Benas Volodzka. Klaipėdos valdžios kultūros naikinimo politika

Panašu, kad Klaipėda, paskutinis socializmo flagmanas Lietuvoje, vis dar priversta gyventi sovietiniu ritmu. II-asis pasaulinis karas Kla...

Panašu, kad Klaipėda, paskutinis socializmo flagmanas Lietuvoje, vis dar priversta gyventi sovietiniu ritmu. II-asis pasaulinis karas Klaipėdoje baigėsi prieš 74 m., sovietmetis – prieš 29 m., bet, pažvelgus į miesto valdžią, atrodo, kad sovietmetis dar nesibaigė. Klaipėdos senamiestis toliau kenčia kultūros paveldo griovimo akcijas, o miesto kultūros bendruomenė jaučia antieuropinių vertybių sulaužymą. Kodėl toks grėsmingas nepilnavertiškos kultūros monstras yra pasiryžęs praryti visą sukurtą gėrį Klaipėdoje? 

Per pastaruosius mėnesius Klaipėdos kultūros srityje įvyko daug pavojingų įvykių, į kuriuos Kultūros Paveldo Departamentas žvelgia atmestinai. Klaipėdos miesto savivaldybė naikinamo miesto paveldo irgi tarsi nemato, bandydama parodyti, kad tai ne jos atsakomybė. Vienintelis Klaipėdos mieste išlikęs baroko stiliaus istorinis paminklas Daržų g. 14 buvo sugriautas, o prieš kelias dienas Didžiojoje Vandens g. 26 buvęs ikikarinis pastatas tokiu pat būdu sunaikintas. Klaipėdos miesto savivaldybė niekingai ignoruoja ir į uždaromo Klaipėdos Karališkojo pašto likimą. 

Įsigalėjusi mankurtizmo audra savivaldybės koridoriuose kėsinasi sunaikinti visą miesto istoriją ir palikti tai, kas sovietmečiu buvo pastatyta „liaudies“. Neramina tai, kad visiškai nesprendžiamas sovietinių didvyrių klausimas, o šiuo atveju Klaipėda turi gausiausio sovietinio palikimo (Salomėjos Nėries g., Antano Venclovos ir Juliaus Janonio atminimo lentos, Komunarų g. ir Sovietinių karių memorialas). Tuo tarpu Sovietinių karių memorialas drumsčia miesto kūrėjų ir puoselėtojų šviesų atminimą: argi klaipėdiškių sąskaita galima taikstytis svetimkūniais sovietų karių kapais. Ar nejaugi savivaldybė nori elgtis taip, kaip LKP Centro Komitetas ir miesto Vykdomojo komitetas, pasižymėję noru sukurti jokių sąsajų su Senosios Klaipėdos istorija neturinčią „Naująją Klaipėdą“? Sugriautų pastatų vietose kylantys „beveidės architektūros“ pastatai negailestingai gviešiasi senojo miesto palikimo. Klaipėda, žavėjusi savo senąja architektūra ir išdidžiais bažnyčių bokštais, tapo beveidžiu miestu su sovietiniu įvaizdžiu. 

Absoliučiai nefunkcionuojanti Kultūros Paveldo Departamento (KPD) Klaipėdos skyriaus ir Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolė tampa įrankiu sunaikinant visą prieškarinį paveldą. KPD Klaipėdos skyriaus vadovės veikla tampa antiklaipėdietiška ir antipaveldistine, kelianti grėsmę visai miesto istorijai. Labai keista, jei KPD tarnautojai galėjo nepastebėti istorinio paminklo griovimo proceso Daržų g. 14: juk jie pagal funkcijų normatyvus yra atsakingi už miesto paveldo saugojimą. Tokia KPD Klaipėdos skyriaus veikla galimai naudinga nebent privačių interesų grupuotėms, besikėsinančioms į miesto architektūrinį palikimą. Taip, reikia suvokti, jog pavojų brangiam miesto palikimui visada kilo, kyla. Nepaisant to, visiškas kontrolės nebuvimas yra nepateisinamas! 

KPD prieš keliolika metų sunaikino Visuomeninę Klaipėdos kultūros paveldo komisiją, kuri, nepaisant ribotų savo įgaliojimų, padarė daugiau nei pats KPD Klaipėdos skyrius (dėl to galimai ir buvo panaikinta). Panaikinus šią patariamąją ir prevencinę tarybą, Klaipėdos miesto paveldo būklė pradėjo blogėti neatpažįstamai greitai ir prieita iki to, kad vėl pradėta sovietmetį primenanti istorinių pastatų griovimo akcija. Todėl reikia svarstyti, ar neverta atgaivinti šios komisijos, nes visuomenė miesto paveldą saugo atsakingiau. 

Socialistinės tvarkos šmėkla, kuri remiama Klaipėdos miesto savivaldybės ir Kultūros Paveldo Departamento Klaipėdos skyriaus, vis dar tebeklaidžioja po Klaipėdą. Atkreiptinas dėmesys, jog čia susidariusi korupcinė pelkė turi susilaukti centrinio KPD dėmesio, nes teritorinis padalinys realios kontrolės atlikti nebesugeba ir situacijos nevaldo. 

Sovietmečiu buvo sunaikinti gražiausi Klaipėdos architektūros perlai: Klaipėdos gaisrinė, muzikos mokykla (miesto valdybos pastatas), Tiškevičių vila ir t.t., bet nuo 1990 m. iki šių dienų architektūros paminklų sugriauta ne mažiau. O pastarieji antihumaniškos griovimo akcijos įvykiai parodo, kad mentaliteto lygis minėtose kontrolės institucijose yra per žemas, kad situacija būtų suvaldyta. Akivaizdu ir tai, kad tokiais barbariškais veiksmais visuomenė yra itin pasipiktinusi ir kad susidariusi situacija gali iššaukti nemenkus protestus tiek Klaipėdoje, tiek kituose miestuose.

Labai apmaudu, jog Klaipėda, regėjusi miesto šlovės laikus tiek Prūsijos karalystės laikotarpiu, tiek tarpukariu, dabar pergyvena tamsiausius savo egzistencijos laikus. Su Klaipėdos senąja architektūra elgiamasi kaip su svetima valstybei, sovietizmo simboliai ir mentalitetas toliau triumfuojančiai egzistuoja iki šių dienų. Net ir „tarybinės žvaigždės“ tebetūno Biržos tilto konstrukcijose, prie „Viktorijos“ viešbučio toliau išdidžiai kabo sovietinės epochos simboliai, o Danės krantinėje ir toliau riogso „Tarybinės Klaipėdos“ gyvenamosios dėžutės, kurios įdomios netgi Kaliningrado sričiai (tai liudija nemažai vaizdo įrašų internetinėje erdvėje). 

Prieš kelias savaites vyko Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos posėdis, kuriame demokratiškai išrinkti miestiečių atstovai priimė antidemokratinį nutarimą dėl Atgimimo aikštės rekonstrukcijos. Pirmas siūlomas nutarimas yra susijęs su požemine automobilių aikštele, kuri atsieis 16 094 802 eurų. Antras rekomenduojamas alternatyvus sprendimas yra susijęs su tik antžeminės aikštės sutvarkymu, kurios sąmata yra 4 864 640 eurų. Deja, tarp stringančių miesto vykdomų projektų įtrauktas strategiškai svarbios miesto vietos tvarkymas, kuris taip pat bus nerealizuotas.

Ginčas dėl šios aikštės išryškina aiškią miesto savivaldybės ir visuomenės takoskyrą vertybiniais klausimais, nes miesto valdžia šią jautrią erdvę stengiasi panaudoti kaip ekonominį išteklių (nepaisant to, kad tai žalinga visuomenei). Neaiškus ir neskaidrus verslo tinklas stengiasi Atgimimo aikštę visaip uzurpuoti. Minima situacija rodo, kad Klaipėdoje dar tebėra įprasta sovietinė nomenklatūra, kuriai visuomenės balsas tėra reikalingas tik sau palankiais klausimais. Reikėtų suvokti, kad ši miesto erdvė yra lyg sovietinės architektūros konstruktas, kuris sunaikino visą senąją miesto architektūrą, tačiau tolesni rekonstrukcijos darbai dar labiau išryškins kultūrinio paveldo sunaikinimą. Todėl yra labai svarbu, kad ši miesto erdvė tenkintų ne privataus verslo neaiškius poreikius, o simbolizuotų visuomenės susitaikymą ir darnų miesto vystymąsi. Neracionalus lėšų valdymas ir neūkiškumas ardys sąlygas perspektyviam miesto augimui.  Savivaldybė neturi finansinių išteklių būtinosioms išlaidoms, tačiau miestiečių pinigai švaistomi sunkiai suvokiamiems projektams.

Paskutinis sovietmečio epochos Klaipėdos miesto meras buvo Alfonsas Žalys ir jo karjera iki šiol vertinama nevienareikšmiškai, tačiau vis dėlto jis prie Lietuvos nepriklausomybės prisidėjo ženkliai. Jo vienas palikimų – Vasaros estrada, kurioje vykdavo ir iki šiol dar tebevyksta tradicijas ir tautiškumą simbolizuojantis renginys – Dainų šventė. Vasaros estrada pastatyta be TSKP CK ir LKP CK institucijų žinios, o ją jau pastačius itin aršiai pulta iš TSRS valdžios institucijų. Kaip nekeista, Klaipėdos miesto savivaldybė savo veiksmais ir gestais jaučia labai didelę alergiją šiam tautišką kultūrą simbolizuojančiam unikaliam statiniui (kuriame vykdavo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio bei kiti tautinio šalies atsigavimo bei pasipriešinimo sovietinei valdžiai renginiai). Miesto valdžios noras sunaikinti vasaros estradą yra sunkiai suvokiamas ir pateisinamas. Siaubinga realybė: nors sovietai estrada piktinosi, bet nenugriovė, o dabartinė valdžia nugriauti žada.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybė stengiasi įvairiai išvengti akturti sovietmiečiu sunaikintos istorinės miesto atminties, kuri siekia dar Prūsijos karalystės laikus. Dar XIX a. pradžioje Klaipėda buvo tapusi net Prūsijos karalystės rezidencija, kurioje gyveno istorinė vietos legenda – karalienė Luizė. Miestiečiai ir šio miesto palikuonys užsienyje deda labai daug pastangų, kad šio laikotarpio (ir ypač karalienės Luizės) atminimas būtų įamžintas. Tačiau visos iniciatyvos ir bandymai istorijos puoselėjimo klausimais padėti miesto valdžiai atsitrenkia į aukštą sieną arba kietus atsikalbinėjimus. Daugelį metų norėta įkurti muziejinį Luizės kambarį Klaipėdos miesto rotušės II a., tačiau, lyg aršaus komunizmo laikais, to nenorima. 

Jau 1999 m. birželio 29-30 d. įvyko renginiai, skirti karalienei Luizei. Pirmąją dieną tuometinis Klaipėdos apskrities viršininkas Laisvūnas Kavaliauskas pakvietė visus susirinkusius į posėdžių salę, kur buvusi Taravos Anikės draugijos pirmininkė Maja Ehlerman-Molenhauer papasakojo apie draugijos veiklą ir sumanymą įamžinti karalienės Luizės atminimą Klaipėdoje. Jau tada jos iniciatyva buvo atidengtas bronzinis bareljefas Luizės atminimui, tačiau jau tada buvo svarstoma įkurti Karalienės Luizės memorialinį kambarį. Todėl anot valdžios,  per visą laikotarpį nuo 1999 m. karalienė Luizė dar primena „svetimą paveldą“, nes per šį ilgą laiko tarpą, kaip bebūtų nuostabu, miestas nesugebėjo įgyvendinti muziejaus įkūrimo miesto rotušėje. Karalienės Luizės atminimas daugiausiai įamžintas įvairių privačių organizacijų ir iniciatyvinių grupių, o ne miesto savivaldybės dėka. Belieka tikėtis, kad miesto savivaldybės administracija bandys savarankiškai paruošti Prūsijos karalienės Luizės parko tvarkymo ir įkūrimo projektą Tauralaukyje.

Dargi, Klaipėda, kaip dabartinės Lietuvos miestas, niekaip nėra įamžinusi LR prezidento Antano Smetonos atminimo. Deja, Klaipėdos miesto savivaldybė dėl politinių ir ideologinių priežasčių ir toliau bijo šios istorinės asmenybės. Tenka nuogąstauti, kad A. Smetonos, LR aukštojo vyriausybės įgaliotinio Klaipėdos krašte, atminimo gali nepavykti įamžinti net privačia iniciatyva. Gyvename sąlygomis, kai vieno istoriko ideologinės nuostatos gali tapti pagrindu Lietuvai ir Klaipėdai nusipelniusio asmens atminimo įamžinimo uždraudimui.

Klaipėdos vystymosi kelias nuo pat miesto įkūrimo iki šių dienų buvo labai įvairus. Šią vietovę formavo įvairios politinės valdžios. Visgi pastaroji valdžia Klaipėdos miesto istoriją stengiasi perrašyti pagal savo norus, remdamasi ideologinėmis nuotstatomis. Naikinama Klaipėdos kultūra, paveldas, istorija, senoji architektūra – tai paskutinio šimtmečio įvykiai, kurie nesustojo net po 1990-ųjų. Vis dar gyvybingas sovietinis mąstymas stabdo atvirą ir veržlų Klaipėdos miesto atsigavimą. Miestui reikia ypač saugoti ir atkurti ikikarinę architektūrą, kultūros paveldą, susiformavusias tradicijas, kūrimosi šaknis, puoselėti Lietuvos valstybingumą, ir, svarbiausia laikytis universaliosios istorijos taisyklių. Deja, daroma priešingai: dirbama naikinimo buldozeriu ir savotiškomis interpretavimo žirklėmis. Miestas privalo vystytis ne postsocialistiniu, bet europinio miesto raidos ritmu. Įdomu, kiek tęsis dabartinė miesto pseudokultūros politika?

Susiję

Įžvalgos 2176113156744894924

Rašyti komentarą

  1. Esu klaipėdietis, čia gimęs ir tebegyvenantis. Gaila, bet miestas tikrai tapo beveidis, nykus. Naikina ne tik valdžiagyviai, prisiminkime kad ir Bilduką, dabartinį technoramos / piterio (!) pastatą.
    Bet nereikia stebėtis, pažiūrėkite kas sėdi savivaldybėje ir, svarbiausia, kiek metų sėdi? Va kur bėda. Viena persona neseniai atsistatydino iš orinės savivaldybės bendrovės. Jai jau 70 metų, o ji dar '' darbavosi'' Klaipėdos naudai. Va todėl ir yra ta Klaipėda sovietinė :((

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-10-20 19:12

      Prie ko čia „svarbiausia kiek metų sėdi“? Nesąmonė. Jei koks žmogus myli Lietuvą, brangina jos istoriją, savo miestą, tai koks skirtumas, kiek jam metų? Koks Klaipėdos ar Vilniaus liberalų amžius? Po 70 metų jie turi? Visai ne čia šuo pakastas. Kodėl nerašote, kokia partija valdo uostamiestį, t.y. apie Vilnių ar Klaipėdą valdančiųjų liberalų „vertybes“?

      Panaikinti
  2. Renkate į valdžią liberastus, tai ko norite?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2019-10-20 21:54

    O kas nuo Kovo 11-osios valdo Klaipėdos miestą,-ogi ,,šaunieji" masiuliniai liberalai.O kas juos vis išrenka į miesto valdžią,-ogi dauguma klaipediečių.Tad,kokie rinkėjai,tokia ir valdžia.Antra,pagaliau pribrendo metas,kuomet Klaipėdos piliečiai turėtų pasiųsti velniop įvairiaus politinio atspalvio liberalkomunistus,t.y.liberalus.To ir linkiu klaipėdiečiams!

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-10-21 00:05

    Beveik numirusi H.Manto gatvė ir toks pats senamiestis, nykūs prekybiniai centrai, taip vadinami džiazo festivaliai (kiek juose džiazo?) ir kvapai.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item