Arkivysk. Sigitas Tamkevičius. Ištikimybė Dievo žodžiui

Lietuvoje katalikais save laiko apie 75 proc. žmonių; jei prie jų pridėsime visus krikščionis, tuomet tikinčiųjų į Kristų būrys perkops 8...

Lietuvoje katalikais save laiko apie 75 proc. žmonių; jei prie jų pridėsime visus krikščionis, tuomet tikinčiųjų į Kristų būrys perkops 80 procentų. Šie skaičiai turėtų džiuginti, tačiau jie neatspindi tikrovės, koks iš tikrųjų yra Jėzaus draugų būrys. Per Krikštą mes tampame formaliais Kristaus sekėjais, tačiau, kol gyvename žemėje, lieka pavojus Krikšto įsipareigojimus užmiršti.

Atsisveikindamas su savo mokiniais, Jėzus sakė: „Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime“ (Jn 14, 23). Mes niekuomet nežinosime, kiek yra besilaikančių Jėzaus žodžių, bet ne tai svarbiausia. Kur kas svarbiau žinoti, kiek mes patys esame ištikimi Jėzaus mokymui.

Ką Jėzus kalbėjo apie Dievo karalystę, ką laimino ir kokį kelią rodė, visa tai randame Evangelijoje. Tereikia, kad Šventasis Raštas būtų mūsų parankinė knyga, kurią dažnai atverstume ir kuri primintų Viešpaties žodžius. Tik šitaip elgiantis mes galime išlikti nuoseklūs krikščionys. Ką mylime, apie tai mąstome ir kiekvieną mylimo asmens žodį branginame.

Šeštąjį Velykų sekmadienį esame kviečiami susiorientuoti, ar esame nuoseklūs savo tikėjimo kelionėje, o gal mūsų tikėjimo drabužis yra susiūtas iš įvairiausių lopų – tiesų, kurių dalis yra visiškai nekrikščioniškos. Tų tiesos skiaučių mes prisirankiojame iš televizijos ir visokių mokytojų, bandančių įpiršti savo tiesas.

Baigiame užmiršti metą, kai apie tikėjimą buvo sunku gauti išsamesnių žinių; religinės knygos buvo didžiausias deficitas, vaikų katekizacija ir tikėjimo sklaida už bažnyčios sienų uždrausta. O dabar knygynų lentynos lūžta nuo gerų ir labai gerų knygų apie mūsų tikėjimą, veikia Katechumenato, „Alfa“ ir kitokie kursai, suteikiantys galimybę irtis į tikėjimo gelmę. Tereikia geros valios ir noro pažinti Tą, kurio mokiniais vadinamės. Pati nelemčiausia klaida yra mąstyti, kad mes viską žinome, nors tos žinios dažnai yra tikybos pirmamokslio lygio.

Atsisveikindamas su savo mokiniais, Jėzus sakė: „Globėjas – Šventoji Dvasia išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“ (Jn 14, 26). Tai labai svarbi nuoroda. Per maža yra skaityti Šventąjį Raštą ar pačias geriausias knygas apie tikėjimą; reikia Šventosios Dvasios pagalbos, kad tai, ką skaitome, į ką gilinamės, ne tik gerai suprastume, bet ir pamiltume. Šitos Dievo pagalbos ieškome maldoje.

Turime kelis puikius periodinius leidinius: „Magnificat“ ir „Žodis tarp mūsų“, kurie pritaikyti, kad kasdien galėtume perskaityti mums skirtą Dievo žodį ir maldoje apsvarstyti, ko jis mus moko. Šiuos leidinius galima užsiprenumeruoti, kad jie reguliariai lankytų mūsų namus ir gaivintų dvasią.

Apaštalų darbų knyga pasakoja apie kilusius nesutarimus tarp pirmųjų krikščionių: vieni mąstė, kad krikščionys privalo laikytis Mozės įstatymo, kiti tam prieštaravo. Siekdami išspręsti ginčą, Antiochijos krikščionys siuntė pasiuntinius pas apaštalus išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis. Šitas pasakojimas yra svarbus, nes primena svarbią tiesą: nuo pačių pirmųjų krikščionių bendruomenės – Bažnyčios – žingsnių pirmas ir paskutinis žodis priklausydavo apaštalams, ypač jų vyriausiajam Petrui. Neatsitiktinai po Prisikėlimo ant Genezareto ežero kranto pasirodęs Jėzus net tris kartus paliepė Petrui: „Ganyk mano avis!“

Ištikimybė Jėzaus žodžiui reikalauja ištikimybės ir Bažnyčios mokymui, nes jai yra palikta teisė aiškinti ir skelbti Dievo žodį. Paklusdami Bažnyčios mokymui, mes paklustame pačiam Jėzui.

Susiję

Sigitas Tamkevičius 4737308305490980247

Rašyti komentarą

  1. Jūs tą turit sakyt kasdien ir kasdien ieškot būdų pasiekt žmones, eiti pas juos, platint per žiniasklaidą, per peticijas, per mokslo įstaigas, per politines partijas, per radiją, liepti visiems kunigams apie tai kasdien šnekėt bažnyčiose,per krikštynas, vestuves, laidotuves ir t.t. Tą reikia daryti kasdien, o ne kartą per 5 metus tq dieną kai jau vyksta balsavimas ir žmonės seniai apsisprendę kaip balsuos. Kodėl tokių dalykų nekalba jūsų pvz Doveikos ir jam panašūs? Kodėl tuos kas kalba ir bando kovot su iškrypeliais (kaip 2 kunigai) juos iškart bandoma užčiaupti? Kodėl tų kas agresyviai platina degradacijas, jas puoselėja ir kitus žmones įtraukinėja į savo iškrypimus- neatskiriat nuo bažnyčios, kodėl nepasakot kad jie jokie ne katalikai, o apsimeteliai ir satanistai, kodėl dalyvaujat jų vestuvėse, laidotuvėse, krikštynose ir t.t. ir pan. Dabar gi pasirodo kad ir šimonytė ir tokia kaip maldeikienė tipo katalikės-tai kodėl viešai visiems nepasakot, kad jos, dėl jų pozicijos seniai nėra jokios katalikės ir viešai nepasmerkiat ir neatskiriat jų nuo bažnyčios? Kol tokių bus daug 'Kodėl" be atsakymų- tol nieko gero nelaukit. -------------- Aš asmeninškai neskaitau savęs religingu- bet degeneratams ir iškrypeliams šio pasaulio atiduot nesiruošiu- taip kad bent kol kas krikščionybė yra dalis to bastiono ant kurio laikosi (ar bent turėtų laikytis) pasaulio moralė- todėl aš ją ginu ir kitus raginu tą daryti (bent iki tol kol neatsiras alternatyvos- nes jie nekovoja taip kaip turėtų kovoti jei nori laimėti)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Teisingai, žmogau, kalbate, teisingai. Bet, kaip bebūtų graudu, jie jūsų negirdi ir į klausimus, deja, neatsakys. Logiška, vieną dieną susikuria vienokį dievulį, kitą - kitokį ir ką čia bepasakysi klausiančiam. Belieka ieškoti ir kabintis tų, kurie neieško Tiesos, ją pamynė ir ją pardavė; kabintis tų, kurie naiviai viskuom tiki ir klaupiasi prieš kiekvieną, kuris save dievu pasivadina; kabintis tų, kurie už pinigus perka viską, net ir Dievą...

      Panaikinti
  2. citata-(per kriksta mes tampame formaliais Kristaus sekejais,taciau kol gyvename zemeje -lieka pavojus isipareigojimus uzmirsti.)Krikstas yra sekla-tai transcendencija,tai -krikscionybes vienas is svarbiausiu ritualu-sekla, paseta zmogaus Sieloje-ja reikia tinkamai paseti,auginti ,isauginti,kad duotu Dvasiniu vaisiu.Rasot apie nuosekluma ir pirmaklasio issilavinima katalikybeje,apie esa manancius,daug nusimananciu,o is tiesu ,nieko nezinanciu-o po to nuorodos i tam tikra literatura-tai ,turbut,kazkas praleista del nuoseklumo,kuris turi kilti is tradicijos,sio zodzio reiksme lot.k.-PERDAVIMAS PASAKOJIMAS..net logiskai mastant butu teisingiau,tureti svaresnius kriterijus kylancius is TIKRU TRADICINIU SALTINIU-tebunie Ortodoksiniu-t.y. Sventuju Tevu,tarp kitko tas kapelionas-egzorcistas,vel gi,kita tema..kur kas geresnes knygas nurode tiems pirmaklasiams nieko nezinantiems,bet norintiems suzinot.
    p.s. mano pastebejimas -maziau dekit katalikisku pamokslu straipsniu i 15 MIN,kur salia ju plevesuoja vaivorykste-tokiu budu viskas suplakama i viena kruva ir nesuprasi budamas pirmaklasiu lyg ir krikscionybe,lyg ir tolerancija -lyg ir viskas dera tarpusavy. zinau kad teksto autorius yra vyresnis ir ismintingesnis uz mane,dvasiskai subrendes ,del to nesupyks ir neisizeis,tokio tikslo neturiu-komentuodamas tik noriu atkreipt demesi..-kita kart gal susilaikysiu-nes tai -dorybe.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Katalikai, turbūt paėmę madą iš protestantų, nuolatos ragina skaityti Šventąjį Raštą ("Tereikia, kad Šventasis Raštas būtų mūsų parankinė knyga, kurią dažnai atverstume ir kuri primintų Viešpaties žodžius. Tik šitaip elgiantis mes galime išlikti nuoseklūs krikščionys"). Tai geras dalykas, bet ne jis pagrindinis, norint pažinti Dievą ir Jo žodį.

    Šv. Jonas Auksaburnis (ir kiti šventieji Tėvai) tvirtina: Dievas su Nojumi, Abraomu, Moze ir kitais tyros širdies ir švaraus proto žmonėmis bendravo ne per Šv. Raštą, o tiesiogiai, nes toks kelias geresnis. O kai visa žydų tauta puolė į Dievo išdavystę, tuomet ir atsirado įvairiais būdais užrašyti pamokymai ir įsakymai.

    Apaštalams Dievas irgi nedavė ko nors parašyto, o pažadėjo atsiųsti Šv. Dvasią (arkivyskupo jau cituota Jn 14,26). Dar plg. Jn 6,45; 2 Kor 3,3 ("Kristaus laiškas, surašytas gyvų širdžių plokštėse"; arba Jer 31, 31-34 "įdiegsiu jiems savo įstatymą, įrašysiu jį jiems į širdį").

    Visa tai liudija, jog protestantų (o vis dažniau ir katalikų) pernelyg didelis dėmesys Šv. Raštui (sola Scriptura) yra visai nereikalingas. Bet jei mūsų širdys nešvarios ir protas aptemęs, tuomet Šv. Raštą būtina skaityti ir jo žodžius gyvenime taikyti.

    Dar pora pastabų apie Petrą ("paskutinis žodis priklausydavo apaštalams, ypač jų vyriausiajam Petrui.") Evangeliniuose tekstuose Petras vadinamas "protos", gr. pirmas, o ne vyriausias , t.y. "arche". Tiksliau, pirmas tarp lygių. Ir Eusebijas Cezarietis savo Bažnyčios istorijoje tą patį pabrėžia: Petras ne apaštalų viršininkas, bet pirmas tarp lygių. O tai reiškia, kad neatlieka popiežiaus funkcijų.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Adomas ir Ieva-jie pasauli mate Dieviskoj sviesoj-iki obuolio atsikandimo-mate ji be iliuziju,issigalvojimu,fantaziju,ereziju-jiems nereikejo rasto-SV Rasto.-tik po nupuolimo i nuodeme,nora tapti Dievais,bet be Dievo,tas itakojo tolimesnius palikuonis is Dievo Meiles ir malones-Sventojo Rasto atsiradimo butinybe.-pradzioj per Dievo isrinktuosius,kiek veliau per Apastalus ir tikra Apastaline baznycia-kuri buvo ortodoksali-o visa katalikybe ji kaip nukirsta saka-nukritusi svieziai-bet lapai dar zaliuoja kazkiek,bet ji atskirta nuo pagrindinio kamieno.taip esam ant tiek pazeisti nuodemes,kad mus prireike knygos -Sventojo Rasto,bet piknaudziauti ja..deliot iskarpas i kiekviena laikrastuka ir agituot ,nera veiksminga ir misionieriska-netgi vaikiska-nera SVIEZUMO GAIVAUS GUSIO kai taip tokiom istraukom is NT zongliruojama -o po to sakoma ,kad daugelis turi pirmaklasio issilavinima ir tik mano esa tikri katalikai-procentai kazkokie ir apskaiciavimai.Ignatij Brencianinov yra pasakes kaimo mociute dazna turi tikejima kur kas didesni,nei koks nors archivyskupas..

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2019-05-27 15:20

    Dievo Žodis su bažnyčia nieko bendro neturi. Norite Dievo Žodžio? Prašau imkite ir skaitykite naująjį Testamentą. O bažnyčios tarnai tuo metu Vatikane rengia gėjų orgijas ir pats popiežius stumia abortų legalizavimą ir nelegalią imigraciją į Europą. Aš tikrai nenoriu ir neskaitysiu "patvirtintų" leidinių iš šitų apsimetėlių ir degeneratų.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Daug tiesos pasakyta komentaruose, t.p. ir arkivyskupo straipsnyje, kuris vis dėlto tarsi pakibęs ore ir nebesiremia į laiko realijas arba propaguoja kai kuriuos neteisingai katalikų suprastus dalykus (pvz., apie Petrą, kuriam duota "visa valdžia", nors iš tikrųjų ne didesnė nei kitiems apaštalams, - Kristus tris kartus jo klausė apie meilę todėl, kad norėjo pačiam Petrui parodyti, koks svarbus yra tikėjimas, meilė ir ištikimybė Kristui, o ne vieno žmogaus valdžia visai Bažnyčiai. Tai yra vienas iš svarbiausių katalikų ir ortodoksų nesutarimų).

    Ištikimybė Dievo žodžiui ir ištikimybė Bažnyčios mokymui. Anonimas 15.20 rašo, jog "Dievo Žodis su bažnyčia nieko bendro neturi". Pastebėjau, jog šiais (ir ne vien šiais) laikais ne vienas žmogus prieina prie tokios išvados. Tiksliau reikėtų rašyti, jog Bažnyčia (katalikų) su Dievo žodžiu kai kuriais atvejais neturi nieko bendro - dėl neteisingo mokymo (kai kurių nereikalingų dogmų, vad. filioque, popiežystės ir kt.). Nors Kristus, deja, įkūrė Bažnyčią, ir būtent "savo Bažnyčią", ir su tuo reikia skaitytis. Kristaus Bažnyčia gyvuoja, ji yra ortodoksali nuo pat pradžių ir yra tikroji apaštalinė Bažnyčia, kaip rašė unknown 17.53, patinka tai kam nors ar ne. Tai yra tikroji "mažoji kaimenė", apie kurią kalbėjo Kristus, o ne 70 proc. drungnų katalikų. Nors negalima sakyti, kad Katalikų bažnyčioje nėra tikrų krikščionių, mylinčių Kristų ir besilaikančių Dievo žodžio, kad ir kaip būtų sunku. Kaip rašė Glorija, dėl to drungnumo ir abejingumo Dievo žodžiui daugelis kabinasi ir pritampa prie tų, kurie Tiesą pamynė ir pardavė. Net ir Dievą pardavinėja, Glorijos žodžiais. Ir dėlto, nors Čingischanas ragina skelbti Dievo žodį visur, bet tai maža padės, nes per tokį Žodį ir tokį skelbimą nekalba Dievo Dvasia. Su Dievo žodžiu elgiamasi nepagarbiai, jis valkiojams po visokius niekinius laikraštukus, jis iškraipomas, siūlomas pigiai ir nepagarbiai.

    Dievo žodis Katalikų bažnyčioje negyvuoja vaisingai. Kristus jame nepažįstamas ir svetimas, maldos drungnos ir nepasiekia širdies.

    Reikia atmesti nereikalingą balastą, per kurį negali prasiskverbti Šv. Dvasia, reikia gaivinti tikėjimą ir Dievo meilę šventųjų Bažnyčios Tėvų raštais, siekti išganymo ne žaidžiant, bet rinktis tarp gyvybės ir mirties.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Beje, jeigu jau kalbame apie Šv. Raštą, tai jis Ortodoksų ir Katalikų Bažnyčiose irgi skiriasi - ne tik aiškinimu, bet ir kiekybe: ortodoksų Biblijai priklauso 50 ST knygų, iš kurių 11 nekanoninių (neįkvėptų, bet laikomų naudingomis ir pamokančiomis, pvz., Tobito, Juditos, Siracido, Jeremijo ir kt.); katalikų ST - 45. NT tiek ortodoksų, tiek katalikų 27 knygos.

      Panaikinti
  7. unknown 11 22- taiklus ,gilus patebejimai-sakyciau,netgi ,kertiniai.Yra kataliku tvirtai tikinciu ,netgi ,popieziu,kazkiek buvo paskelbta Sventaisiais-bijau suklyst-remiuosi Daniil Sysojevu-PATI PRADZIA TIKROSIOS ISMINTIES GLUDI DIEVO BAIMEJE.manau,kas ieskos Tiesos saves neapgaudinedamas stipriai-tas ras,o beda ta,kad katalikybe ,o ir ypac protestantizmas ir visos skilusios is jo sektos-baptistai ir tt.bando SAU PATOGIA IDEOLOGIJA PAVERST,ISKRAIPYT TIKRAJI KRIKSCIONISKA ORTODOKSALU DIEVO PAZINIMA-ABSOLIUTO PAZINIMA(nors niekas Jo nepazysta,tik Tevas)ir pritaikyti zemiskam socialiniam komfortui-kad gyventi butu Patogiau!..

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item