Nepriklausomybės kovų laikotarpio Lietuvos kariuomenės savanoriai

Pirmieji Lietuvos kariuomenės savanoriai. 1919–1921 m. LCVA nuotr. Lietuvos kariuomenei minint šimtmetį, Lietuvos centrinis valstybės a...

Pirmieji Lietuvos kariuomenės savanoriai. 1919–1921 m. LCVA nuotr.
Lietuvos kariuomenei minint šimtmetį, Lietuvos centrinis valstybės archyvas kviečia prisiminti tuos, kurie savanoriškai 1918–1920 m. įstojo į naujai formuojamą Lietuvos kariuomenę ginti Tėvynės ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomos valstybės kūrimo ir išsaugojimo.

1918 m. pabaigoje jaunai Lietuvos valstybei, neseniai paskelbusiai nepriklausomybę, iškilo grėsmė vėl jos netekti. Iki tol krašte buvusi Vokietijos kariuomenė traukėsi iš užimtų teritorijų. Per rytines Lietuvos sienas veržėsi Sovietų Rusijos Raudonoji armija. Siekiant apsiginti nuo priešų, imtasi skubiai organizuoti Lietuvos kariuomenę.

1-ojo pėstininkų didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino pulko pirmieji savanoriai. 1918–1924 m. LCVA nuotrauka.

Svarbų vaidmenį kuriantis Lietuvos kariuomenei ir ginant valstybę nuo priešų – bolševikų, bermontininkų ir Lenkijos kariuomenės – atliko savanoriai iš visos Lietuvos. 1918 m. gruodžio 27 d. Lietuvos piliečiai pradėti kviesti ginti Tėvynės. Apskrityse įsteigti savanorių registracijos punktai. Lietuvos Vyriausybės pašaukti ir per pamokslus bažnyčiose paraginti jaunuoliai bei vyresnio amžiaus žmonės – žemdirbiai, inteligentai, kareiviai, karininkai – visi noriai ėjo registruotis ginti Tėvynės. Tautinių mažumų atstovai taip pat prisidėjo prie šalies gynimo. Per mėnesį į Lietuvos kariuomenę užsirašė apie 3 tūkstančius savanorių. Nepriklausomybės kovų laikotarpiu kariuomenėje iš viso tarnavo maždaug 10 tūkstančių savanorių.

Lietuvių raitelių pulko 1-ojo eskadrono savanoriai. 1919 m. LCVA nuotrauka.

Lietuvos centrinio valstybės archyvo virtualioje parodoje pristatomi savanorių telkimo dokumentai: Lietuvos Vyriausybės, Lietuvos gynimo komiteto kreipimaisi į savanorius, šaukimo instrukcijos. Eksponuojami savanorių tarnybos dokumentai – savanorių, tarnavusių Lietuvos kariuomenėje, tarnybos, atestacijos lapai, uniformos brėžiniai. Taip pat parodoje galima susipažinti su savanorių apdovanojimų „Vytis“, savanorių medalio projektais, apdovanojimų Lietuvos kariuomenės kariams savanoriams liudijimais.

Lietuvos kariuomenės savanoriai išlydimi į frontą. Vilkaviškis, 1919 m. LCVA nuotrauka.


Parodoje pateikiami savanorių teises ir privilegijas apibrėžiantys, reguliuojantys dokumentai, įstatymai, žemės suteikimo dokumentai. Galima susipažinti su Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos įkūrimo ir veiklos dokumentais. Atskiras dėmesys skiriamas tautinėms mažumoms priklausiusiems savanoriams.

Lietuvos kariuomenės organizatoriai ir aukštieji karininkai prie Karo muziejaus. Sėdi iš kairės: nežinomas asmuo, generolas Vladas Nagevičius, generolas Stasys Nastopka, generolas Jonas Galvydis-Bykauskas, Stasys Šilingas, pulkininkas Mykolas Vėlykis. Stovi pirmas iš kairės: pulkininkas Edvardas Adamkavičius. Centre – Vincas Grigaliūnas-Glovackis. Stovi pirmas iš dešinės – pulkininkas Balys Giedraitis. Kaunas, 1921–1928 m. LCVA nuotrauka.

Lietuvos gynimo komiteto kreipimasis į Lietuvos vyrus, raginantis ginti Lietuvos valstybę. 1919 m. LCVA nuotrauka.

Žeimelio partizanų skyriaus vado kreipimasis į Žeimelio valsčiaus gyventojus, raginantis stoti į partizanų būrį. 1919 m. LCVA nuotrauka.

Savanorių karininko uniformos dalies brėžiniai. 1919 m. LCVA nuotrauka.

LCVA informacija.

Susiję

Istorijos politika 5424181528005454796

Rašyti komentarą

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

Kviečiame

PALAIKOME

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

SEKITE MUS FACEBOOK

Naujienų prenumerata

item