Tėvų interesai sutelkė dideliems darbams

Justino Janulevičiaus nuotrauka  Sena patarlė sako, kad šventa vieta tuščia nebūna. JI pasitvirtina įvairiausiose gyvenimo situacijose....

Justino Janulevičiaus nuotrauka 
Sena patarlė sako, kad šventa vieta tuščia nebūna. JI pasitvirtina įvairiausiose gyvenimo situacijose. Štai tėvų socialinių interesų atstovavimas – darbas žemiškas, tačiau reikalingas. Todėl ne nuostabu, kad prieš dešimtmetį susikūręs Nacionalinis aktyvių mamų sambūris (NAMS) savo veiklą pradėjo matydamas plačias spragas dirbančių tėvų atstovavime ir būtinybę jas užpildyti. Ekonominės krizės akivaizdoje itin skaudžiai tėvus palietusios pasekmės privertė burtis ir telkti aktyvius tėvus bendrai veiklai. 

„Pati pradžia buvo, kai pastebėjome, jog dirbančios šeimos buvo visiškai neatstovaujamos ekonominės krizės laikotarpiu, svarstant planus trumpinti motinystės ir tėvystės išmokas bei kitus „krizinius“ sprendimus. Bandėme kreiptis į visas didžiąsias skėtines profesines sąjungas, bet visur gavome atsakymą, kad vaikų susilaukę ir nedirbantys tėvai ir su profsąjungomis nieko bendra neturi. Tai paskatino telktis ir atstovauti dirbančių šeimų interesus“, - prisimena NAMS pirmininkė Rasa Žemaitė. 

Sprendimas pasiteisino, o situacija šiandien gerokai pasikeitusi. R. Žemaitės žodžiais, praėjus 10 metų galima drąsiai sakyti, kad visos profsąjungos supranta šeimos ir darbo derinimą kaip – bent iš dalies – ir jų pačių temą bei veiklos sritį. Nauja organizacija pakeitė ir kitų veiklos įpročius. 

Pagrindinis NAMS tikslas išlieka keisti įstatyminę aplinką taip, kad dirbantiems tėvams būtų galima labiau atsiduoti savo darbui ir šeimai. 

Tačiau R. Žemaitė pabrėžia, kad NAMS neveikia kaip paslaugų teikėjas. 

„Vienintelė to išimtis buvo, kai organizavome didžiausią Lietuvos istorijoje kolektyvinį skundą teismuose. Tada buvo pateikta daugiau nei 600 skundų su reikalavimu kompensuoti sumažintas motinystės ir tėvystės išmokas. Tai vienintelė paslauga, kurią mes patys teikėme. Visas kitas veiklas mes vykdome arba per konsultavimą, arba kaip lobistinė organizacija. Ką tai reiškia? Kad padedame kitoms organizacijoms atstovauti šeimas arba ieškome būtų kaip padaryti, kad pačioje sistemoje atsirastų tas atstovavimas“, - aiškina aktyvių mamų sambūrio pirmininkė. 

Nuo rožinių akinių iki pripažinimo

Pašnekovė pripažįsta, kad veikla pradžioje klostėsi tarytum nešama entuziazmo bangos, o pasiekti už rūpimų klausimų sprendimą atsakingų institucijų „ausį“ pavyko palyginti sklandžiai.  

„Kiekvienos organizacijos veiklos pradžioje, manau, būna rožinių akinių laikotarpis, kuris asmenis ir organizacijas paverčia neįveikiamomis ir galinčiomis padaryti neįmanoma. Mūsų pradžia tokia ir buvo – tapome matomos ir žinomos, o žiniasklaida, politikai ir visuomenė domėjosi mūsų veikla. Dėmesys skatino diskusijas, ar tokios organizacijos išvis reikia“, - pasakoja R. Žemaitė.  

NAMS vadovei nesunku išskirti per dešimtmetį pasiektus didžiausius organizacijos laimėjimus. 

„Įsivertinant tai, kad tuo metu buvome tik „gimusi“ organizacija be jokio biudžeto ir veikėme tik idėjiniais pagrindais, laimėtą kolektyvinį skundą teisme laikome didžiausiu savo laimėjimu. Tačiau buvo ir kitų. Tai, pavyzdžiui, 100 eurų kompensacija privatiems darželiams Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Ši kompensacija pritaikyta nepilna apimtimi, nėra nei stebėsenos, nei kokybės priežiūros mechanizmų, nėra ir tiesioginės naudos tėvams per mokesčių sumažinimą, tačiau pati idėja buvo tikrai teisinga, todėl buvome ir esame jos vėliavnešiai. Tiesa, norėtume ją ištobulinti ir papildyti. Trečia pergalė, manau būtų apginti dirbančių tėvų interesai diskusijose dėl darbo kodekso pataisų. Tai tikrai buvo nelygių jėgų mūšis, nes darbdavių interesus atstovavo stiprūs lobistai, o darbuotojai tokio atstovavimo neturėjo. Yra kuo didžiuotis. Na ir galiausiai tikrai džiaugiamės, kad krizės laikotarpiu buvo apginti vaiko pinigai bent gausioms šeimoms“, - laimėjimus vardija socialinės politikos specialistė.  

Geriausias sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys – šeimos kortelė

Dauguma nevyriausybinių organizacijų (NVO) skundžiasi daužančios galva į valstybės institucijų duris. NAMS patirtis ir požiūris kitoks. R. Žemaitės teigimu, sėkmingo šeimas atstovaujančių NVO bendradarbiavimo su valstybės ir savivaldos institucijomis pavyzdžių gausu. Paprašyta įvardyti savo pačių sėkmės pavyzdį ji taip pat ilgai nedvejoja. 

„Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas yra prieštaringai vertinamas, tačiau vertinant pradžios tašką ir galutinį rezultatą, kurį pasiekėme, galima matyti, kad ilgalaikės nevyriausybinių organizacijų pastangos duoda iš tiesų didelius vaisius. Pirminėje įstatymo versijoje Šeimos koncepcijos apskritai nebuvo, o ji ruošta institucijose, ne šeimose gyvenančių vaikų teisių apsaugai. Net tai, kas įvyko visuomenėje, tas didžiulis mūšis dėl vaiko teisių sąvokos ir pritaikymo realybėje, irgi savaime yra didelė pergalė. Sakyčiau, kad šio įstatymo keitime turime gerą pavyzdį, kaip šeimų organizacijos gali susitelkusios atstovėti šeimų interesus ir atstovauti šeimas kaip vientisą darinį – ir vaikus, ir tėvus“, - visuomenę supriešinusias diskusijas sukėlusio įstatymo taisymo darbus įvertina R. Žemaitė. 

Tačiau geriausiu sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdžiu ji visgi laiko ne šio įstatymo rengimą, o 2019 metais Seimo priimtą Šeimos kortelės programą. Ši programa Lietuvoje susilaukė profesionalaus atsakingos ministerijos dėmesio. Užsienio praktikas sekanti R. Žemaitė įsitikinusi, kad galėjo baigtis ir visiškai kitaip. 

„Manau, kad geriausias sėkmingo bendradarbiavimo pavyzdys – šeimos kortelė. Jos idėja tikrai gimusi šeimos organizacijose, mano pačios daugybę metų brandinta ir nešiota įvairiuose koridoriuose. Žinau, kad ir Gausių šeimų asociacija bandė įgyvendinti šią idėją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) elgesys Šeimos kortelės klausimu yra tikrai vertas pagarbos ir pasididžiavimo. Seimui priėmus įstatymą, ministerijai buvo paliktas pasirinkimas, kaip tą įstatymą įgyvendinti, ir ji tikrai galėjo tą padaryti visiškai formaliai. Taip pasielgė Latvija prieš septynetą metų. Bet ji galėjo eiti ir sunkesniu keliu, galvodama apie Šeimos kortelės kokybę ir tęstinumą, apie atsakomybę, kad ji taptų tvariu mechanizmu. Šis kelias ir buvo pasirinktas. Į partnerių gretas konkurso tvarka buvo įtrauktos nevyriausybinės organizacijos. Iš kitos pusės ministerija galėjo palikti kortelės projektą įgyvendinti vieniems „nevyriausybininkams“, patys nieko nekuruoti ir nesistengti. Taip irgi matome nutinkant kitais atvejais. Bet SADM taip nepasielgė“, - ministerijos laikyseną gyrė aktyvų mamų sambūrio pirmininkė.  

R. Žemaitė atkreipia dėmesį į kaimyninės Latvijos šeimos kortelės istoriją. Ten, pasak pašnekovės, priėmus nacionalinį sprendimą įgyvendinti Šeimos kortelės programą, ji buvo pavesta nevyriausybinėms organizacijoms ir kelis metus visiškai nesikišta į šį procesą. Po kelių metų atliktas auditas atskleidė, kad Šeimos kortelė buvo tiek dalinama, tiek naudojama ne pagal paskirtį, o pati kortelė „pasyvi“ – mažai ką galinti suteikti jos turėtojams. R. Žemaitės teigimu, Latvijos pavyzdys parodė, kad be išorinės stebėsenos tokie projektai išsikreipia ir tikslų nepasiekia. Šiandien mūsų kaimynai susigrąžino Šeimos kortelės programos įgyvendinimą į prie vyriausybės veikiančio fondo rankas. 

NAMS tikisi, kad tai bus ne paskutinis projektas, tapęs pavyzdžiu net ir kaimyninėms šalims ir prie kurio pats sambūris prisideda savo aktyviu dalyvavimu.

Parengta įgyvendinant Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą NVO institucinio stiprinimo projektą „AŠIS: atstovavimo šeimų interesams stiprinimas 2019“.


Susiję

Šeimos politika 8421178486588272246

Rašyti komentarą

Pastaba: tik šio tinklaraščio narys gali skelbti komentarus.

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PAREMKITE, SKIRDAMI 12 EUR

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item