Vytautas Radžvilas. Šis sekmadienis gali pakeisti Lietuvos istoriją

Mindaugo Šernos nuotrauka Gerbiami tautiečiai ir visi Lietuvą branginantys jos piliečiai! Europos Parlamento rinkimų kampanija baigiasi...

Mindaugo Šernos nuotrauka
Gerbiami tautiečiai ir visi Lietuvą branginantys jos piliečiai! Europos Parlamento rinkimų kampanija baigiasi. Atėjo laikas paskutinį kartą kreiptis į Jus šių rinkimų išvakarėse. Jie gali pakeisti į nebūtį kol kas slenkančios Lietuvos – mūsų tautos ir valstybės – likimą ir istoriją. Tikėtina, kad tai galbūt yra paskutinė galimybė tai padaryti.

Ne kartą teko rašyti ir susitikimuose su žmonėmis priminti: dalyvavimas EP rinkimuose mums niekada nebuvo ir nebus tikslas sau. Tikrasis šio dalyvavimo tikslas ir prasmė – šių dienų sąlygomis suburti naujo tipo sąjūdinį darinį, galintį išspręsti nacionalinio masto ir reikšmės uždavinį – ES krizės ir galimos griūties akivaizdoje išsaugoti lietuvių tautą ir valstybę. Vadovavomės nuostata, kad tai yra uždavinys, kurio nėra pajėgus išspręsti joks charizminis tautos lyderis ir gelbėtojas arba kuri nors viena politinė partija. Grumtis už išlikimą visada buvo ir bus visos tautos uždavinys. 

Šiuo įsitikinimu iš pat pradžių buvo grindžiama dalyvavimo EP rinkimuose strategija. Pagrindiniai jos išeities ir  atramos taškai faktiškai yra tie patys, kokie buvo ir prieš trisdešimt metų, kai gimė ir pakilo Sąjūdis: valstybės susigrąžinimo idėja ir ją autoritetingai reprezentuojantis tautiškų ir patriotiškų asmenų sambūris.

Noriu pabrėžti IDĖJOS reikšmę: tarp politikoje veikiančių žmonių, iš anksto apsisprendusių reprezentuoti tam tikrą idėją, ir asmenų, privačiai keliančių net ir šauniausias idėjas, yra milžiniškas skirtumas. Reprezentuoti visuomenę ir atstovauti sau tik kalbant visuomenės vardu nėra tas pat: jeigu Sąjūdis būtų iš pat pradžių turėjęs užsimojusį Tautą žadinti „lyderį“, jis būtų savaime užgesęs per keletą savaičių. Tad praėjusių metų pabaigoje pradėjus svarstyti galimybę dalyvauti EP rinkimuose netruko paaiškėti, kad dalyvavimas juose bus naudingas ir prasmingas tik tuo atveju, jeigu  tautinio atgimimo siekius pavyks pakylėti į politinį – valstybės IDĖJOS – lygmenį.

Įgyvendinant šią strategiją teko išspręsti virtinę keblių klausimų. Sunkiausias ir svarbiausias iš jų buvo galvosūkis, kaip tokį sambūrį apsaugoti nuo pavojaus būti sunaikintam Lietuvoje seniai prieš opozicines jėgas naudojamais ir iki šiol veiksmingais būdais? Ir okupacijos laikais, ir šių dienų „demokratinėje“ Lietuvoje patriotiški, tautiškai ir valstybiškai mąstantys žmonės naikinami juos menkinant, žeminant, paverčiant nuolatinio šmeižto ir patyčių taikiniais. Kol galiausiai jie marginalizuojami – išstumiami į viešosios erdvės užribius. 

Išspręsti šį galvosūkį padėjo Sąjūdžio patirtis. Lietuvą administravę komunistinės imperijos parankiniai turėjo viską: jiems priklausė neribota valdžia, teismai ir represinės struktūros, visa žiniasklaida. Milžiniškai to meto valdžios galiai Sąjūdis iš pradžių galėjo priešstatyti vienintelį gynybinį skydą – iškiliausių Iniciatyvinės grupės narių moralinio autoriteto jėgą. Kokia didelė ir išganinga buvo ši jėga, parodė praėjus savaitei po šios grupės įsteigimo įvykęs slaptas LKP CK biuro posėdis. Jame buvo nutarta suimti Iniciatyvinės grupės narius. Šiam sumanymui nepritarė tik LKP CK sekretorius ideologijai L. Šepetys, kuris atkreipė dėmesį, kad į tokių jos narių kaip J. Marcinkevičius, M. Martinaitis ar S. Gedos suėmimą neigiamai reaguos visuomenė. Patarė neskubėti ir atsiklausti brangiųjų Maskvos draugų nuomonės. Kaip žinome, Maskva atsakė atsiųsdama į Lietuvą tikrąjį „perestroikos“ architektą A. Jakovlevą, kurio nurodymu Sąjūdžiui buvo leista veikti.

Atsižvelgus į šią patirtį ir ją pritaikius nūdienos sąlygoms, steigiant mūsų rinkiminį komitetą buvo pasistengta sukurti kiek įmanoma stipresnį panašų apsauginį moralinį skydą. Neatsitiktinai komitetas, kuriam sudaryti pakako poros dešimčių žmonių, buvo įsteigtas kaip visuomenei pagal išgales kuo plačiau atstovaujantis autoritetingų asmenų sambūris. Panašiai buvo formuojamas ir pats rinkiminis sąrašas. Šis apsauginis skydas smarkiai padėjo atgrasyti ir atšaldyti jau pasiruošusią pulti nomenklatūrinės-oligarchinės sistemos ideologų ir propagandininkų armiją.

Taip pat buvo kruopščiai ir kvalifikuotai parengta Komiteto rinkiminė programa, kuri savo pobūdžiu ir turiniu laikytina Sąjūdžio programos antrininke. Todėl neatsirado išdrįsusių ją kritikuoti ar juo labiau iš jos pasišaipyti „dvaro politologų“ ir žiniasklaidos propagandininkų.

Pati rinkiminė kampanija taip pat buvo skirta svarbiausiam tikslui – į globalistinės propagandos smarkiai ištautintos ir išvalstybintos Lietuvos visuomenės atmintį ir sąmonę sugražinti tautinio atgimimo ir valstybės susigrąžinimo idėjas. Tai buvo daroma masiniu tiražu (100000 ir 200000 egz.) išleidus rinkiminius edukacinius laikraščius ir kitais prieinamais būdais. Jeigu tikslas būtų vien reklamuotis, reklamos galėjo būti daugiau ir platesnės, tačiau visada žinojome, kad norime kalbėti argumentais ir pakviesti žmones susimąstyti apie esamą situaciją. Plakatai tam netinka.

Taigi visi būtini parengiamieji darbai ruošiant dirvą tautiniam ir valstybiniam atgimimui yra atlikti. Dabar jau viskas priklausys nuo to, ar suspėjome, jie bus įtvirtinti kuriant politinį placdarmą jiems tęsti ir plėtoti. Šiuo požiūriu sekmadienis iš tiesų gali tapti Lietuvai lemtinga diena. Tą dieną spręsis, bus ar nebus žengtas trečiasis valstybės susigrąžinimo idėjos prikėlimo ir įgyvendinimo žingsnis.

Pirmasis žingsnis buvo šios idėjos supolitinimas per dalyvavimą EP rinkimuose, tai yra, jos iškėlimas į viešąją politinio gyvenimo erdvę. Noriu pabrėžti: dalyvavimas EP rinkimuose buvo vienintelis būdas tai padaryti, nes Prezidento rinkimai tam iš principo netinka dėl asmenybinės ir konkurencinės jų prigimties. Šiuo atžvilgiu abeji rinkimai iš esmės skirasi ir net yra nepalyginami.

Antruoju žingsniu tapo sėkmingai surinkti beveik 20 000 parašų, atvėrę mūsų komitetui galimybę dalyvauti EP rinkimuose. Vertinant politiniu požiūriu, šie parašai legitimavo valstybės susigrąžinimo idėją, nes davė tvirtą ir nepaneigiamą pagrindą teigti, kad ši idėja nėra saujelės „marginalų“ užgaida, bet visuomenei aktuali ir svarbi idėja. 

Tačiau būtina žengti trečią žingsnį – įtvirtinti šią idėją aukščiausiu politiniu ir valstybiniu lygmeniu. Tai įmanoma padaryti vieninteliu būdu – sulaukiant piliečių pritarimo šiai idėjai rinkimuose. Jokio kito kelio paprasčiausiai nėra. Tai reiškia, kad sekmadienį susirinkusi prie balsavimo urnų Lietuvos visuomenė iš tikrųjų stovės istorinio pasirinkimo kryžkelėje. Jeigu mūsų komitetui pavyks peržengti rinkiminį barjerą, Lietuvą naikinančiai sistemai bus suduotas didžiulis moralinis ir psichologinis smūgis. Jis nepakeis pačios sistemos, tačiau simbolinė jo reikšmė milžiniška. Iš tikrųjų būtų pralaužta ištisus dešimtmečius atrodžiusi neįveikiama gelžbetoninė siena ir atsivertų visai naujų tolesnio laisvinimosi galimybių horizontas. 

Jei nepavyks – vos įsižiebęs sąjūdinis impulsas netruks užgesti, su juo išblės ir atgimstančios valstybinės savimonės viltys. Nereikia turėti nė menkiausių iliuzijų: nepavykus pralaužti minėtos sienos, politiškai būtume atblokšti atgal ir sugrįžtume į būklę, kurioje esame, o kalbant be užuolankų – vegetuojame jau beveik tris dešimtmečius. Milžiniškas patriotiškų piliečių triūsas Prezidento ir EP rinkimuose būtų paleistas vėjais. Nusivylimas, neviltis ir abejingumas tik augtų. Ir visa tai įvyktų dėl vienintelės ir be galo apmaudžios, netgi niekingos priežasties – nesugebėjimo Lietuvos ateitį galinčią nulemti dieną ateiti prie balsavimo urnos ir įmesti biuletenį.

Realistiška ir konstruktyvi alternatyva šiam scenarijui yra visiškai aiški: Nacionalinės vienybės santalka kitų metų Seimo rinkimuose. Be abejo, šis įvardijimas sąlygiškas. Kur kas svarbiau yra idėjos turinys. Kad šis turinys būtų visiškai skaidrus ir niekam nekeltų abejonių, esu priverstas nusižengti vienam savo principui – nesieti politikos analizių su savo asmeniu. Tačiau dėl ypatingos momento svarbus esu priverstas pasakyti tiesiai ir aiškiai: manantieji, kad mūsų rinkiminis komitetas siekia ar kada nors galėtų tapti „V. Radžvilo partija“ nėra teisūs. Nerimauti nėra jokio pagrindo, nes paversti komitetą kokia nors viena, juo labiau kurio nors asmens, partija, neįmanoma iš principo. Šitaip yra dėl akivaizdžios priežasties: komitetas yra sąjūdinio tipo darinio užuomazga tuo atžvilgiu, kad jam priklauso patriotiški, bet skirtingų pažiūrų žmonės – nuo krikščionių demokratų ir tautininkų iki nacionalinę valstybę gerbiančių socialdemokratų. Vien šito pakanka, kad iš komiteto negali išsirutulioti tik viena partija. 

Tikroji, tai yra realistiška, perspektyva yra visiškai kitokia: po Prezidento rinkimų ryškėja dviejų partijų užuomazgos. Neišvengiamai turės atsirasti ir krikščioniška demokratinė partija. Šitaip turėtų atrodyti natūrali tolesnė partinės sistemos raida. Bet kol kas per anksti ir per drąsu sakyti, jog ji tokia ir bus. Viskas priklausys nuo to, ar pagaliau bus suprasta dar viena politinė ir istorinė pamoka: Sąjūdis susikūrė, sustiprėjo ir galiausiai atkūrė valstybę tik todėl, kad šiam tikslui – gaila, tik trumpam laikui – buvo sutelktos visos intelektualinės ir politinės patriotiškos visuomenės pajėgos ir pastangos. Kitaip nušluoti okupacinį režimą ir išsilaisvinti paprasčiausiai nebūtų užtekę jėgų. Nusikratyti dabartinio nomenklatūrinio-oligarchinio režimo tų jėgų reikia nė kiek ne mažiau.

Todėl yra dvi ruošimosi kitų metų politiniams mūšiams strategijos. Pirmoji ir perspektyvi – išankstinis, sąjūdinio impulso varomas susibūrimas į Nacionalinės vienybės santalką su vieninga ir aiškia valstybės atkūrimo ir esminių reformų programa. Tai turėtų būti santalka, kurioje dalyvaujančių būsimųjų partijų kūrėjai rastų partinio ir nacionalinio intereso dermę ir geranoriškai pasiskirstytų vaidmenimis bei prisiimtų savąją dalį atsakomybės už Lietuvos ateitį. Antroji strategija – dar vienas mėginimas eiti seniai pažįstamu ir nepasiteisinusiu keliu, iš menkų išteklių lipdant savas partijas, kurių vienintelė perspektyva būtų „didvyriška“ kova siekiant prastumti į Seimą kelis jokios realios įtakos neturėsiančius savo atstovus. Šis kelias – tai nepasiteisinusių formatų ir spėjusių susiskaldyti politinių jėgų bevaisės derybos beviltiškai bandant dirbtinai ir mechaniškai (nesant iš tiesų vienijančios – VALSTYBĖS – idėjos)  suderinti siauro „partinio politinio verslo“ diktuojamus trumpalaikius interesus. 

Skirtumas tarp šių strategijų yra milžiniškas. Jos absoliučiai nesutaikomos. Antroji dabartinėmis geopolitinėmis sąlygomis – tai tiesiausias kelias į Lietuvos katastrofą. Tolesnis skaldymasis negali baigtis niekuo kitu, o tik tautos ir valstybės susinaikinimu. Tai būtina aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžti, kad niekas iš patriotinių jėgų atstovų vėliau negalėtų aiškinti šito nežinojęs ar nesupratęs. Skaldymosi raudonosios linijos seniai ir smarkiai peržengtos.

Ir pabaigai – keletas žodžių dėl savo paties asmens. Juos rašau tik spaudžiamas akivaizdžios būtinybės ir suprasdamas, kas pastatyta ant kortos artėjantį sekmadienį. Nematau kitos išeities kaip pranešti porą dalykų, kurie nesąmoningai, o kartais nedorais tikslais, iškreiptai vaizduojami viešojoje erdvėje. Taigi noriu pasakyti: asmeniškų politinių ambicijų neturiu. Praėjusių metų gruodžio mėnesį grynai įdomumo dėlei atlikta reprezentatyvi sociologinė apklausa parodė, kad turėjau visas prielaidas mėginti kaip nesisteminis kandidatas dalyvauti Preidento rinkimuose. Geranoriškai siūliusiems tai daryti bičiuliams atsakiau, kad niekada nesutiksiu vaidinti tautinių ir patriotinių jėgų skaldytojo vaidmens. Tai buvo sąmoningas ir laisvas apsisprendimas. Dėl jo niekada nesigailėjau ir nesigailiu.

Tą patį galiu pasakyti dėl partinių reikalų. Jeigu galėsiu ir šito prireiks, mielai pagal išgales padėsiu stiprėti Lietuvai būtinoms demokratiškoms partijoms. Tačiau niekada nesiekiau ir neketinu tapti kurios nors partijos vadovu.

Svarbiausia paskata sugrįžti – tikiuosi, neilgam – į politiką ir dalyvauti EP rinkimuose buvo aiškus Lietuvai iškilusio pavojaus suvokimas. Lietuvai būtinas principingas ir kompetentingas atstovavimas Europos Parlamente, kurio ligšiolinei politikai tiesiog negali pasiūlyti. Lietuva, kurią šimtmečiais gynė ir už kurios laisvę mirė ištisos mūsų protėvių kartos, Lietuva, kurią atkuriant teko dalyvauti kaip sąjūdininkui, gali būti palaidota po ES griuvėsiais ir galiausiai išnykti visiems laikams, jeigu ES nebus reformuota tam, kad vėl būtų gyvybinga ir išliktų. Tai reiškia, kad visos mūsų protėvių aukos, o ir mūsų pačių darbai Lietuvai, kiek jų pajėgiame nuveikti, taptų beverčiai ir beprasmiai. Juk išnykus Lietuvai jie kartu su ja nugrimztų į istorinę užmarštį ir negrįžtamą nebūtį. Nenoriu, kad šitaip įvyktų. Tai tiek.

Tesaugo ir telaimina Dievas mūsų Lietuvą!

Autorius yra filosofas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys. Politinė reklama, platinama neatlygintinai.

Susiję

Vytautas Radžvilas 6675015702447891999

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2019-05-25 00:33

    Jei nebus klastojami rezultatai, tuomet taip.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Palaikau Radžvilą, bet nepritariu dėl prezidento rinkimų- jie yra daug svarbesni. Jei Juozaitį būtų išrinkę - tai pusė Lietuvos bėdų išspręsta per pirmą mėnesį.
    O EP rinkimai tai daugiau simboliniai ir nieko iš tiesų nesprendžiantys, nes įtakos jie turi itin mažai vidaus gyvenimui. Tai kad ten bus dar keli nacionalistai tai vertė beveik nulinė. Tai neužkirs kelio nei politiniai korupcijai, nei smegenų plovimo per LRT ir kitas media priemones, tai nepakeis KT sprendimo dėl iškrypelių, tai niekaip nesumažins migrantų ir t.t.ir t.t. Arba Radžvilas pats to nesupranta arba apsimeta kad nesupranta. Matė kad šansų nėra nei jam nei jo aplinkos žmonėms prezidento rinkimuose, todėl tiesiog pradėjo aiškinti kad jie nesvarbūs.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-05-26 07:58

      Pritariu. Lietuvos ateitį nulėmė I turo rinkimai. Neglobalistinės Lietuvos variantas buvo atmestas. Žiniasklaida darė viską, kad užblokuoti A. Juozaitį. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad tą patį darė ir Radžvilas...

      Panaikinti
  3. vargo filosofas2019-05-25 19:13

    Turejau paskaitas pas ji pries 5 metus. Nykus sovietinis nomenklaturininkas. Visada pagarbiai atsiliepdavo apie SSSR, apie neva liaudies tureta valdzia ir pan. nesamones. Uztai kiekviena proga dergdavo ES. Sitas tipas dabar susiruose i EP? Nebent pensijos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kažkokius prastus narkotikus vartoji. :)

      Panaikinti

    2. Dauguma čia vartoja geresnės kokybės:)

      Panaikinti
    3. Unknown 2019-05-25 21:58

      Taip, dauguma čia apduję nuo meilės Tėvynei, tai stiprus ir geras narkotikas. :)

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2019-05-25 20:16

    Netikiu buvusių referendumų rezultatais, netikiu, kad rinkimų balsus teisingai skaičiavo, panašiai gali nutikti ir dabar. Eurofederastai neleis, kad laimėtų pažangios jėgos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-05-26 00:01

      Ne viskas taip blogai, kaip atrodo.
      Taip, panašu, kad valdžią Lietuvoje uzurpavo Sorošo pakalikai, bet aplink Lietuvą yra visiškai preišingai - o tai, kad pas kaimynus - beje, ir pas mūsų sąjungininus - yra visiškai kitaip, tai atuomatiškai skatina juos domėtis, kaip iš tiesų yra Lietuvoje ir kas čia darosi. Labai svarbu su jais keistis informacija, nes jei tylėsime, tuomet geranoriškai Lietuvos atžvilgiu nusiteikę žmons sakys: ,,Aaa, tai jeigu jiems taip gerai, tai tegul žinosi patys.'' - ir jie bus visiškai teisūs.
      Reikia manyti, kad yra numatyti kiti variantai tuo atveju, jeigu sistema nepraleis ,,Susigrąžinkime valstybę'' į Europarlamentą.
      Apskritai tikrasis Lietuvos atgimimas prasideda dar tik dabar, ir negalima norėti, kad tokiomis sudėtingomis sąlygomis viskas įvyktų iškart. Reikia ir daug kantrybės, ir, aišku, proto, o svarbiausia - teisingai įvertinti žmones.
      Atrodo, kad yra ir tokių, kurie bandė šlietis prie tikrųjų Lietuvos patriotinų jėgų, bet iš tiesų visada reikia tiksliai identifikuoti, kuo galima pasitikėti ir kuo ne: čia panašiai kaip kriminalistikoje, kuoet pasitikėjimas visada privalo būti tiksliai psichologiškai diagnozuotas, nes įgyti pasitikėjimą ir išlaikyti pasitikėjimą - du skirtingi dalykai.
      Dabar neverta plėtoti šią temą, ji visada svarbi vidiniam vienos ar kitos struktūros funkcionavimui ir sėkmei, bet šių klausimų aktualumo niekada negalima pamiršti.

      Panaikinti
  5. Šiaurės Lietuva.2019-05-25 23:57

    Linkime padoriems patriotams sėkmės.

    AtsakytiPanaikinti
  6. supratingas2019-05-26 02:44

    Jei bus mažas rinkėjų aktyvumas gal ir turimę galimybę gauti vieną kelialapį.

    AtsakytiPanaikinti
  7. nei Radzvilas, nei Puteikis jokiu mandatu. Kaip visada, del nesekmes bus kalta aplinka: Landsbergis, Sorosas ir liberalizmas.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pala, kai konservatnikai “prapils”, tada žviegs apie kremliaus įsikišimą į rinkimus. :)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-05-26 23:08

      ----> Negaus 13:17
      Sistema nepraleis, t.y. rezultatai bus suklastoti - šitai norėjai pasakyti?
      O jeigu ES vadovybės branduolį sudarys Europos patriotinės jėgos ir Lietuvos federastai bus priversti vykdyti jų nurodymus?
      Ar jau pamiršai, kaip Lietuvai dabartinė ES valdžia - tarkime, dabartinė iki šiandienos rinkimų rezultatų - nurėžė 25% ES pinigų?
      Žinai, ką tai reiškia ir kodėl?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2019-05-27 00:29

      Nustokit kliedėt apie tuos klastojimus nes atrodot kaip nevispročiai iš Janutienės laidų. Sorošas kaltas kad 2,68% tesurenkat? Į veidrodį pažiūrėkit.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2019-05-27 01:00

      Anonimiškas 00.29, o ko tu taip suki galvą, kiek surinkta balsų? Sakai - ,,kliedėti apie klastojimus''? Negi rimtai manai, kad visi tokie naivūs ir kad melo industrija bei masonas su savo gauja galės taip lengvai mulkinti kitus?
      Pažiūrėk, kas darosi Europoje - žmonės daugiau neapsikenčia melu ir veidmainyste, ką ir kalbėti apie rinkimų rezultatus Italijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje: Europa keliasi. Tai dėsningas istorinis procesas, kurio neišvengė anei viena imperija, kad ir kaip siautėtų cenzūra ar represinė sistema.
      Svarbiausia - kokios jėgos sudarys ES vadovybės branduolį, nuo to priklausys ir ES vadovybės sprendimai, o tai grandinine reakcija pasieks ir Lietuvą; net jeigu sistemos sugeneruoti nomenklatūrininkai ten ir patektų, visvien turės vykdyti naujosios ES vadovybės direktyvas.
      Galiu lažintis iš ko nori: eurokomunistams - galas.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2019-05-27 04:33

      Apart Prancuzijos ir Vengrijos, Putinas jokiu labai reiksmingu partiju nenusipirko ir pergaliu nepasieke. EP gali buti net europietiskesnis uz praeita.

      Panaikinti
    6. >2019-05-27 04:33
      Jei tamsta savo kelnėse aptiktute ekskrementų, galva galdau, pirmiausiai apkaltintute putiną.

      Panaikinti
    7. Žiūriu į konservatnykų pezalus - ir neišvengiama kyla mintis: KAIP toks kretinizmas gamtoje apskritai gali būti įmanomas?

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2019-05-26 16:24

    Jei šitas EP liks toks, koks ligšiol, tada Centras per tą kadenciją padarys viską, kad nacvalstybės liktų neįgalios. Jau ir dabar tyliai, stepas prie stepo nueita labai toli. Jau dabar sunku sustabdyti šitą fanatikų žygį per Europą. O tada bus ir visai neįmanoma. Vokiečių socdemai jau ragina leisti dalyvauti rinkimuose ir atbėgėliams, net ir nelegaliems. Ką tai reiškia, nesakysiu.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Anonimiškas2019-05-26 19:57

    Tarybiniai ideologai valdžios kritikus vadino "tarybų valdžios priešais". Nūnai Briuselio ideologai žiūri, "ar rinkimai Lenkijoje, Vengrijoje ir t.t. atitinka Europos vertybes". Kaip netoli JIE nuėjo.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Nepakeis. Istorija kartojasi :2019-05-26 20:27

    https://ic.pics.livejournal.com/liaudiesmenas/85094556/142881/142881_1000.jpg

    AtsakytiPanaikinti
  11. Anonimiškas2019-05-26 23:35

    Kur rinkimų rezultatai?!

    AtsakytiPanaikinti
  12. Anonimiškas2019-05-26 23:41

    Sisteminė žiniasklaida Merkel bloką jau pavadino centro dešine. Krisk iš juoko.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-05-27 00:35

      Ji rimtai yra konservatorė priklausanti konservatorių partijai, o tu daržovė.

      Panaikinti
    2. Aha, Merkelienė yra konservatorė, Anūko chunveibynas - irgi, o Šiaurės Korėja yra demokratinė respublika,. Tikrai-tikrai! :D

      Panaikinti
  13. Anonimiškas2019-05-27 00:32

    Prognozės nepasitvirtino. "Patriotai" ant Putino lenciūgo ir visokie -exit griovėjai nieko gero nesurinko.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Anonimiškas2019-05-27 00:33

    Štai ir pergalė! Dabar verkit kaip visi rezultatai suklastoti Sorošo ir komunistų, jūs populizmo aukos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-05-27 01:45

      Anonimiškas 00:33, dar pamatysime, kaip atrodys Europrlamentas po šių rinkimų.
      Tiesą sakant, net nesitikėjau, kad ,,Susigrąžinkime valstybę''' jau dabar balotiruosis į ERP, bet kodėl gi nepabandžius? - anot patarlės, pirmas blynas visada būna prisivilęs.
      Svarbu ne teoriniai fasadai ir formalūs įvaizdžiai - svarbiausia yra tai, kas teisingiausiai suvokia realią situaciją. O šito net nebūtina įvardinti - argi ne taip?
      Svarbiausia - bendroji EP sudėtis.
      Viskas bus gerai, dėl to būk tikras.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-05-27 11:47

      Populistai ilgai ne išsilaiko niekur, nebent užgrobia žiniasklaidą ir teismus kaip Vengrijoje, arba šalis pilna piktų idiotų kurie nepriklauso jokiai ideologijai bet dėl visko kaltina dabartinę politiką kaip Prancūzijoje ar Italijoj. Neilgai užtruks kol vėl busit pamiršti.

      Panaikinti
    3. "šalis pilna piktų idiotų" - na, ne pilna, bet jų, deja, daug. "Anonimiškas 2019-05-27 11:47" - bene ryškiausias šitos faunos egzempliorius. ;)

      Panaikinti
  15. Puteikio rinkėjas2019-05-27 00:35

    Na ką, marginalai, -niekas į EP nepakliuvom?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pergalė yra tai, kad eurokomjaunuolė su austėjos vyro partijos šimtais tūkstančių eurų ir visos žiniasklaidos stūmimu netapo prezidente.

      Panaikinti
  16. Apsiverkes marginalas2019-05-27 00:51

    Landsbergis kaltas. Dar LRT kalta. Visi kalti.

    AtsakytiPanaikinti
  17. Anonimiškas2019-05-27 00:54

    V.R. ir Co. - viskas OK. Tikrai reikia padėkot kad imasi tokių darbų ir kelia, viešina klasikines idėjas, negaili sveikatos ir kitų resursų. Pagarba. Visgi lengva papulti į savojo rato burbulą ir patikėti tuom, kuom norisi tikėti. O realybė lieka tokia pati - lietuviai mažaraščiai, o juos valdantys vadukai yra kompleksuoti posovietiniai prasisiekėliai, neturintys vidinės savigarbos ir autentiškų principų. Ir taip bus toliau. Tokie mes esam.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai gal reikia stengtis, kad toliau taip nebūtų? V. Radžvilas ir Ko. Stengiasi - už tai pagarba jiems. Svarbiausia, kad motyvacijos nepritrūktų, matant nemąstančių masių, mulkinamų propagandos, dominavimą.

      Panaikinti
  18. Puteikio rinkėjas2019-05-27 14:03

    Radžvilas būtų Juozaičio rinkėjus susirinkęs ir patekęs, bet...: čia priėjo Puteikis ir išreiškė paramą Juozaičiui, o Juozaitis pasakė jog nereikia balsuoti už Radžvilą :D

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item