Rasa Čepaitienė: „Konstitucinis Teismas jaučiasi esąs aukščiau Konstitucijos“

propatria.lt nuotr.

respublika.lt

17 pilietinių organizacijų kreipėsi į Konstitucinį Teismą, kad šis neišaiškintų, jog Baltarusijos pilietis turi teisę gyventi Lietuvoje vien dėl to, kad Danijoje susituokė su Lietuvos piliečiu. Tačiau Konstitucinis Teismas, kaip ir buvo galima tikėtis, visuomenės balsą ignoravo, tarp pasirašiusių buvo ir apie 100 iškilių Lietuvos piliečių. Viena jų - istorikė prof. Rasa Čepaitienė - įspėja: dabar bus tik blogiau.

„Iš esmės Konstitucinio Teismo išaiškinimas atveria kelią įvairioms šeimos ir santuokos sąvokos interpratacijoms, įskaitant ir poligamiją, kas jau atsirado Vokietijoje. Ten Konstitucinis Teismas išaiškino, kad poligamija neprieštarauja šalies Konstitucijai, nes ją propaguoja Vokietijoje gyvenantys musulmonai. Taip pat sumažinti ir amžiaus apribojimai, jau ir su vaikais galima susituokti ir tai neprieštarauja Vokietijos Konstitucijai. Todėl kyla pavojus, kad ir Lietuvoje gali būti kitaip išaiškinta šeimos bei santuokos samprata“, - sakė R.Čepaitienė.

- Konstitucinis Teismas sako, kad reikia vadovautis vienu ES Teisingumo Teismo sprendimu vieno Rumunijos piliečio byloje. Pastarojo atžvilgiu priimtas palankus sprendimas, jam leidžiant gyventi kartu su tos pačios lyties sutuoktiniu. Ar nėra keista, kad Liuksemburge reziduojančio teismo sprendimai turi įtakos mūsų Konstitucijai?

- Iš esmės taip. Kyla grėsmė Lietuvos suverenumui, nes jau abejojama, ar mūsų Konstitucija yra aukštesnė už ES teisę. Kita vertus, mane stebina argumentas, kad galima padaryti išimtį Baltarusijos piliečiui, susituokusiam su Lietuvos piliečiui, ir duoti jam leidimą gyventi pas mus, nesuteikiant kitų pilietinių teisių. Tai irgi keistai skamba.

- Labai primena situaciją, kai homoseksualai iš pradžių norėjo tik eitynių ir dievagojosi, kad nieko daugiau nereikalaus, bet po to ėmė reikalauti santuokų, net įsivaikinimo teisės...

- Taip, Overtono langas (Overtono langas - politinė teorija, apibūdinanti, kaip viešoji nuomonė gali būti pakeista taip, kad idėjos, kurios anksčiau buvo laikomos beprotiškomis, gali būti priimtos ilguoju laikotarpiu, - aut. past.). Galima prieiti iki absurdų. Man lygiai taip pat užkliuvo, kai mūsų aukščiausi šalies vadovai, tarp jų ir prezidentė, palaikė JT Migracijos paktą. Specialiai pasižiūrėjau Lietuvos prezidento priesaikos tekstą, o jame pažadama rūpintis Lietuvos žemių vientisumu, stiprinti Lietuvos Nepriklausomybę. Iš esmės pritarimas paktui prieštarauja tam, tai kaip tada yra su prezidento priesaika? Taip pat ir kitų, kurie viešai duoda priesaikas Seime? Tai - labai plati ir rimta problema.

- Neaiškus Konstitucinio Teismo vaidmuo. Jis remiasi europinių teismų praktika. Tai gal tada ir reikia formuluoti: jis aiškina ne tai, ar konkretus teisės aktas neprieštarauja Konstitucijai, o tai, ar neprieštarauja ES teismų sprendimams?

- Taip, yra toks paradoksas, kad lyg ir turėtume gyventi pagal Konstituciją, kuri priimta Lietuvos piliečių daugumos balsavimu, tačiau... Konstitucija turėtų būtų pagrindinis šalies dokumentas, kuris remiasi sveiku protu, tradicijomis, mūsų šalyje nusistovėjusia kultūra ir piliečių daugumos sutarimu. Tačiau kažkas kitas, apeinant visuotinį sveiką protą, bendrą susitarimą, gali išaiškinti bet ką. Turiu mintyje Konstitucinį Teismą, kuris pasitaria su kažkokiomis dvasiomis ir nusprendžia, kad žino daug geriau, nei visi kiti piliečiai. Taip yra ne kartą buvę. Konstitucija yra aukščiau nei teisinis dokumentas, nes tai yra visų piliečių susitarimo pagrindas. Tačiau Konstitucinis Teismas jaučiasi esantis aukščiau Konstitucijos.

- Lietuvoje nepripažįstama tos pačios lyties santuoka, todėl du homoseksualai susituokė Danijoje ir dabar reikalauja leisti gyventi Lietuvoje. Tačiau Lietuvoje jų santuoka yra neteisėta. Ar tai ne tas pats, kaip nusipirkti narkotikų Olandijoje, kur jie įteisinti, ir, atsivežus į Lietuvą, reikalauti leisti juos vartoti?

- Labai taiklus palyginimas. Kita vertus, žinau, kad labai didelių problemų dėl leidimo apsigyventi Lietuvoje turi ir heteroseksualios poros, kurių abi pusės yra skirtingų tautybių. Todėl šiuo atveju galima kelti ir klausimą, kodėl homoseksualūs asmenys yra aukščiau kitų susituokusių porų.

- Manote, kad Konstitucinis Teismas savo sprendimuose yra priklausomas nuo elito, nors turėtų būti nepriklausomas?

- Bijau, kad taip. Mūsų elitas apskritai yra orientuotas į vadinamąsias europietiškas vertybes ir mūsų nacionaliniai interesai netenka jokios galios. Galios centras yra kitur. Nors manau, kad žmonės, prieš beveik 30 metų rašę Konstituciją, net neįsivaizdavo, kad po kurio laiko nežinosime, kas yra santuoka, kas yra šeima. Turime reikalą su fundamentaliu, žmogaus tapatumo perkonstravimo projektu. Minėta byla yra tik viena iš formų. O dabar jau kalbame ir apie Stambulo konvenciją, apie 57 lytis, ar kiek ten jų yra. Apklausos rodo, kad visuomenė laikosi tradicinių vertybių, tačiau elitas į tai nekreipia dėmesio.

- Kalbama, kad bendros kompetencijos teismuose reikėtų tarėjų. Galbūt panašiai galėtų būti ir Konstituciniame Teisme: kai jis bando išaiškinti vieną ar kitą Konstitucijos straipsnį, gal tegul pasikviečia vieną iš jos kūrėjų ir paklausia, kas buvo turėta mintyje? Gal tada nekiltų abejonių ir dėl to, ar vyras+vyras yra šeima, ar ne?

- Būtų labai gražu, bet vargu ar galima to tikėtis, nes dauguma iš Konstitucijos kūrėjų yra opozicija to, kas dabar vyksta. Todėl Konstituciniam Teismui neprasminga būtų juos kviestis konsultacijoms.