Dovilas Petkus. Trys Lietuvos išlikimo gairės

Nors Lietuva yra išskirtinai į vidaus problematiką susitelkusi tauta, labai dažnai galime sakyti, jog likimas sudėlioja taip, jog šalies ...

Nors Lietuva yra išskirtinai į vidaus problematiką susitelkusi tauta, labai dažnai galime sakyti, jog likimas sudėlioja taip, jog šalies užsienio politikoje glūdi tikrieji vidaus politikos raktai.

Pastaruosius tris dešimtmečius girdėjome, kad geopolitika yra atgyvenęs reikalas liberaliojo institucionalizmo ir pasaulinio rinkos kapitalizmo laikotarpyje. Visgi akivaizdu, jog pastarųjų metų įvykiai Rytų Europoje ir kitose pasaulio vietose skelbia aiškią žinią: gyvename geopolitinės audros laikotarpyje, kur artimiausiame dešimtmetyje vyks naujas galių persidalinimo procesas. Nors, „patackiškai“ tariant, esame linkę glūdėti ir laukti, bet šįkart toks glūdėjimas gali pasibaigti pragaištingai, tiek stebint pasidalinimą Vakarų pasaulyje, tiek įvertinant augantį imperializmą Rusijoje, tiek suvokiant precedento istorijoje neturinčią ir tragišką mūsų demografinę padėtį.

Vis tik esu įsitikinęs, kad sugebėdami laikytis trijų geopolitinių gairių galime išlaikyti realius šansus išlikti kaip tauta ir valstybė. Brėžiant šias strategijas visada turime nepamiršti, jog kriziniu etapu pasvaičiojimai apie kolektyvinį saugumą ne visada atitinka realybę, todėl turime nuolat ieškoti to, ką pavadintume bendruoju interesu. 

Kurioje mes pusėje? 

Pirma gairė - tai anglosaksų laivas. Tai, kas šiandien vyksta tarp anglosaksiškojo JAV ir Britanijos pasaulio ir likusios kontinentinės Europos, dominuojamos Prancūzijos ir Vokietijos, yra Vakarų pasaulio pasidalinimas. Po Antrojo Pasaulinio karo NATO skėčio formate įsteigta sąjunga, panašu, prarado kontinentinės Europos interesą. Lietuvai tai ypač pavojingas metas nes atsiduriame de facto skylančios politinės ir karinės organizacijos akivaizdoje, kurioje turėsime pasirinkti pusę. Ir čia noriu pabrėžti, jog aiškus laikymasis su JAV ir Britanija, kitaip tariant, pasilikimas anglosaksų laive, šio konflikto metu gali užtikrinti tvirtesnes mūsų šalies saugumo garantijas. 

Nors dabartinis Lietuvos elitas vis labiau pataikauja kontinentinės Europos idėjai, ypač Vokietijai, ir svarstoma net NATO išstumsianti Europos Sąjungos kariuomenės idėja, tokia kryptis neužtikrintų nei aiškios lyderystės (kaip yra JAV atveju), nei pakankamai atgrasios jėgos atsvaros priešų iš Rytų atžvilgiu. Todėl anglosaksiškas pasirinkimas turi būti išreikštas per ypatinga santykį su JAV pasipriešinant bet kokiems Vokietijos ar Prancūzijos siekiams kurti eurofederalines karines pajėgas. 

Natūralu, jog norėdami būti ginami, privalome savo partnerius dominti ir kažkuo praktiniu. Nors niekas neabejojame  NATO 5-uoju straipsniu, turime nuolat klausti: koks interesas padėtų JAV apsispręsti vis labiau rūpintis mūsų saugumu. Prasminga teigti, jog būtent šis momentas, kuomet JAV bandoma išstumti iš Europos, Lietuvos, kaip vienos iš ES valstybių, balsas tampa svarbus. Galima sakyti, jog likimas mums dovanoja šansą išlaikyti JAV interesą advokataujant jai Europoje, galbūt net ir tokiu atveju, jei senosios Vakarų Europos valstybės apskritai nuspręstų trauktis iš NATO. Ypatingas dėmesys reikalingas ir santykyje su JAV prezidentu, kaip asmeniu. Kad ir kas jis būtų, nuo šio asmens valios daugiausiai priklauso realus JAV apsisprendimas Lietuvos saugumo atžvilgiu, todėl patyčios arba tendencingas JAV vadovų vaizdavimas mūsų šalies žiniasklaidoje, ypač išryškėjęs dabartiniu metu, turėtų būti visada vertinamas ir iš nacionalinio saugumo prizmės taško. 

Nepaisant to, kad  Britanija šioje dėlionėje atrodo kaip JAV priedėlis, taip tikrai nėra. Ši šalis tampa ypač aktuali po 2016 m. Brexit referendumo. Tolesnė Europos Sąjungos raida priklausys nuo pokyčių susijusių su šio referendumo realizacija. Sunku patikėti, o to akivaizdžiai nenori ir pati Britanija, kad bus visiškai pasitraukta nuo kontinentinės Europos ar bent jau jos rinkos. Kita vertus, jau dabar padaryti žingsniai rodo, jog Britanija niekada nebetaps eurofederacinio projekto dalimi. Būtent vykstant santykių aiškinimuisi tarp ES ir Britanijos vyksta lemtingi mūšiai. Kas nugalės ES viduje: tautų Europos ir ekonominės bendrijos idėjos, atstovaujamos britų, ar eurofederacinės idėjos, atstovaujamos Vokietijos ir Prancūzijos. Norėdama išlaikyti savo savarankiškumą, bet ir Sąjungos teikiamas galimybes, be jokios abejonės, Lietuva privalo rasti būdą, kaip kuo labiau padėti Londonui randant suokalbį su Bendrijos vadovybe. Tokiu būdu turime užtikrinti, jog nebūsime įtraukti į federacinius projektus, sunaikinsiančius tai, dėl ko mes į tą pačią Europos Sąjungą ir stojome – siekio išlaikyti savo gerovę ir suverenitetą nuo Rusijos grėsmės. Žinant, kad Britanijai dabar desperatiškai reikalingas kiekvienos šalies narės palaikymas, galime vėl atrasti labai konkrečių bendrų interesų. Turime pasistengti, jog ES idėjų kovoje laimėtų „britiška vizija“. Tik tokiu būdu galėsime vadintis pilnaverte tauta ir valstybe, o ne autonomine eurofederacine respublika, kaip sovietmečiu, kai, rodos, irgi turėjome savo kalbą bei Lietuvos įvaizdį, bet politiškai buvome kontroliuojami kitų. 

Ne veltui Rusijos stratego Dugino veikaluose pabrėžiama, jog jis kovoja ne prieš Vakarus, bet prieš anglosaksiškąją jų dalį. Kontinentinė Europa visada bus pasirengusi susitarti ar daryti įvairias nuolaidas Rusijai, mus dažniausiai laikant tiesiog nepatogiu pereinamuoju kiemu ištekliams Rytuose pasiekti. Dėl to artimiausiu metu fundamentaliausias mūsų saugumo ir išlikimo valstybe ES viduje klausimas yra labiausiai susijęs su klausimu ar išsilaikysime anglosaksiškoje valtyje. 

„Kordono“ politika

Antra gairė yra susijusi su artimiausiu kaimynu ir partneriu šiandien  - tai Lenkija. Nepaisant to, kas yra įvykę praeityje, šiandien nebeturime mus ir Lenkiją skiriančių fundamentalių teritorinių ir politinių konfliktų, kurie tarpukariu apribojo bet kokias galimybes bendradarbiauti kuriant sanitarinį Rytų Vidurio Europos šalių kordoną. Juzefo Pilsudskio puoselėta „trijų jūrų koncepcija“, apimanti Baltijos šalis Rytų Europą, Vidurio Europą bei dalį Balkanų, šiai dienai vėl tampa realybe. Galime tai tiesiai pavadinti antirusiška koalicija, kuri skirtingai, nei Vakarai, labai gerai suvokia savo nepriklausomybių trapumą ir akivaizdų realpolitik atgimimą. 

Tokio formato skatinimas tik dar labiau sustiprintų saugumo pojūtį bei leistų formuoti regioninę, politinę, energetinę ir karinę grupę, leidžiančią tikėtis jog tokia jėga bus labiausiai suinteresuota realiai gintis ir nepriklausomai net nuo JAV ar likusios Vakarų Europos, galės garantuoti pakankamą atgrasymo politiką. Tiesa, čia slypi vienas bet. Tokia sąjunga gali lengvai pavirsti Lenkijos imperialistine platforma, spaudžiant likusias šalis, ypač tokias mažas kaip Lietuva, laikytis išskirtinai Varšuvos pozicijos. Čia atsiranda išskirtinio vaidmens Lietuvai galimybė. Lenkija dažnai sugeba generuoti idėjas, tačiau ambicijos ir troškimas dominuoti šią valstybę ne kartą atvedė į susipriešinimą su kaimynais ir geopolitinį žlugimą tiek XVIII amžiaus pabaigoje tiek Antro Pasaulinio karo metu. 

Verta teigti, kad pačios Lenkijos, nors aišku tuo pačiu ir Lietuvos, labui privalome sumažinti Lenkijos ambicijas tokioje trijų jūrų koncepcijoje įvedant pusiausvyros principą. O tą galime padaryti tik į šį formatą sėkmingai inkorporuodami nuo Rusijos įtakos besivaduojančią Ukrainą. Šiandien saugumo ir energetikos klausimus blokuoja būtent istorinės atminties arba tautinių mažumų švietimo klausimai, kurie iš esmės yra išsprendžiami diplomatiniu keliu. Lietuva šiuo atveju de facto turi atlikti Ukrainos integratorės ir Lenkijos bei Ukrainos taikytojos vaidmenį. 

LDK imperija

Trečia gairė yra susijusi su mintimi, jog senosios imperinės struktūros nemiršta. Ir tai yra mūsų LDK erdvė. Geopolitinė padėtis ir istorinė situacija tokia, jog Lietuvai lemta būti pirmajaja kordono valstybe tarp Rusijos ir Vakarų. Nors neturime nei pakankamai populiacijos, nei kitų fizinių ir karinių galimybių, mes turime istorinį priežastingumą, simboliką ir idėjas, kuriomis galime dalintis su dabartine Baltarusija ir Ukraina, buvusiomis mūsų lietuviškosios LDK imperijos valstybėmis. Išskirtinio politinio, kad ir debatų lygmenyje, formato kūrimas tarp šių trijų šalių, koordinuojant jo veiklą Vilniuje, turi tapti tiek pagalba Baltarusijai ir Ukrainai tolti nuo Maskvos įtakos, tiek užtikrinti Lietuvai išskirtinę geopolitinės erdvės lauko nuo jūros iki jūros egzistavimą.

Dar daugiau, klausimai su šiomis de facto istoriškai mums artimiausiomis valstybėmis atsiremia į klausimą apie mūsų demografiją. Abi pirmosios gairės, kaip ir kitos mūsų čia gvildenamos idėjos, neturi visiškai jokios prasmės, jei mes kaip tauta tiesiog nesugebėsime reprodukuotis fiziškai. Turime pripažinti faktą, kad būdami greičiausiai nykstančia Europos valstybe stebuklo nepadarysime. Jokios gimstamumo skatinimo priemonės, nors ir šiek tiek pataisytų situacija, mūsų demografinės nugaros nebeištiesins. Esame galutinai praradę tiek daug gyventojų, jog po 20-ies metų būsime seniausi net pačios senolės Europos kontekste. Nors dalis emigrantų pasiryžę sugrįžti, dauguma ten jau gyvenimus pradėjusių žmonių, neturėtume būti naivūs, Lietuvoje gyvenimo nebeįsivaizduoja. Nors demografijos sprendimas, pasitelkiant migraciją, visada yra paskutinė priemonė, šiandien akivaizdu, jog, norint fiziškai išlikti, Lietuvai jos gali prireikti. Iš Vakarų Europos patirties aišku, kad negalime leisti jokios islamo migracijos, šios kultūros žmonės niekada nesiintegruos į Lietuvos politinę tautą. Taip pat neturėtume lipti ir ant multikultūralizmo grėblio. Iš esmės privalome kelti du klausimus: kaip įgyvendinti selektyvią migraciją iš mums kultūriškai artimesnių, krikščioniškos civilizacijos šalių ir kaip maksimaliai užtikrinti tokių asmenų integraciją, ar net savalaikę asimiliaciją, mūsų tautos papildomume. 

Atrodo, realiausia strategija yra istorinio LDK mito ir lietuvių kalbos įtakos Baltarusijoje ir Ukrainos teritorijoje plėtra (tokiu būdu užtikrinant išankstinį potencialių gyventojų paruošimą atvykimui į Lietuvą), Antras svarbus reiškinys, kurį privalome akcentuoti, yra mūsų tautos sąmoningumas: iš atvykėlių turime reikalauti kuo didesnės kultūrinės integracijos, vartojant išskirtinai tik vietos kalbą ir formuojant socialinio prestižo būti lietuviu įvaizdį, bei panaikinti kitatautines mokyklas, kurios nepaverstos lietuviškomis tiesiog taptų slavų getizacijos Lietuvoje židiniais. Todėl tolesni Baltarusijos ir Ukrainos politiniai procesai bus svarbūs tiek regioninio saugumo, tiek Lietuvos ekonominio ir demografinio vystymosi kontekste. 

Taigi, turime tris gaires – strategijas, kurių laikytis turime, jei norime išlikti kaip tauta bei plėsti savo geopolitinę įtaką kaip valstybė.  Pirma – anglosaksiškojo laivo laikymasis, išlaikant prisirišimą prie NATO šerdies bei Europos Sąjungą transformuojant „britiškuoju“ ekonominės bendrijos, bet ne federacijos keliu. Antra – trijų jūrų koncepcija su Lenkija, neleidžiant Lenkijai dominuoti bei kuo aktyviau atstovaujant Ukrainą. Trečia – LDK koncepcijos vystymas, atveriant papildomas regioninio lyderiavimo, ekonominio augimo ir elementaraus fizinio išlikimo galimybes.

Susiję

Užsienio politika 4412887000039764820

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-09-12 10:12

    Būrimas geras dalykas nusiraminimui, o pasakyta ,,Viešpaties keliai nežinomi'', yra tikslesnis.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Mano galva šio straipsnio stiprybė yra ne ateities spėjime, o aiškių, pagrįstų ir logiškų veiksmų strategijoje. Planavimas yra nedėkingas dalykas, bet sėdėti ant pečiaus ir laukti lydekos, kuri išpildys tris norus yra kvala, o mūsų situacijoje baustina. Todėl čia labiau tiktų kitas posakis: Dievu pasititikėk, bet asilą prisirišk". Juo labiau Dovilas savo straipsnyje jau "įkalė" "tris kuoliukus" .

      Panaikinti
  2. su Ukraina jau nežinia kaip išeis, visiškai užvaldyta žydų. Pati bjauriuosi sąmokslo teorijom, bet..Kas Zelenskį pastatė? Kas nekreipia dėmesio į Ukrainoje vykstantį karą ? Kodėl neva Lietuvis, bet iš tikrųjų žydas gauna postą Ukrainos valdžioje, kai ukrainiečių yra net Kanados vyriausybėje? Ir, galų gale, nors protingieji komentatoriai mane išjuokė, bet TIKRAI buvo Vanagaitė su savo žydu prezidento inauguracioje..Ir ką, vėl tąsomės "žydų reikaluose"..Lyg neturėtume kuo rūpintis...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas2019-09-12 11:20

      Porą kartų paraginau "linalk" mandagiai, trečią kartą būsiu nemandagus. Arba pateikit nuotraukos nuorodą, arba liaukitės platinusi "pliatkus". Nes tokiais rašinėjimais negerbiate nei savęs nei kitų.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2019-09-12 11:23

    o, yra dar Lietuvoj kas geopolitikos temom parašo... Bet nemanau, kad seime ar prezidentūroj yra bent vienas geopolitikos specialistas, - nieks nemąsto apie valstybės ateitį, kai tuo tarpu Rusijoj institutai dirba šia tema...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-09-12 12:14

    Labai protinga analizė. Bijau, kad mūsų proto šviesuliams politikams atšips dantys vien skaitant, ką jau kalbėti apie įgyvendinimą.
    Apropos, ES armija. Šitos armijos labai nori Prancūzija, kuri jau dabar mišrias ES ginkl. pajėgas naudoja savo kolonijai Afrikoje (Malis) ginti. Priedanga - kova su islamistais (kurių ir taip pilna ir Prancūzijoje, ir Vokietijoje:). Kadangi Merkel prieš Prancūzija klūpo ant kelių, šitą idėją, paprašyta Makrono, Briuselyje ji ir prastūmė. Lietuvaičiai ten irgi gina Prancūzijos interesus.
    "...randant suokalbį su Bendrijos vadovybe..." - Suokalbis yra sąmokslo sinomimas :)
    ""...Geopolitinė padėtis ir istorinė situacija tokia, jog Lietuvai lemta būti pirmaja kordono valstybe tarp Rusijos ir Vakarų..." - Nesikelkit į puikybę, čia turi būti dar ir kitos dvi Baltijos sesės.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Šiaip geras vaikinas (ir balsavau už jį), bet tas raginimas prisikviesti į Lietuvą slavų yra kvailystė. Latvija jau turi daug slavų, ir ką?

    Taip pat krenta į akis, kad tose jo idealistinėse svajonėse (apie tą bumblauskinę euroslavišką LDK ir panašias utopijas) nėra nė žodžio apie latvius ir baltų brolybę. Nes nuo baltų brolybės ir iki baltų tikėjimo tik vienas žingsnis, jo? :) O tai jau davatkom kelia siaubą, a ne? :)

    Absoliuti dauguma kitų straipsnio minčių yra visiškai teisinga ir verta pagyrimo. Ypač apie tai, kad reikia palaikyti Amerikos pusę, o ne tų nupušusių merkelienių su makaronais.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-09-12 13:20

      Mano suvokimu autorius buvusios LDK slavus siūlė neigiamos Lietuvos demografijos kantekste. Kalbėdami apie brolius latvius suponuojate mintį jie gali sustabdyti Lietuvos fizinį nykimą? Įdomu kaip?(berods ta pati problema yra ir pas juos) Ar tą problemą išpręs baltų tikėjimas?

      Panaikinti
    2. Ak tu varge, šventas tu naivume. Gimstamumas kyla iš atsilikusios patriarchalinės tvarkos, kai vyro algos užtenka šeimai išlaikyti, o moteris sukiojasi namie tarp vaikų ir puodų. O kai moteris europietiškai daro karjerą, tada vaikų du, vienas arba nulis. Deja deja, dėl to vad. pabėgėliai taip sparčiai ir veisiasi. Kad ją kur velnias tą tikrovę, kai kada ji būna tokia liūdna ir nepolitkorektiška.

      O atskiesti slavais yra vienas iš pačių efektyviausių baltų tautų naikinimo būdų. Istorijoje pavyzdžių tam daugiau negu reikia, bet kai kuriems šventiems naivumams vis tiek nesimato.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2019-09-12 14:38

      Ačiū už paaiškinimą. Esu naivus tai nesupratau ką konkrečiai siūlote dėl gimstamumo.

      Panaikinti
  6. supratingas2019-09-12 16:51

    Lyginant su metų metus dvaro politilogų aklai kartojamomis įpirštomis svetimomis mantromis pono Petkaus bandymas savarankiškiau aprėpti Lietuvos užsienio politikos gaires atrodo tikrai solidžiai. Man ypač patiko antroji gairė ir mėginimas terčiojoje gairėje blaiviai pažvelgti į demografinę padėtį ir jos galimą sprendimą. Nes žmonės kuriems kažkiek rūpi pastarasis klausimas yra sąlyginai pasiskirstę į dvi stovyklas - viena yra už visiškai laisvą migraciją negalvojant apie pasekmes, kita - prieš, irgi negalvojant apie pasekmes.

    Gal čia ir smulkmena, bet nenorėčiau sutikti su autoriaus teiginiu, kad niekas neabejoja NATO penktuoju straipsniu (aš asmeniškai juo netgi labai abejoju).

    Šioje analizėje pasigedau Kinijos grėsmės klausimo nagrinėjimo. Labai norėčiau sužinoti kodėl šis klausimas nekeliamas viešoje erdvėje.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas... -12 16:51 : "Lyginant su metų metus dvaro politilogų aklai kartojamomis įpirštomis svetimomis mantromis pono Petkaus bandymas savarankiškiau aprėpti Lietuvos užsienio politikos gaires atrodo tikrai solidžiai."

      - Daugiau nei juokingai atrodo tas toks "solidumas" bandant "savarankiškai" gelbėti vakarų vartotojišką antikultūrą jos totalios krizės fone. Vakarai jau mirę, jie ne tik kad nuo priešų nebesigina, jie patys kviečiasi priešus tikėdamiesi, kad priešai, neva, gali bent kiek pristabdyti vakarų civilizacijos agoniją. O toks Lietuvos palaikymas vakarams reikalingas tik tiek, kad pirmiau jų nueitų dugnan... Juk lengviau susitaikyti su neišvengiamai artėjančia pabaiga, kai matai, kaip pastimpa kitas...

      Panaikinti
  7. Ponas HM labai kategoriškas. Abejoti galima, o dažnai ir reikia, bet kodėl Jūs neabejojate Dievo nebuvimu ir tikinčius žmones nepagarbiai vadinate davatkomis ? O man atrodo, kad tautos grįžimas prie krikščioniškų šaknų tikrai padėtų spręsti, o gal ir išspręsti mūsų nykimo problemą. Tikriausia vėl išmesit pykčio pliūpsnį, bet suprantu Jus. Žmogus, neieškantis ir nerandantis Dievo yra piktas ir nelaimingas. Užjaučiu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas2019-09-12 20:01

      Rimai, o tam menamam grįžimui yra kokios nors tikros, o ne tariamos prielaidos?

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2019-09-12 17:59

    kiek supratau naujieji ponai iš EK net nesiruošia keist politikos dėl "pabėgėlių" jei net toks nekaltas pavadinimas „europietiško gyvenimo būdo apsauga“ sukelia isteriją ir traukulius.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-09-19 17:47

      Ruošiasi keisti ir net labai - bus daromas spaudimas visoms ES narėms priimti atbėgėlius. Globalios migracijos paktas pasirašytas? Va ir įsipareigota. Šiandien Vokietijos raudonieji spaudos konferencijoje taip ir pareiškė - priimsim "išgelbėtus" vargšus, tokia mūsų krikščioniška pareiga. Ir susitarę Vokietija, Prancūzija, Italija Malta pristatys kitoms "savanorėms" savo sprendimus.

      Panaikinti
  9. Anonimiškas2019-09-12 20:40

    Kodėl Petkus būdamas gėjumi toks piktas ant visų? Mano senelis buvo partizanas ir tikiu jei būtų likęs gyvas dabar raudotų matydamas kokia šūdina karta eina į valdžią. Kai žmonės kovojo už demokratiją ir tiesą, o ateina nauji naciai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. 🤔 Pilnatis jau čia pat, tai pradeda piltis lunatikų srutos.

      Panaikinti
    2. >2019-09-12 20:40 Tamsta turbūt ką tik iš taboro ir testuoji produktą. Žinok, tavo narkomaniniai kliedesiai čia ovacijų nesukels. Eikt tu ant laisvės partijos. Žiūrėk ir spykeriu patapsi.

      Panaikinti
    3. Sėlio ir 1 komentarai - PUIKŪS! :D

      Panaikinti
  10. Anonimiškas2019-09-13 00:02

    Anglosaksų valtis ir Ukraina su Baltarusija - ne taip lengvai suderinami dalykai. Iš Gudijos - vienas žingsnis iki panslavizmo, o pastarojo centras ir generatoriai aiškūs.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Anonimiškas2019-09-13 07:02

    Nieko amžino něra. Viskas banguoja, tai iškyla. tai vėl sunyksta. - Viena keičia kta. Anglosaksiškas egoizmo klestėjimas jau praeitis. Klijavimasis prie jų - pats tikriausias veržimasis į nebūti.

    AtsakytiPanaikinti
  12. norinčiam tikslios nuorodos. Ar žinai labai grubią patarlę - "š.i...k..čių traukinys nelaukia'? Kadangi nemokėjau (ir nepagalvojau, kad be manęs nebus kam) nu"scryn"int ekrano, tai po kiek laiko peržiūrėdama pamačiau, kad galerija jau "patvarkyta".Reikėjo iškart žiūrėt...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. supratingas2019-09-13 12:21

      Tamsta esate ne tik "pliatkų" boba bet dar ir višta, ateityje į jūsų pezalus dėmesys nebebus kreipiamas. Kad daugiau nekudakuotumėt nesąmonių pasakysiu, kad buvo žiūrėta neužilgo ir žiūrėjau ne aš vienas.

      linalk
      2019-07-15 18:16

      https://www.15min.lt/galerijos/katalogas/aktualu-kita?fbclid=IwAR30p4L5PiuTyvjMI178JuYUsDym0pCtFkIs1V5dmrutPLhIQfMQM9y3NxM#galerija/183124/4823760
      Atsakyti
      linalk
      2019-07-15 18:21

      atidaro galerijas. Reikia ieškoti galerijos "prezidentinė puota iš arti:iškilmiongas priėmimas- Prezidento rūmų vidiniame kieme
      Atsakyti

      Pikc Kažinkavičius
      2019-07-16 22:40

      Čia šita? https://www.15min.lt/galerija/prezidentine-puota-is-arti-iskilmingas-priemimas-prezidento-rumu-vidiniame-kieme-183124#_
      Kuri nuotrauka? Neįspanginu, kur ten tos ypatos.
      Atsakyti

      supratingas
      2019-07-22 01:14

      Lina, ar tikrai neapsirikote? Man nepavyko rasti tos menkystos ieškant pagal jūsų pateiktas nuorodas. Ar ne šitas nuotraukas https://www.15min.lt/galerija/prezidentine-puota-is-arti-iskilmingas-priemimas-prezidento-rumu-vidiniame-kieme-183124#galerija/183124/4823758 ir https://www.15min.lt/galerija/prezidentine-puota-is-arti-iskilmingas-priemimas-prezidento-rumu-vidiniame-kieme-183124#galerija/183124/4823760 turite omenyje? Ten lyg ir Platelis su žmona.

      Panaikinti
  13. Abejojančiam, kad krikščionybėn grįžimas Lietuvą išgelbėtų. -neseniai Airiją išgelbėjo. O šalimas nuo jos vėl žudo

    AtsakytiPanaikinti
  14. Anonimiškas2019-09-13 12:40

    Kur praėjo raudonieji, ten žolė neauga. Nepradėjo Lietuvoj žolė net atželti, ir vėl jie ateina. Šįkart iš Vakarų. O tie iš Rytų irgi tebėra vietoj.

    AtsakytiPanaikinti
  15. Anonimiškas2019-09-13 16:24

    Jūs rimtai cituojate Duginą? Jo tekstai demonstruoja rusų ambicijas bet analyzes tokios blogos galima pagalvoti kad jis mano kad dabartines valstybės veikia kaip 19-o amžiaus imperijos. Jis grynas šizoidas.

    Beje, kodėl galvojate kad Lietuva federacijoje būtų išnaudojama? EU federacija turi daugiau priežasčių išlaikyti savo teritorinį vientisumą ir kad ir ką Duginas besakytų per pastarajį dešimtmetį EU daug labiau priešinosi Rusijai sankcijomis nei JAV, nors EU tai kenkia labiau nei EU. Anglosaksai kaip sajungininkai yra daug blogesni nei Vokietija ir Prancuzija.

    O apie LDK iš vis juokinga, pas jūs didybes manija.

    2/10, siaubinga, siaubinga analizė

    AtsakytiPanaikinti
  16. supratingas2019-09-13 21:35

    Jei jau buvome išnaudojami iki šiol, labai naivu klausti ar būtume išnaudojami visiškai praradę savarankiškumą, nes akivaizdu jog jis tik didėtų.
    Kalbant apie sankcijas tai jos yra VR tokiems lengvatikiams kaip jūs, jų poveikis Rusijos ekonomikai lieka neaiškus, išskyrus tai, kad jis nėra labai reikšmingas ir kad sankcijas galima apeiti ką aiškiai parodė iškilęs viešumon "Siemens" atvejis.
    "Eksperto" sąjungininkų vertinimas apskritai be komentarų.

    2/10, siaubingi, siaubingi pasvaičiojimai.

    AtsakytiPanaikinti
  17. supratingas2019-09-13 21:40

    P.S. Apskritai pati federacija yra viena pagrindinių grėsmių Lietuvos išlikimui, nes ji iš anksto pasmerkta neišvengiamai žlugimui dėl kurio liktume ant ledo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tu braaaliukas esi ant š...do. - Tau laimė neišpasakyta būtų atsirasti ant ledo.

      Panaikinti
    2. "Progresyvistas", matau, suskato kitus tepti tuo, kuo pats smirdi? Nes argumentų (o ir paties gebėjimo argumentuoti) kaip ir nėr? Ir dar tas pilnatis, kaip tyčia... :D

      Panaikinti
    3. Oi, pardon, neįvertinau "bendravimo subtilybių" - sprendžiant pagal "braaaliukas", čia vatnykė "alė". Kaip ir sakiau - tos dvi faunos tiek panašios, kad praktiškai identiškos. ;)

      Panaikinti
  18. "Kas nugalės ES viduje: tautų Europos ir ekonominės bendrijos idėjos, atstovaujamos britų, ar eurofederacinės idėjos, atstovaujamos Vokietijos ir Prancūzijos." - pala, aš teisingai perskaičiau? Multi-kulti mėšle baigiantys paskęsti britai atstovauja TAUTŲ Europos idėjas? Mano akimis žiūrint, čia labiau ne "taip yra", bet "norėčiau, kad taip būtų". Britų konfliktas su eurosajūzu yra ADMINISTRACINIO, o ne VERTYBINIO pobūdžio. Britai visai noriai ritasi velniop - jie tiesiog nori velniop ristis savarankiškai, o ne kartu su eurosajūzu. Tik tiek. Anglija neomarksizmo supūdyta nė kiek ne mažiau, negu likusi Vakarų Europos dalis.
    Su lenkais viskas paprasta - aiškus vidaus ir išorės politikos atskyrimas bei elementari savigarba išspręstų visas problemas: lenkams aiškiai pasakom, kad mūsų vidaus politika yra MŪSŲ, o ne jų reikalas, o užsienio politikoje (pvz. eurosajūzo puolime prieš Lenkiją (bei visas Vyšegrado šalis)) stojame jų, o ne sajūzo pusėn. Dabar gi daroma atvirkščiai, tuo užsitikrinant bestuburio (tad ir pagarbos neverto) iš esmės priešiško kaimyno statusą.
    "Atrodo, realiausia strategija yra istorinio LDK mito ir lietuvių kalbos įtakos Baltarusijoje ir Ukrainos teritorijoje plėtra" - čia vėl, kaip anglakalbiai sako, "wishful thinking". Pirma, yra Baltarusijos "licvinizmas", kuris tą mitą SAU pasiėmė, ir jokios integracijos (juolab asimiliacijos) čia nebus. Atvirkščiai - bus pirštu parodyta, kad toje "LDK tradicijoje" vyko LIETUVIŲ asimiliacija ir slavėjimas. Ukrainiečių atveju asimiliacijos tikėtis irgi naivu. Viskas labai paprasta - mes jų akyse būsime SILPNESNIOJI pusė. Nešališkai žiūrint, jeigu jau pradedame žaisti kultūrų suliejimais, tai būtent silpnesnioji pusė ir turi asimiliuotis. Ar to siekiame? Jau nekalbu apie tai, kad nemenka dalis baltarusių ir ukrainiečių imigrantų visai laisvai gali būti koloradiniai (ar net tyčia paskatinti emigruoti - ar net pasiųsti tos pačios rasiejos). ;) Antra, irgi istoriškai, LDK jokios lietuvių kalbos plėtros į rytus nebuvo - buvo slavų (rusėnų) kalbos plėtra į vakarus. Ir tai irgi yra "LDK mito" dalis. Trečia, LDK buvo luominė "multi-kulti" valstybė (dėl to ir garbinama "internacionalistinių" istorikų). Ji NIEKAIP negali būti pavyzdys TAUTINĖS Lietuvos valstybės išsaugojimui - ir 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarai tą puikiai suprato.
    P.S. Tai NEREIŠKIA, kad nepritariu D. Petkaus pozicijai - tiesiog bandau kabinėtis prie kelių ginčytinų "kabliukų". ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Štai kokia turi būti kritika. Papunkčiui argumentuojant, kas negerai. Leftistams, konservatnikams ir šiaip vatnikams nė velnio šito nesuprast. Anie tik plūstis temoka ir “šiaudines baidykles” kurti.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

KVIEČIAME ĮSIGYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item