įsitvirtinti Europos finansų rinkose. Kiniją domina fintech sektoriaus vystymo galimybės Lietuvoje. Jiems ypač aktualu tai, kad Lietuvoje išduotos finansinių paslaugų teikimo licencijos atveria duris verslo plėtrai visoje Europos Sąjungoje. Kinija nepaprastai džiaugiasi Lietuvos Vyriausybės ir verslo iniciatyva atverti vartus į Europą kiniškam Trojos arkliui. Šios klaidos kainą nesunku prognozuoti: 500 mln. Europos gyventojų asmens duomenų apsauga bus pažeidžiama, Kinija darys įtaką svarbiausiam Europos gyvybės šaltiniui – finansų sektoriui, o tai negrįžtamai griaus transatlantinę partnerystę ir įtrauks Europą į Kinijos įtakos zoną. 

Simboliška, jog 17+1 iniciatyvos palaikytojais Lietuvoje tapo prezidentė Dalia Grybauskaitė, finansų ministras Vilius Šapoka ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Taip pat, svarbu pažymėti, jog šis formatas įvairiose analitinėse studijose ir JAV saugumo rekomendacijose yra įvardijamas kaip grėsmę Europos šalių nacionaliniam saugumui keliantis veiksnys.

Kinija aktyviai domisi investicijomis į įvairius mūsų valstybės sektorius. Antroje šių metų pusėje Lietuvai atsigaunant po koronos viruso sukeltos krizės bus būtent ieškoma investicijų šaltinio siekiant užkamšyti finansines skyles. Neabejotina – pirmoji tarptautinę pagalbos ranką ties komunistinė Kinija. Visas vakarų pasaulis, kuris bus iškamuotas viruso ir patiriantis recesiją bus be galo paveikus ne tik propagandai, bet ir investicijoms iš nepatikimų šaltinių. Lietuvai tai gali tapti rimtu išbandymu.

Jau ne kartą anksčiau rašiau apie Kinijos grėsmę nacionaliniam saugumui pradedant Klaipėdos jūrų uostu. Tuomet, net viešai sulaukiau Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje Shen Zhifei atsako apie neva kurstomą neapykantą ir piešiamą neigiamą šios šalies įvaizdį Lietuvoje. Deja, tai kas Vašingtono saugumo ekspertų bendruomenėje susilaukė pagyrimo kaip „šūvio tiesiai į dešimtuką“ dekonstruojant Kinijos naratyvą, Lietuvoje buvo pasitikta kaip „ne pirmo būtinumo informacija“. Vadovaujantis logika „po manęs nors ir tvanas“ gal ir galima nekreipti dėmesio į Nacionalinio saugumo ir grėsmių vertinimo išvadas, tačiau siekiant ilgalaikio strateginio saugumo užtikrinimo, demokratijos sklaidos ir solidarumo su JAV yra būtina stabdyti tokias Kinijos iniciatyvas kaip 17+1, griaunančias ne tik Lietuvos saugumo sistemą bet ir visą vakarietišką pasaulio tvarką.

Korona virusas, Donaldo Trampo pavadintas tiesiog Kinijos virusu, rodos, buvo tapęs katastrofa ir Kinijos ekonomikos griūties pradžia, tačiau, rodos dabar tampa strateginių galimybių momentu ir retu istorijos posūkio tašku. Virusui išplitus visame pasaulyje, tapo akivaizdu, kad Vakarai neturėjo galimybės greitai ir efektyviai pasiruošti pandemijai ir ją lydinčiam ekonominiam kolapsui. Priešingai nei JAV ar Europa, Kinijos visuomenė yra mobilizuota armija, kuri gali greitai mesti viską ir žygiuoti komunistų partijos nustatyta kryptimi.

Mao kartą pasakė: „Jeigu žemėje tvyro chaosas, reiškia padėtis yra puiki“. Panašu, kad Pekinas vertina šiuos žodžius ir ryžtingai veikia pagal dabar jau Xi Jinpingo nustatytas aukščiausio lygio instrukcijas. Pirmiausia Kinija ėmėsi žiniasklaidoje eskaluoti JAV nesėkmę ir chaosą Amerikos miestuose ir ligoninėse lygindama padėtį Kinijoje, kurioje kaip pompastiškai teigiama virusas jau sėkmingai pažabotas. 

Politologiniu vertinimu Kinija gali laimėti koronaviruso mūšį, paspartindama medicininės pagalbos teikimą nukentėjusioms šalims, daugiausia Europoje, tuo metu, kai JAV turi padėti tik pati sau. Štai keli scenarijai, kuriais Kinija gali naudotis siekdama keisti nusistovėjusią pasaulio tvarką.

Pirma, remiantis patikrinta informacija, Kinijos valdžios institucijų pateiktas susirgimų atvejų ir mirčių skaičius neabejotinai klaidingai atspindi tikruosius skaičius šalyje, tačiau išlieka faktas, kad situacija šalyje stabilizavosi. Jei JAV nepavyks artimiausiu metu normalizuoti padėties, šalies prestižas patirs stiprų smūgį. Žmonės visame pasaulyje greitai pakeis savo supratimą apie santykinę galią ir pajėgumus, o tai leis Pekinui išnaudoti kaip įrankį informaciniame kare.

Antrasis scenarijus yra pramonės grandinė. Praėjusį mėnesį „General Motors“, „Ford“ ir „Fiat Chrysler“ uždarė visas savo automobilių gamybos gamyklas JAV ir Kanadoje. Vėliau sekė kiti sektoriai. Tuo tarpu pandemija Kiniją ištiko vienoje provincijoje ir sudarė sąlygas ekonominei veiklai greitai atsinaujinti kitose vietose. Naujausi duomenys rodo atnaujintą prekių srautą visoje šalyje, taip pat viso pasaulio uostuose, vykdančiuose verslą su Kinija. Jei karantino sąlygos Europoje ir Amerikoje tęsis daug ilgiau, Kinijos kompanijos galės drastiškai diktuoti rinkos sąlygas Vakaruose. Metas ruoštis Kinijos akcijų supirkimų bangai mažomis kainomis.

Pats blogiausias scenarijus, kuris gali nutikti Vakarams yra ekonominis sukrėtimas, kuris lems platų socialinį ir politinį žlugimą bei paskatins destabilizaciją kai kuriose šalyse. Tuo metu Kinija turėtų unikalią galimybę įsitraukti į betarpišką pagalbą šaliai, kaip tai matome Italijos atveju, suteikti finansinę pagalbą ir padėti grįžti prie įprasto ritmo. Tai atrodytų kaip Maršalo plano pakartojimas. Rusija jau veikia šia kryptimi. Visa ši situacija sukurtų palankią terpę Pekinui įsitvirtinti visose įmanomose srityse užsiauginant socialinį bei politinį kapitalą ir taip išstumti JAV nuo pasaulio tvarkos pjedestalo.

Akivaizdu, jog konkurencinė kova tarp didžiųjų valstybių vyksta jau seniai. Matėme, kaip vyksta JAV ir Kinijos prekybos karas, kurį sėkmingai laimi JAV didžiąja dalimi diktuodama sąlygas pasaulinėje prekybos ir finansų sistemoje, kuri pastatyta pagal Vakarų taisykles ir principus. Tačiau, kaip vystysis ši konkurencinė kova ir keisis pasaulio tvarka jei ji vyks kasdienėje aplinkoje, kurioje nėra aiškiai nustatytų taisyklių nesustabdomai plintant virusui?

Ir nors įvairiuose šaltiniuose teigiama, kad pasaulio tvarką gali pakeisti tik karas, panašu, kad ir pandemijos turi funkcinių karo atitikmenų. Todėl, šiandien yra svarbu pasirinkti, į kurią pusę stojame mes.