Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Ateik, Šventoji Dvasia!

Atvykęs į Efezą apaštalas Paulius paklausė kelis pakrikštytuosius: „Ar, tapę tikinčiaisiais, gavote Šventąją Dvasią?“ Jie atsakė: „Mes nė...

Atvykęs į Efezą apaštalas Paulius paklausė kelis pakrikštytuosius: „Ar, tapę tikinčiaisiais, gavote Šventąją Dvasią?“ Jie atsakė: „Mes nė girdėti negirdėjome, kad yra Šventoji Dvasia.“ (plg. Apd 19). Švęsdami Sekmines, mes susitelkiame į Dievo slėpinį ir atidžiau įsimąstome, kas yra Šventoji Dvasia ir ką ji reiškia mūsų asmeniniame gyvenime.

Jėzus, atsisveikinamas su savo mokiniais, pažadėjo: „Jei mane mylite, – jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius“ (Jn 14, 15–16). Jėzus žinojo, kad jo mokiniams teks gyventi priešiškame pasaulyje, todėl atsisveikindamas drąsino juos: „Pasaulyje jūsų priespauda laukia, bet jūs būkite drąsūs: aš nugalėjau pasaulį!“ (Jn 16, 33). Drąsino ir pažadėjo nepalikti jų vienų, bet atsiųsti Globėją – Šventąją Dvasią.

Mes gyvename apsupti kultūros be Dievo, kai žmogus yra lenkiamas siekti tik to, kas naudinga, malonu ir lengva. Šioje kultūroje Dievui vietos nepaliekama. Jos pavergtas žmogus į kitus žvelgia ne kaip į brolius, bet kaip į konkurentus, kurių nemylima; taip tarp žmonių suveša susvetimėjimas. Sekuliari kultūra skaldo žmones į besivaržančias grupes ir partijas. Tokia nesimpatiška yra tikrovė, į kurią esame panerti.

Per Sekmines švenčiame Jėzaus pažado išsipildymą – Šventosios Dvasios atsiuntimą mokiniams. Apaštalų darbų knygoje (2, 1–11) pasakojama, kaip Jėzaus mokiniai drauge su Marija meldėsi ir laukė šio pažado išsipildymo. Šventoji Dvasia ugnies liežuvių pavidalu nusileido ant mokinių ir juos neatpažįstamai perkeitė. Paprasti, nedrąsūs, o kartais net ir labai bailūs vyrai staiga pajuto į juos įsiliejant jėgai, kuri tiesiog stūmė eiti į pasaulį ir liudyti tai, ką iš savo Mokytojo buvo girdėję ir matę – ypač liudyti apie Jėzaus prisikėlimą.

Šventoji Dvasia kyla iš Tėvo ir Sūnaus meilės. Ji yra meilės Dvasia, galinti ir mus išmokyti taip mylėti, kaip mylėjo Jėzus – iki mirties ant kryžiaus. Ji gali uždegti mūsų širdis, kad eitume per gyvenimą, spinduliuodami gerumu ir meile.

Šventoji Dvasia yra Tiesos Dvasia, nuolat primenanti ir kreipianti mus į amžinąją Tiesą – Jėzų Kristų. „Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jn 14, 26).

Pasaulis nuolat bando mus pavergti, o Šventoji Dvasia, priešingai, mus išlaisvina. Protą išlaisvina iš abejonių, o valią – iš neryžtingumo. Žmogų labiausiai pavergia nuodėmė, iš kurios jis pats yra nepajėgus išsivaduoti. Tai, ko žmogus negali, padaro Šventoji Dvasia. Apaštalas Jonas aprašo Jėzaus pasirodymą po prisikėlimo: „Jėzus kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 22–23).

Priešiško pasaulio akivaizdoje mes dažnai prarandame drąsą. Dievas atrodo toli ir mūsų negirdi, atrodo aukštai – mūsų nemato. Atėjusi Šventoji Dvasia primena, kad Dievas nėra toli ir aukštai – Jis keliauja drauge su mumis; maža to, primena, kad Dievas yra mylintis Tėvas. Dėl to apaštalas Paulius savo laiške rašė: „Jūs gi esate gavę ne vergystės dvasią, kad ir vėl turėtumėte bijoti, bet gavote įvaikystės Dvasią, kurioje šaukiame: „Aba, Tėve!“ (Rom 8, 15). Šventoji Dvasia kviečia mus pulti į Dievo glėbį ir jame jaustis saugiems.

Viena iš labiausiai matomų bėdų Lietuvoje yra vienybės trūkumas. Mes esame panašūs į tuos Šinaro krašto žmones iš Pradžios knygos (11,1–9), kurie sumanė pasistatyti dangų siekiantį ir statytojus garsinantį bokštą. Tačiau, bestatydami bokštą, ėmė nesusikalbėti, ir statyba liko nebaigta.

Panašiai ir mes trisdešimt metų kuriame Lietuvą, bet juo toliau, juo labiau nesusikalbame; jau pradedame nesuprasti, nei kas yra tiesa, nei kokia brangi yra laisvė. Reikia kažkokio bendro vardiklio, pamato, ant kurio galėtume statyti laisvės namus. Tuo vienijančiu pamatu nepajėgs būti net pačių geriausių ketinimų turintis prezidentas, juo labiau – kuri nors iš partijų. Tik Šventoji Dvasia gali atkurti vienybę tarp žmonių. Kol šito nesuprasime, tol būsime bevilčiai, besikivirčijantys vieni su kitais.

Šventoji Dvasia per Krikštą apsigyvena mumyse, ir mes tampame Dievo šventove. Apaštalas Paulius rašo: „Argi nežinote, kad jūs esate Dievo šventovė ir jumyse gyvena Dievo Dvasia? Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!“ (1 Kor 3, 16–17). Šią Dievo šventovę reikia labai branginti. Jei per nelaimę savo nuodėmėmis Šventosios Dvasios šventovę suniokojame, skubėkime ją atstatyti.

Ateik, Šventoji Dvasia, pripildyk savo tikinčiųjų širdis ir įžiebk jose savo meilės ugnį!

Susiję

Sigitas Tamkevičius 9179952439196626566

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-06-09 01:23

    Su Šv. Sekminėmis!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-09 10:41

      "Jei kas Dievo šventovę niokoja, tą Dievas suniokos, nes Dievo šventovė šventa, ir toji šventovė – tai jūs!"
      Bet tikrovė truputį kitokia, niokotojai kaip nesusilaukia atpildo, taip nesusilaukia.
      Kvepia pinokio reikaliukais.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2019-06-09 10:52

    "Tačiau bestatydami bokštą, ėmė nesusikalbėti, ir statyba liko nebaigta."
    Taip taip, patys savaime ėmė nesusikalbėti...ar vistik D-vas sumaišė jų kalbas? Juk tai didžiulis skirtumas!
    Žinoma, variantas su D-vo įsikišimu netinka šiam pamokymui, tai padarykim, taip kad tarsi jie patys nesusikalbėjo...tiesiog puikiai gavosi!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oi cha cha! Kas čia žydiškai pradėjo rašyti žodį Dievas? Ir ko čia kabinėtis prie arkivyskupo dėl visiškų niekų? Bokšto statytojai ėmė nebesusikalbėti dėl to, kad Dievas sumaišė jų kalbą. Visi, kad skaitė Pradžios knygą, tai žino (ir net kas neskaitė, o girdėjo iš kitų, nes šito nežinoti neįmanoma, nebent pats neseniai sužinojai).
      Beje, Dievas sumaišė KALBĄ, o ne kalbas. Iki sumaišymo jie juk kabėjo viena kalba. Juk tam ir sumaišė, kad nebesusikalbėtų:)).
      O arkivyskupo pamokslui reikia pastabos dėl visai kito neteisingai parašyto dalyko - būtent dėl painiavos apie Šv. Dvasią.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-06-09 14:46

      Tame ir skirtumas, juk jei Dievas sumaišė, tai toks variantas netinkamas, nes gausis, kad lietuvių tauta nesutaria dėl to, kad Dievas taip nori. Bet jei taip tai prieš tai lietuviai kalbėjo viena kalba, bet tik tam, kad nusidėtų prieš Dievą, todėl Dievas sumaišė jų kalbą. Gaunasi, jog lietuviai buvo vieningi nuodėmėje.
      Todėl geriau rašykim taip: "ėmė nesusikalbėti" - savaime. Beveik tiesa, bet melas.
      Tad jei tau tai tik smulkmenos, kitam tai akivaizdus manipuliavimas.

      Panaikinti
    3. Įdomiai tu čia išsukai:). Bet visa esmė, man rodos, yra ta, DĖL KO jiems Dievas sumaišė kalbą. Paskaityk Pr 11,6:
      „Eime, – jie sakė, – pasistatykime miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išblaškyti po visą žemės veidą“. O VIEŠPATS nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį mirtingieji buvo pastatę. Ir VIEŠPATS tarė: „Štai! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai yra tik jų užsimanymų pradžia! Ką tik jie užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo!"

      Jei lietuviai užsimotų atmesti Dievo pagalbą ir patys ketintų iškilti į aukštybes (kokias tik nori - dvasines, kultūrines, ekonomines), be abejonės, jų lauktų nesėkmė, nes jei žmogus keliasi į puikybę, jis visuomet krenta žemyn. ST laikais Jahvė sutrukdė, o mūsų laikais Kristus pasakė: "Be manęs jūs nieko negalite padaryti". Vienybės nuodėmėje niekas negali pasiekti, labai tiksliai pastebėjai. Lygiai taip ir įvairių konfesijų krikščionys, kurie susiburia draugėn, bet išpažįsta visai skirtingus ir prieštaringus dalykus, jokios vienybės pasiekti negali, o tik abejingumą, nepagarbą Dievui ir savo tikėjimui. Tokią "vienybę" Dievas sugriaus. Jie apsimeta, kad susikalba, bet iš tikrųjų laikosi savo klaidingų ir nuodėmin gų įsitikinimų. O Dievas nori, kad būtume "vienos širdies ir vienos dvasios".
      Ekumenizmas - tai šiuolaikinė Babelio bokšto statyba.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2019-06-09 16:29

      ---> Unknown 15.47
      Sunkiausia suprasti žodžius ,,...pasidarykime sau vardą...'' - ar iki tol jie buvo bevardžiai?
      Roos Katalikų Bažnyčia turi savo fundamentalųjį egzistencinį pagrindą, ir tai yra Jėzaus Kristaus žodžiai: ,,Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės.'' (Mt 16,18)

      Panaikinti
    5. Taip, atrodo, Nojaus palikuonys po tvano turėjo būti dori ir paklusnūs savo Kūrėjui. Tačiau nuodėminga prigimtis daro savo - nugali garbės ir valdžios troškimas, noras "asidaryti sau vardą", t.y. sukurti sau tokią garbę, kad ir palikuonys juos prisimintų ir garbintų. Jie statė, pagal egzegetus, Babilono ziguratą (beje, Maskvos zigurate Kremliuje dar lig šiol tebeguli nepalaidotas stabas). Tai tas pats maištas prieš Dievą, nenoras paklusti ir tarnauti jam - sena rojaus žalčio bėda (ir visų puolusių angelų). Noras turėti vardą yra puikybė.
      Paties paminėtas Bažnyčios "fundamentalusis egzistencinis pagrindas", bijau, kad nebūtų vienas ir tas pats, t.y. tam tikru būdu susijęs su "noru pasidaryti vardą". O kaip tu tai supranti?

      Panaikinti
    6. Kažkokie kliedesiai. Kai Lietuva priėmė šito dievo "pagalbą", tada ir pasipylė nesėkmė po nesėkmės...

      Panaikinti
    7. Teisingai pastebėjai. Net apaštalas Paulius patvirtina tavo žodžius: "Mat žodis apie kryžių tiems, kurie eina į pražūtį, yra kvailystė, o mums, einantiems į išganymą, jis yra Dievo galybė."
      Jei tikėjimas niekuo nesisikirtų nuo pagoniško supratimo, tai kam jis mums reikalingas? Nes tik gyvasis Dievas teikia išgelbėjimą.
      Beje, kodėl, tavo žodžiais, "pasipylė nesėkmė po nesėkmės"? Paprastai jei žmogus atsigręžia į Dievą, jis pasijunta nešvarus ir nuodėmingas. Reikia Dievo pagalbos, kad apsivalytum sielą ir atgimtum dvasia. Dėl to ir tenka kęsti visokius skausmus ir nesėkmes, kurie apvalo ir nuskaistina. Ma nyčiau, kad kažkas panašaus vyksta ir su visa tauta.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2019-06-09 12:23

    "...Šventoji Dvasia ugnies liežuvių pavidalu nusileido ant mokinių ir juos neatpažįstamai perkeitė..."
    ---
    „Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs,..."
    ---
    „Jėzus kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią..."
    ---
    Tai kaip iš tikrųjų jie gavo šv. Dvasią? O kaip ją gauti nūnai? Nelabai skuba mums ją atsiųsti. Melskis, prašyk, bet nebūtinai gausi.
    ---

    AtsakytiPanaikinti
  4. supratingas2019-06-09 19:27

    Cit.: "Tai kaip iš tikrųjų jie gavo šv. Dvasią? O kaip ją gauti nūnai? Nelabai skuba mums ją atsiųsti. Melskis, prašyk, bet nebūtinai gausi."

    Pradinė sąlyga - žmogus turi būti švarus (tyras). Apsivalymas yra sunkiausia ir labiausiai laikui imli dvasinės disciplinos dalis (išskyrus labai retas išimtis).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-06-09 20:51

      "laikui imli" - kas tai?

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-06-09 21:14

      O ką reiškia tyras? Kokie būtent žingsniai jį padaro tokiu?

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2019-06-09 23:03

    Lengva pasakyti "apsivalyk", sunku padaryti. Vieniems ir viso gyvenimo nepakanka "apsivalyti", kiti jau gimsta vos ne "apsivalę". Vis dėlto ne kvaili rytiečiai, pripažįstantys reinkarnaciją. Yra tame racijos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. „Tai neįmanoma žmonėms, bet ne Dievui: Dievui viskas įmanoma“.
      Kam gręžiotis į rytiečius ir pamiršti Kristaus mirtimi pelnytą išganymą? Argi rytiečiai su savo išgalvotomis reinkarnacijomis galingesni už Dievą?
      Nėra kito kelio nusiskaistinimui ir apsivalymui už atgailą ir išpažintį, už pastangas Dievą pažinti ir gyventi pagal Jo įsakymus - tai yra svarbiausi žingsniai, vedantys į vienybę su Dievu ir šventumą.
      Taip, nuo kiekvieno individualios prigimties priklauso rezultatai. Vienas jau gimsta geraširdis, ir jam daryti gerus darbus daug lengviau nei į pikta linkusiam žmogui. Bet, kaip sakė Jėzus, Dievui nieko nėra neįmanomo.

      Panaikinti
  6. vieni daugiau skaite Sventaji rasta,kiti maziau-is cia ir yra ekumenizmo atsiradimo priezastyts,zongliruoja istraukomis pasaulieciai,matuojasi savo smegenu vingiais-o ismintis ir TIKROJI TIESA YRA TIK VIENA,ji labai paprasta,grazi ir svaresnei sielai priimtina ir suprantama be jokiu analiziu,tokiai sielai Dievas per savo Meile ir Malone atveria savo paties pazinima.Ortodoksine krikscionybe ir visa Sventojo rasto pazininimo tradicija,remiantis Sventaisias Tevais-tarsi nebepalieka variantu,kam dar aiskint ir komentuot Sv Rasta ,jei jau viskas isaiskinta ir parasyta-isaiskinta Sventuju,tu kurie gyveno pacioje pradzioje,dykumu tevai ir kiti-jie VANDUO,o visi kiti tik naudojasi vandeniu,kad pagamint abejotino skonio birzgala,kompota,coca cola,alu..bet jug Vanduo-pradziu pradzia.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai geras palyginimas su VANDENIU, ir būtent su GYVUOJU VANDENIU. Kas bent kiek turi mistinės tokio gyvenimo patirties, žino, kas tai yra gyventi VANDENYJE. Tai nepasiekiama paprastiems senosios prigimties pojūčiams ir nepaaiškinama žodžiais.

      Panaikinti
  7. Anonimiškas2019-06-10 15:35

    Apaštalai irgi buvo nei tyri, nei apsivalę. O juk Jėzų regėjo, ne tik apie jį girdėjo! Šv. Dvasia juos ir apvalė.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Apastaluose kitas dalykas vercia susimastyti-ju nei vienas ,kiek zinau nebuvo issilavines ar isejes mokslu,o krikscionybe paplito po visa pasauli,kaipgi jie budami tokie menkai issilavine sugebejo paskleisti toki moksla?..pirmuose amziuose ,mnetgi,stebuklu buvo daug-isvarynejami demonai,gydomi ligoniai,laimimi musiai-cia toks Dievo planas,arba,Apvaizda.lygiai taip kaip mes judam link apokalipses-norim to ar ne,reikia ta turet omeny ir buti budriems.Sventaja Dvasia isskiria baptistai-sektantai jie ir tiek.pasako A ir NUSLEPIA B.IR isvis,LOGISKAI SVENTOS TREJYBES NEPAAISKINSI,NORS SV.TREJYBE NEPANEIGIA LOGIKOS.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Bet štai į ką reikia atkreipti dėmesį. Arkivyskupas rašo: "Šventoji Dvasia kyla iš Tėvo ir Sūnaus meilės". Taip moko katalikų teologija. Maždaug nuo XI a. Romos katalikų bažnyčia išpažįsta, kad Šv. Dvasia kyla iš Tėvo ir Sūnaus. Į Nikėjos-Konstantinopolio simbolį Romos vyskupas, neapsvarsčius šito visuotiniame susirinkime, savarankiškai pridėjo "ir iš Sūnaus" (vad. filioque).
    Tačiau visi pirmųjų krikščionybės amžių Bažnyčios Tėvai išpažino, kad Šv. Dvasia kyla tik iš Tėvo. Pats Sūnus, jei Šv. Dvasia kiltų ir iš Jo, taptų Tėvu, žodžiu, filioque, Bažnyčios Tėvų mokymu, sulieja Tėvo ir Sūnaus hipostazes į kažkokią bendrą beasmenę substanciją. Klausimas labai sudėtingas, jį besvarstant galima greitai nusišnekėti, bet reikalas tas, kad neteisingas supratimas tikinčiajam neleidžia prieiti arčiau prie Dieviškųjų Asmenų ir gauti jų pagalbą. Tai liečia visą Katalikų bažnyčią. Jei mes negalime teisingai suvokti Dievo veiklos savo dvasioje, tuomet tai turi pasekmių ir bendraujant Bažnyčioje.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Anonimiškas2019-06-11 12:11

    Apropos, šv. Trejybė. Ar tai nėra Dievo aspektai - Sūnus (tas pats Dievas), šv. Dvasia (tas pats Dievas)? Todėl ir "vienas Dievas". Bet tas "trijuose asmenyse" daug ką klaidina.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš manau, jei kalbėsim paprastai, tai aspektai negali mylėti; myli tik asmenys. O visa, kas pasaulyje laikosi, visa harmonija yra iš meilės.

      Panaikinti
  11. idomus istorinis momentas,KODEL ROMOS VYSKUPAS SVARANKISKAI PRIDEJO? klausimas KODEL?kertinis,kokie jo motyvai?-galbut zemiskos valdzios tikslas-kuris atvede i skilima,tai svarus kriterijus,kad susimastyt apie katalikybes atsiradimo ar atskilimo nuo pagrindinio krikscionisko kamieno,Sventuju Tevu Tradicjos,nes tik Jie turintys Isminti is Dievo,gali aiskinti Sventaji Rasta,o ne kazkokie kiti,ateje is svetimo lauko,raskantys ne savo augintus vaisius.Jie neturi teises naudotis Sventuoju rastu-ypac liuteronai,kurie susiskalde tarpusavyje iki neapsakomo skaiciaus sektu ir sekciukiu,su katalikais dar galima kazkiek pasikalbet(turint omeny apastala Petra)bet ir tai,logine istoriniu ivykiu seka sako,kad jie atskilo,kunigu pamoksluose truksta dogmatikos,tik pamokslai,katino leopoldo-bukim geri -gyvenkime draugiskai-ISKREIPTAS Katalikiskas TIKEJIMO SIMVOLIS PASIRODO-apibudina kaip kazkokias Dievo Dieviskas savybes,kuomet-ORTODOKSINIS-T.Y PRADINIS-IVARDINA TAI KAIP IVYKUSI FAKTA.(ir siaip pamastymui..kirminas kuris pavirsta i kokona,o po to......issilukstena i NUOSTABAUS GROZIO DRUGELI:) zmogus gyvenantis sioj zemej..-laikantis egzamina-kirminas,mirsta jis -guli karste(kokone)-priskelia..-drugelis pasakiskas-trejopa viskas,o tu trejybes pavyzdziu tikrai daug daugiau:) vientisuma Trejybes sunku logiskai suvokt,O TIKEJIMAS IR YRA TIKEJIMAS,O NE ZINOJIMAS,KTAIP JIS NEBUTU TIKEJIMU,nors didziausias is Triju-Meile-vel gi -trys(TIKEJIMAS,MEILE,VILTIS)GERAI,KAD MEILE DIDZIAUSIA-NES DIEVAS YRA MEILE-IR ESANTIS MEILEJE,GYVENA DIEVE.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, daugiausia dėl pasaulietinės valdžios ambicijų, dėl politinių kovų ir garbėtroškos buvo pakeistas Tikėjimo išpažinimas.

      Mokymas apie Šv. Dvasios kilimą iš Tėvo ir Sūnaus pasirodė gal kokiame VI a. Ispanijoje kovose su arijonais, kurie neigė Kristaus dieviškumą ir nepripažino Trejybės. Ispanų teologai, galbūt norėdami apginti Kristaus dieviškumą, ir pridėjo intarpą "ir iš Sūnaus", tačiau tai buvo tik asmeniška nuomonė. Toliau reikalas tiek iširutuliojo (ilgai tektų rašyti), kad galų gale nutrūko Vakarų imperatorių ryšiai su Bizantija (čia labai pasižymėjo imperatorius Karolis Didysis), buvo kreiptasi į pop. Leoną III, kad šis pakeistų Simbolį minėtu intarpu, tas nesutiko, tą intarpą apie Šv. Dvasios kilimą ir iš Sūnaus pasmerkė ir pop. Jonas VIII (879 m.). Tikėjimo simbolio pakeitimą galutinai patvirtino popiežius Benediktas VIII 1014 m.

      Taip buvo iškreipti Kristaus žodžiai

      "O Globėjas - Šventoji Dvasia,
      kurį mano vardu Tėvas atsiųs, -
      jis išmokys jus visko ir viską primins" (Jn 14,26)

      Ar gali vaisingai gyvuoti Bažnyčia, kuri išpažįsta neteisingą mokymą? Matome iš vaisių.

      Panaikinti
  12. baznycia gyvuoja-tik juda link antichristo priemimo,ivairios pseudokrikscioniskos konfesijos,greiciausiai ir ruosia tam dirva,kad prisideda prie to,tai graudus faktas,kuri reikia turet omeny-ypac po popieziaus apsilankymo Vilniuje-toks ispudis,kad apsilanke sios planetos itakingas politikas,o ne Dievo tarnas,toks ispudis,kad Kristus maziausiai visems rupi-o tik sudievinimas mirtingojo zmogaus iskyla virs visko.nepamenu kas pasake..IR SUSIRINKO VISI PASAULIO GALINGIAUSIEJI TAM POBUVYJE..POLITIKAI,VERSLININKAI,MOKSLININKAI,AKTORIAI IR SPORTININKAI,ARCHIVYSKUPAI,RASYTOJAI IR MENINKAI-VISI TIE KURIANTYS GEROVE SIOJ ZEMEJ,BET paciam nematomam kamputyje,nuolankus ir mylintis,visu uzmirstas ir nereikalingas ..buvo JIS!!!

    AtsakytiPanaikinti
  13. uzteks komentuot man cia gal,bet pagrindine skilimo priezastis ir ereziju atsiradimu,tai noras rasti kompromisa su Jezaus mokslu,ji pritraukt prie saves,o ne atvirksciai-save aukot tam ko moko krikscionybe-tikroji ismintis-tikroji filosofija-PHILOS MEILE-SOFIJA ISMINTIS(GRAIK.KLB.VERT)jug Naujasis Testamentas pati nepatogiausia knyga kiekvienam is musu -pasaulieciui -turiu omeny,bet kito kelio nera-siauras kelias i isganyma,o platus i prazuti.Katalikybe gerai ,jei veda i Ortodoksini krikscioniska pazinima-jis yra pradinis,visa kita-papildiniai ir netgi iskraipymai-o kaip zinia pacio savaime blogio neegzistuoja-blogis,tai tik iskreiptas geris,si kart be pavyzdziu,o straipsnio autorius,nezinau ka galvoja dedamas tuos pacius straipsnius i 15 min-jug sodomitu propaguotojai kataliku archivyskupa kompromituoja,bent jau mano akyse,faina butu,jei sis straipsnio autorius 15 min parasytu ka is tikro galvoja apie Sodoma ir Gomora,bet 15 min neleistu jam pasireiksti.Liudna,bet nesmerkiu jo-nzn kaip pats elgciausi panasioj situacijoj ir ACIU DIEVUJ,TOKIOJE NESU.

    AtsakytiPanaikinti
  14. supratingas2019-06-13 01:34

    Cit:""laikui imli" - kas tai?

    Tai reiškia, kad tai dažniausiai užtrunka labai labai daug laiko, net jei žmogus tam deda sąmoningas ir nuoseklias pastangas.

    Cit.: O ką reiškia tyras? Kokie būtent žingsniai jį padaro tokiu?

    Visai neblogas klausimas į kurį nėra lengva atsakyti. Įsivaizduokite, kad žmogus yra pilnai arba dalinai prirašytas popieriaus lapas kurį reikia ištrinti. Absoliutinant visiškai tuščią popieriaus lapą galėtume prilyginti visiškam tyrumui, o lapo trynimą titaniškam darbui to visiško tyrumo link. Arba įsivaizduokite, kad žmogus - purvinas vanduo kurį reikia išvalyti ir paversti visiškai skaidriu idant juo nekliudomai sklistų šviesa.
    Kalbant fizikiniais terminais tyrumą galima būtų lyginti su superlaidumu.

    Kai dėl žingsnių, kalbant supaprastintai tyru žmogų daro sąmoningas Dievystės siekis ir Jos atsakas. Šnekant labai glaustai dažniausiai pradžioje veiksmas vyksta viena kryptimi, bet jei žmogus rodo dvasinę ištvermę atsako anksčiau ar vėliau sulaukia. Jei klausiate kažkokių konkrečių veiksmų tai reikėtų pabrėžti, kad kiekvienas žmogus yra savitas. Čia ir slypi pagrindinė problema ir gaišatis, nes žmogus NEŽINO ką, kur ir kaip savyje "valyti" kol tas žinojimas palaipsniui neduodamas iš aukščiau. Žinoma, galioja ir visi įprasti reikalavimai gyventi dorai, stengtis būti visame kame nuosaikiam ir nešališkam, nuolat melstis, medituoti ar kitais būdais lavinti susikaupimą ir t.t., kiekvienas ieškantis randa sau tinkamą kelią. Tačiau ko gero visų svarbiausias yra nenumalšinamas Dievystės troškulys. Reikia savyje uždegti tokią ugnį, kad Dievystės siekis taptų vieninteliu ir svarbiausiu gyvenime. O jei ta ugnis jau rusena reikia ją kurstyti tol, kol ji virs negęstančiu žaizdru.

    Cit.:"Lengva pasakyti "apsivalyk", sunku padaryti. Vieniems ir viso gyvenimo nepakanka "apsivalyti", kiti jau gimsta vos ne "apsivalę".Vis dėlto ne kvaili rytiečiai, pripažįstantys reinkarnaciją. Yra tame racijos. "

    O kas sako, kad lengva? Daugelis ir pasiduoda dėl to, kad sunku.
    Kai dėl rytiečių, tai jie atrodo kvaili nebent religiniams fanatikams ar šiaip nekultūringiems žmonėms. O dėl racijos tai be abejonės jos esama, priešingu atveju padorus ir sąžiningas krikščionis turėtų pareigą išsižadėti tikėjimo, nes Dievas sukūręs tokią neteisybę kai iš žmogus turinčio nelygias pradines sąlygas reikalaujama vienodo rezultato veikiau būtų blūdas nei teisingasis Dievas. Koks nors skurde gimęs somalietis ir kurioje nors monarchų šeimoje gimęs princas turi vienu metu kirsti finišo tiesiąją? Čia panašiai kaip reikalauti iš šešiamečio startuojančio nuo nulinės atžymos nubėgti 100 m lygiai su J.Boltu startuojančiu nuo 90m atžymos.

    Cit.: "Apaštalai irgi buvo nei tyri, nei apsivalę. O juk Jėzų regėjo, ne tik apie jį girdėjo! Šv. Dvasia juos ir apvalė."

    Jie jau buvo pakankamai švarūs, kitaip argi būtų pasirinkti? O jų buvimas šalia Kristaus nieko nedavė jų švarai? Šv. Dvasia tebuvo paskutinis akordas.

    Cit.: "Taip, nuo kiekvieno individualios prigimties priklauso rezultatai. Vienas jau gimsta geraširdis, ir jam daryti gerus darbus daug lengviau nei į pikta linkusiam žmogui."

    Tęsiant kas jau buvo sakyta aukščiau šitie du paprasti sakinukai galėtų būti pakankamas pagrindas žmogų su sveika nuovoka ir nemiegančia sąžine atgrasinti nuo Dievo :)

    Cit.:"O TIKEJIMAS IR YRA TIKEJIMAS,O NE ZINOJIMAS,KTAIP JIS NEBUTU TIKEJIMU"

    Na, tokiu atveju tamstos tikėjimas yra tiesiog aklas bei gerokai prasilenkiantis su bibliniu. Neabejoju, kad šiuo klausimų tamstai paprieįtarautų ir Abraomas, ir Mozė, ir apaštalai, jau nekalbant apie Kristų. ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žinai, Supratingas, dėl painiavos tavo komentare aš labiau kaltinčiau katalikų dvasininkus, o ne tave. Jie nesistengia aiškiai išdėstyti krikščionybės pagrindų, palikdami "laisvę" kitiems tikėti, kuo tik nori, ir dėl to daugybė žmonių klaidžioja, tiki visokia religine mišraine ir galop visai praranda tikėjimą.
      Paties komentare daug netikslumų ir nesupratimo, bet gerai nors tai, kad nesi abejingas.

      Panaikinti
    2. supratingas2019-06-15 18:37

      Unknown, jei ką ir reikėtų kaltinti (nors ir laikau tai visiškai beprasmišku užsiėmimu), tai turbūt jūsų nelanksčią psichiką, nes mano komentare nėra jokios painiavos, juo labiau negaliu tikėti kokia nors religine mišraine, nes nesu religingas , ką jūs jau ne pirmą kartą esate linkusi "netyčia" pamiršti :)


      > unknown 2019-06-13 09:38

      Žiūrim, žiūrim į tuos kontekstus, tik, kad tie jūsų kontekstai nei į tvorą nei į mietą. Mokslininkai pradeda ne nuo tikėjimo, o nuo idėjos kuri atmetama ar priimama priklausomai nuo to ar ji teisinga ir ar randama įrodymų jai pagrįsti, tačiau tikėjimo ta idėja stiprumas (kad ir koks jis stiprus) niekaip nepadeda jei idėja klaidinga. Apskritai šis palyginimas nesąmonė, nes mokslas remiasi intelektu kuriam Dievystė nepasiekiama, tai - ne jo kompetencija.
      Ir, beje, nepagrįstai prikibote prie žodžio "racija", nes žmogus aiškiai išsakė savo mintį, o jei nesupratote perskaitykite dar kartą, gal po antro karto nebekils noras kladingai vertinti.


      Panaikinti
  15. to supratingas-racijos yra tame,racijos yra aname-taip ir susipainiojama tose racijose,kartais labai gerai atmesti bet kokias racijas perteklines ir koncentruotis nuosekliai i viena(kalbu apie reinkarnacijos racijos atmetima,kuri net nenoreciau gilintis i ja ir jos absurdiskuma) jug tuo labiau,Jus remiates Biblija,o ne rytu filsofija,o apastalas Paulius yra uzsimines apie pagoniskus mokymus,tame tarpe ir reinkarnacija.mano tikejimas yra aklas sakote-bet visad reiktu ziuret i konteksta,as norejau neapibudinti,KOKS yra mano tikejimas(ka Jus ir padarete),o labiau pabrezti KAS yra tikejimas ir KUO jis skiriasi nuo ZINOJIMO.visi moksliniai atradimai prasideda mokslininku galvose pirmiau NUO TIKEJIMO.,kuris buna nepatikrintas,netgi AKLAS,bet po to -jis tampa -Zinojimu,jei tas tikejimas buvo stiprus ir pagrystas TEISINGOM NUOSEKLIOM,LOGISKOM IZVALGOM IR SVARIAIS KRITERIJAIS.atmetu bet kokius rytietiskus mokslus ir filosofijas-vien del smalsumo nesigilinsiu geriau,ekumenizmas kazkoks,o fraze -tame yra racijos,labai aptaki..

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

PRISIJUNKITE

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item