Jurga Karčiauskaitė-Lago. „Laisvieji” išlaikomi menininkai

Antonio Vidal nuotrauka  Visa žiniasklaida skamba, jog aktorė Kuodytė šiandien atvyks į Prezidentūrą ne tik apdovanojimo, bet ir... lai...

Antonio Vidal nuotrauka 
Visa žiniasklaida skamba, jog aktorė Kuodytė šiandien atvyks į Prezidentūrą ne tik apdovanojimo, bet ir... laisvųjų, nepriklausomųjų kūrėjų beigi menininkų „atlyginimų aptarti”!

Ką aš čia ką tik išgirdau?

Ar gali būti nepriklausomas ir laisvas nuo to, kas tau moka atlyginimą? Realiai aš išlaikau savo mokesčiais gydytojus, gaisrininkus ir tai pensininkams neužtenka, o kokio išlaikymo reikia LAISVAM menininkui? Nuo ko jis tada laisvas? O jeigu jis nelaisvas, tai kam tokio reikia? Ką jis gali sukurti? Tokių jau turėjom kalnus - vos Grūto parke sutelpa... 

Seniai visi žinom, jog va taip į prOjektus, pažintis ir sistemą sujungti kūrėjai sugeba tik „teisingomis” temomis dirbti ir kalbėti: atšilizmas, genderizmas, feminizmas, socializmas ir dar keli leftistiniai -izmai, dabar leidžiami pagal ES direktyvas. Dar vieną kitą vamzdį pastatom iš mokesčių mokėtojų pinigų, vieną kitą ŠMC projektą susuka savi su savais?

Mano šeimoje - 5 profesionalūs menininkai. Ir taikomojo, ir vaizduojamojo meno atstovai, todėl kalbu ir žinau - iš valstybės lesantis menininkas ir LAISVAS menininkas yra oksimoronas, kaip sausas vanduo.

Tiek pat objektyvus, kiek „nepriklausomos” LRT žinios.

Ir esminis klausimas: viena mano pažįstama laisva-feministinė-menininkė-aktyvistė Ispanijoje pareiškė: „kadangi mano meno niekas nesupranta, niekas neperka, niekas į mano parodas neateina, o apie mane rašo tik savi ir pažįstami, su kuriais dalinuosi projektų pinigais - mane privalo išlaikyti valstybė!”

Why? Warum? Porque? Kokį gaidį dar turi išlaikyti valstybė, jeigu jis nesugeba, turėdamas kūrybišką galvą, sveikas rankas ir kojas, užsidirbti pragyvenimui?

Puikia menininko, išlaikomo valstybės, iliustracija tapo ispanų režisieriaus Pedro Almodovaro kalba, įteikiant jam Goya`os apdovanojimą praėjusią savaitę. Jis kreipėsi į komunistą Ispanijos ministrą pirmininką Pedro Sanchezą: „Nuo šiol mes būsime bendraautoriai, nes jūs mums skiriate pinigus”. Almodovaro filmai itin tinka politinei Pedro Sanchezo linijai - jie politkorektiškai „teisingi”, kalbantys apie LGBT ir kitą kairei reikalinga problematiką. Šalies meno pasaulyje kilo pasipiktinimas, nes iki fondų nebeprisikasa jokie „neteisingai mąstantys” menininkai ir režisieriai.

Geras, gurmaniškas restoranas šiandien kartais kuria didesnį meną nei kokie 50 laisvųjų išlaikomų menininkų kartu sudėjus! Gal ir juos norėtume išlaikyti iš mūsų mokesčių? Tuos restoranus? Tik neaiškinkite, jog neprisidėjus valstybei, šalis liks MacDonaldų valgymo kultūros įkaite, nekokybiško maisto vartotoja! Su dvasios penu – tas pats.

Ir tik nepasakokite man tų komunistinių pasakų apie „biednus VanGogus”, nesuprastus genijus ir kitą lia lia. Nes tai raudonos pasakos, pavertusios meno žmones ideologijų tarnais, iškreipusios vaizdus per langus, pakirpusios sparnus kuriantiems ir padariusios juos priklausomus nuo valdiškos babkės ir malonės. Dažnai be elementarių sugebėjimų dirbti, kurti ir kovoti, bet su daug pretenzijų būti auka, išlaikytiniu, „vargšu”, nes taip labiau apsimoka.

Kuomet menininkas yra tik dar vienas valdininkas.


Susiję

Kultūros politika 2865380034043763597
item