Romualdas Ozolas. Vienintelė

Iš visų švęstųjų, švenčiamų ir švęsimų švenčių ji tokia vienintelė – VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI. Nors pagal kasdienybėj išblukusias ir net ...

Iš visų švęstųjų, švenčiamų ir švęsimų švenčių ji tokia vienintelė – VASARIO ŠEŠIOLIKTOJI.

Nors pagal kasdienybėj išblukusias ir net sudriskusias trispalves tokia dažnai ir dažnam neatrodo.

Bet šventės tam gal ir yra, kad įgytume galimybę pro kasdienybių miglas įžvelgti, ką švenčiam?

Vasario Šešioliktoji lietuviams visų švenčių švenčiausia, nes tąsyk, siekiant atkurti buvusią Lietuvos valstybę, buvo sukurta tokia, kokią idealu laikė Europos civilizacijos konstruktoriai senieji graikai – NEPRIKLAUSOMA RESPUBLIKA. Ne Karalystė, ne Kunigaikštystė, ne kokia nors unija ar sąjunga, o Nepriklausoma Lietuvos Respublika.

Ne tik dėl to, kad buvo pasirinktas optimalus naujiesiems laikams valstybės tipas, Vasario Šešioliktosios Aktas yra reikšmingiausias Lietuvos tūkstantmetės istorijos dokumentas – juo kaip savarankiškai tautai lietuviams, vienai iš pačių seniausių Europos tautų, sugrįžti į istoriją buvo suteiktas paskutinis šansas. Ir ji juo pasinaudojo. Pasinaudojo garbingai.

Yra teigiančių, kad Vasario Šešioliktosios Akto atvertas galimybes buvo galima išnaudoti geriau. Galbūt. Gal dar keletas tūkstančių papildomų savanorių istoriją būtų kryptelėję kitaip, palankiau. Tačiau niekas nepaneigs fakto, kad būtent jie, savanoriai, ir dabar tyliai saugantys mus Lietuvos ir palietuvio kapinėse, tą išganingą šansą kurti valstybę ir modernią tautą apgynė, ne žodžiais, o darbais patvirtindami lietuvių valią, kurios taip ilgai nenorėjo pripažinti kone visa civilizuotoji Europa.

Galima be proto mylėti arba taip pat neprotingai kritikuoti Pirmąją Respubliką, tačiau dar vieno esminio fakto – kad ji beveik ketvirtį amžiaus atlaikė revanšistinės Europos spaudimą ir sukūrė dvasinį potencialą, išvedusį lietuvius į Karą po karo, arba Partizanų karą, padėjusį atlaikyti penkis dešimtmečius trukusias totalitarines okupacijas, – to fakto negalima nei mylėti, nei nemylėti, jį visiems ir kiekvienam tenka tik pripažinti.

Jeigu nebūtų buvę Vasario Šešioliktosios, nebūtų buvę Kovo 11-osios. Nebūtų buvę Vasario Šešioliktosios – Lietuva jau senokai būtų buvusi Lenkijos, Rusijos, o gal Vokietijos provincija, kas jai visų ne kartą buvo ir projektuota, ir bandyta įgyvendinti.

Taip, žinoma, šventės, kaip ir visokie valstybės ar tautos simboliai, yra tik ženklai, kurie pasmingi tiktai tada, kai žymi žmonių valią gyventi ir kurti savo tautos labui pagal savo valstybės tvarką. Ženklai turi tik simbolizuoti tautos gyvenimo geismą, o ne jį pakeisti. Tai – neginčytina ir neabejotina tiesa. 

Tačiau šventės yra galimybė pažvelgti tai tiesai į akis ir paklausti: ar taip yra tikrai?

Todėl išskalbkim vėjų suplėšytas, lietaus nublukintas trispalves – Vasario Šešioliktosios simbolius, mūsų orientyrus ir laisvių, ir nelaisvių laikais – ir pasidėkim jas atminčiai. Ir išskleiskim saulėje naujas – tas pačias mūsų Nepriklausomybės vėliavas.          



Susiję

Romualdas Ozolas 1000178936075562191

Rašyti komentarą

  1. Paskaitau ir pagalvoju - negi komunistai labiau už kitus mylėjo Vasario 16-ąją ir slapčia svajodavo LTSR laikais apie nepriklausomybę? Gal ir į TSKP stojo iš neapykantos okupantams?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, nežinau - kai palyginu "partinius" Ozolą ar Genzelį su "nepartiniais" Nikžentaičiu ar T. Venclova (pastarasis netgi "disidentu" laikomas), tai kažkaip tas skirstymas "blogiečiai partiniai" versus "geriečiai nepartiniai" nelabai prasmingas tampa. :)

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2019-02-17 23:29

      Visaip būdavo. Vienu metu buvo paskelbta idėja, jog, jei ir toliau taip veš „į pagalbą” specialistus iš Rusijos, ir jie užims visus svarbiausius postus, o mums liks tik darbininkų bei pastumdėlių vietos, mes liksime be savo inteligentijos (juk išvežta buvo). Pvz., tarpukariu Kaune buvo labai stipri inžinerijos mokykla. Tačiau į gamyklos direktoriaus ar el. tinklų viršininko vietą atveždavo kokį nors RU technikumą baigusį pusraštį žmogelį, o mūsų aukščiausios klasės specialistas geriausiu atveju gaudavo jo pavaduotojo vietą... Todėl buvo paskleista mintis, jog reikia masiškai stoti į partiją, nes partiniams lengviau patekti į vadovaujamus ar kitus svarbius postus. Taip lietuviai ilgainiui užims aukščiausius postus, ir išstums kolonistus. Tada antplūdis buvo - staiga daugybė žmonių „suideologėjo ir supažangėjo”. Tačiau ir anksčiau, dar pokariu stojo - pvz., milicijon įsidarbindavo žmonės, kad sužinotų ir perduotų informaciją apie planuojamas operacijas partizanams, jų giminėms, kad įspėtų apie planuojamą gaudymą ir trėmimą.

      Panaikinti
  2. Apie "geriečius nepartinius" nesu girdėjęs, tad negaliu vertint. O štai TSKP - konkreti kruvina organizacija, atsakinga už Lietuvos okupaciją ir tūkstančių lietuvių žudynes ir trėmimus. Ozolas ir Genzelis šią kruviną organizaciją laisvanoriškai rėmė moraliai ir finansiškai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2019-02-18 10:06

      TSKP kruvina organizacija ir šviesios atminties R. Ozolas bei B. Genzelis - ką tai turi bendro? Žmogau atsipeikėk, arba tamstai visai protas neveikia. Kiek daug šie paminėti asmenys padarė dėl Lietuvos tomis sunkiomis okupacijos sąlygomis, tai tamstos nuopelnai šiandien, tariamomis demokratijos sąlygomis prilygsta nuliui. Aš taip manau. Gal klystu, nes jūsų nepažįstu ir apie jūsų nuveiktus darbus Tėvynei nieko nežinau. Kalbant apie jūsų kritikuojamus asmenis, tai duok Dieve mums visiems tiek pasidarbuoti per savo gyvenimus "Vardan Tos".

      Panaikinti
  3. supratingas2019-02-17 22:15

    Nesuprantu, o kodėl Ozolą reikia lyginti su Venclova? Ką, normalių žmonių nėra?
    Šiaip, vienareikšmiškai tikrai sunku vertinti tą istorinį laikotarpį, reikia žiūrėti kiekvieną žmogų atskirai, žinoti jo tikrus motyvus, pažinoti jo sąžinę, kas dažniausiai - neįmanoma. Nes skaitant kokio Genzelio vos ne hagiografinius prisiminimus apie bičiulį Ozolą gali susidaryti labai neteisingas įspūdis apie to meto tikrovę, kuri buvo daug rūstesnė negu ją dažnai bandoma vaizduoti.
    Tačiau vieno dalyko kurio aš tikrai pasigedau iš komunistų tai mažesnės ar didesnės atgailos, bent jau aiškaus klaidos pripažinimo, galų gale paprasčiausio žmogiško atsiprašymo.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2019-02-17 23:11

    Na, nžn, nžn, kaip su tuo T.V. disindentiškumu. Įtartinai tyliai jis JAVuose atsirado. Ir negirdėjome nė vieno blogo žodžio apie „išdaviką”. Nors buvo įprasta visais perkūnais trankytis, apie kiekvieną pabėgusį „nedėkingą niekšą, išdaviką” pasakojant. Vėliau pasipildavo virtinė straipsnių apie tai, kad pabėgėlis, esą, buvęs kriminalinis nusikaltėlis, išdavikas, mušeika, vagišius, beprotis, paleistuvis, girtuoklis, sektantas, žmoną mušė, džinsais spekuliavo ir t.t., ir pan. O čia absoliuti tyla. Nei iš karto, nei vėliau, kai jau pasklido garsas, jog jis un-te dirba. O ir kai VU dėstytojavo, kažkaip visas jo išskirtinumas buvo, kad jo dėstomas dalykas buvo naujųjų laikų Vakarų literatūra, ir pakeltu balsu daugiau klišėmis kalbėjo, negu iš tiesų kažką tooookio apie tą literatūrą bei autorius atskleidęs... Turėjome dar dvi dėstytojas - jos nelyginamai įdomiau dėstė. Nepalyginsi, pvz., filosofų Meškausko, Genzelio, kalbotyrininkų paskaitų ir T.V. Net ir mūsų rusistas (nepamenu pavardės) - ligi šiol nesuprantu, kokių tikslų vedinas jis mums suteikė žinių, kurios kaip ir nepriklausė, neturėjo bendro su dėstomu dalyku, tačiau atkreipė dėmesį į labai vertus žinoti dalykus... Mums taip jau pasisekė, kad pataikėme laikotarpiu, kai dėstė daug išskirtinių asmenybių. O apie jį daugiau dirbtinė aureolė buvo išpūsta. Nė vienam, „išdavusiam partiją ir vyriausybę”, taip ramiai nesibaigdavo. Ir jo žmona irgi išvažiavo? Dar labiau keista. Paprastai pabėgusio šeimai, ir net giminei tai reikšdavo jų karjeros pabaigą. Jau nebe daug iki galo likus, kai Vakaruose užsiliko garsus Maskvos žurnalistas, jį ir sumedžiojo, ir apdorojo, ir be sąmonės surištą diplomatinio automobilio bagažinėje į Maskvą pargabeno. Tada žiauriai kankino bausdami ir tardydami (lediniame vandenyje laikė, dar kažkaip kitaip kankino ir tyčiojosi). O čia pasiliko pas mirtiną priešą, ir nieko, nė vieno pikto žodelio. Tiesa, ir Vakarų „balsai” ilgokai tylėjo. Ne itin jis ten reiškėsi. Sakyčiau, dabar labiau - ir vis lietuvius „pamokydamas”, lyg kačiukus į kakučius nosimi pabaksnodamas.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Tais laikais, kai savo giminėje kunigą turinčiųjų neleisdavo net į socialistinę šalį trumpam nuvažiuoti - okupacinė valdžia Tomui Venclovai leido į JAV EMIGRUOTI! PJis paniekinančiai atsiliepia apie Lietuvos partizanus, gina M.Ivaškevičių, platina kosmopolitines idėjas - nebūkim naivūs dėl T.V. "disidentiškumo"...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taigi aš apie tai ir kalbu - tokie "nepartiniai disidentai" kaip visokios venclovos yra iš esmės GEROKAI didesni Lietuvos priešai (ir dar RIMTAS klausimas, ar jie nebuvo sovietų agentai - ypač atsižvelgiant į kilmę ir aukščiau komentaruose minėtas aplinkybes), negu koks dėl karjeros partijon stojęs veikėjas. Kitaip tariant, dėl pačios kompartijos kaip nusikalstamos organizacijos nesiginčiju, bet visų "partinių" vienodai vertinti nebūčiau linkęs - kaip ir nebūčiau linkęs konkrečių asmenybių vertinti VIEN pagal "partiškumą".

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2019-02-18 17:24

    Labai sunkus klausimas nagrinėjamas, žmogus yra mirtingas ir klystantis, yra turinčiu stiprų imunitetą, lengviau įveikia ligas, silpnus maras kerta negailestingai, užėjus baisiam marui ne kiekvienas sugebėjo atsilaikyti, ir labai kaltinti parkritusius nėra gerai, kaltinti galima tuos, kurie labai uoliai platino marą.

    AtsakytiPanaikinti
  7. supratingas2019-02-18 21:39

    Ką aš matau, tai, kad savo laiku nespaskelbus KP nusikalstama organizacija ir neužkirtus kelio tos organizacijos nariams patekti į atsikūrusios valstybės valdžios struktūras buvo padėti pamatai didžiuliam neteisingumui. Skaudžias to pasekmes jaučiame ir jausime dar labai ilgai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aukso žodžiai.
      Revoliucija nebuvo padaryta, t.y. okupacijos laikų valdančiąjai jėgai TSKP nebuvo užkirstas kelias į atsikūrusios valstybės valdžios struktūras ir tokiu būdu nebuvo padėti pamatai teisingumui. Kolaborantai TSKPistai kaip buvo valdžioje, taip liko. Revoliucija – kai šalyje valdančioji jėga nuverčiama ir pasirūpinama, kad ji daugiau nesugrįžtų. Valdančioji jėga buvo Komunistų partija – Sąjūdis nestatė sau tikslo įvykdyti revoliuciją, Sąjūdis savo vadovybėje pats buvo pusiau komunistinis: Sąjūdžio Seimo Taryboje iš 35 narių pusė buvo TSKP bilietų šildytojai. Todėl ir praėjus nemažai metų po 1990 – valdžioje vis matėm daug komunistų – prezidentų, premjerų – TSKP narių: Brazauskas, Butkevičius, Paksas, Kirkilas, Grybauskaitė, Laurynas Mindaugas Stankevičius, Prunskienė, Šleževičius.
      1990 - 2018 m. ministrai TSKP nariai: Bernatonis, Šadžius , Šalaševičiūtė, A.Vinkus, Česlovas Vytautas Stankevičius, Rimantas Sinkevičius, Pranas Kūris, Vytautas Knašys, M.Misiukonis, B.Bradauskas, Jonas Prapiestis, Artūras Paulauskas, Povilas Gylys, Algimantas Matulevičius, Vladislavas Domarkas, Vytautas Einoris, Vidmantas Žiemelis, Algirdas Monkevičius, Sigitas Kaktys, Petras Baguška, Jurgis Brėdikis, Antanas Valionis, Petras Papovas, Zigmantas Balčytis, Rimantas Karazija, Evaldas Gustas, Aleksandras Vasiliauskas ir daugybė kitų. Daugybė, išvardinau tik dalį.
      Kodėl TSKPistai yra blogis? Todėl, kad tai žmonės, sunkiais tėvynei okupacijos metais stoję tarnauti PRIEŠUI, okupantui. Tai bailiai, kolaborantai.
      Bailys - ne kūrėjas.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item