Rosita Garškaitė. Per Žolinę – patyčios iš tikinčiųjų

bernardinai.lt

Šventinė Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilmės nuotaika vakar subjuro, pamačius tiesiogiai režisieriaus Emilio Vėlyvio transliuotą videomedžiagą „Mišios“ socialiniame tinkle „Facebook“. Ją lydėjo prierašas: „Žolinių proga ZERO LIVE SHOW komanda, tiksliau labiausiai religingi jos nariai, Dievo namuose kviečia tikinčiuosius šį spalį atvykti į jų tikėjimą sustiprinsiantį šou.“

Dviejų minučių filmuke rodoma, kaip trys vyrai, persirengę dvasininkais, išlipa iš mašinos Turgelių gyvenvietėje, Šalčininkų rajone, ir užeina į Bažnyčią, prieš atlaidų šv. Mišias pilną tikinčiųjų. Persirengėliai – Vitalijus Cololo, Mindaugas Papinigis ir Ainis Storpirštis. Pastarasis apsivilkęs baltai tarsi popiežius, veidas išdažytas. V. Cololo lenkiškai – mat parapijos tikintieji lenkakalbiai, ir Mišios Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vyksta lenkų kalba – kvietė parapijiečius į spalio mėnesį vyksiantį renginį, o vėliau jiems dalino įtartinai atrodančius paketėlius. Tv3.lt portalui V. Cololo sakė, kad suktines primenančiuose paketėliuose nieko nelegalaus, tik arbatinės žolelės. Tikintieji sutrikę klausėsi, filmuotos medžiagos pabaigoje pasirodė kunigas, klausiantis: „Kas jūs tokie esate?“

Populiarių filmų „Zero“, „Zero II“, „Zero 3” ir „Redirected / Už Lietuvą“ režisierius yra pagarsėjęs kaip nevengiantis skandalingai reklamuoti savo darbų, tačiau vargu ar šį atvejį galėtume pavadinti „provokacija“ ar „akibrokštu“. Į reklamos vulgarumą ir ribas peržengiančią nepagarbą dėmesį išsyk atkreipė socialinių tinklų vartotojai, įsitraukę į diskusiją su tais, kuriems ji pasirodė juokinga. Tačiau svarbu pastebėti ir agresyvų jos pobūdį – aktoriai netikėtai surengė pasirodymą, kurio Turgelių katalikai, susirinkę į bažnyčią, negalėjo nei išvengti, nei adekvačiai į jį sureaguoti. Pažymėtina, kad Baudžiamojo kodekso 171 straipsnis skelbia, kad trukdymas atlikti religines apeigas ar religines iškilmes yra nusikaltimas/nusižengimas asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei.

Pastaraisiais metais verslas religiją pasitelkė ne kartą. Galima prisiminti dizainerio Roberto Kalinkino drabužių reklamas, kuriose vaizduoti Jėzus ir Marija (Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad jos nėra žeidžiančios visus krikščionis ir buvo apribotos nepagrįstai). Taip pat Vartotojų teisių apsaugos tarnybos už religinių simbolių niekinimą reklamoje nubaustos užkandinės „Keulė Rūkė“ komunikaciją. Tačiau šis atvejis skirtingas nuo minėtų dviejų tuo, kad saviraiškos laisvės skydu niekaip neapsiginsi. Šiuokart šaipomasi ne iš tikintiesiems šventų simbolių, Bažnyčios kaip institucijos ar krikščionybės tiesų, o iš konkrečių Turgelių parapijiečių. Ir pasirodymas vyksta ne internete ar gatvėje, kur gali jo išvengti, o bažnyčioje, laukiant Mišių.

Galiausiai lieka klausimas, ką daryti. Ar Turgelių tikintieji apskųs šią reklamą kaip pažeidusią viešąją tvarką ir laisvę netrukdomai išpažinti religiją? O žiniasklaidai gal apskritai derėtų ignoruoti tokias piktybiškas „provokacijas“, nes kitaip prisidedama prie reklamos sėkmės? Šiuo metu vaizdo įrašą jau peržiūrėjo daugiau nei 125 tūkst. žmonių.

Mano galva, tylėti negalima, nes toks beatodairiškas reklamos būdas – žalingas visuomenei. Jos autoriams – tikslas pateisina priemones ir visiškai nerūpi, kad pakurstyta neapykanta ir katalikų, ir lenkų, ir regiono gyventojų atžvilgiu. Norint gyventi valstybėje, kuri gina žmogaus orumą, visuomenėje, kur bendrapiliečiai gerbia vieni kitus, apsimesti, kad nieko neįvyko – ne išeitis. Tyla šiuo atveju reikštų pritarimą. Jei toleruojame ar net juokiamės iš žmonių įžeidinėjimo komerciniais tikslais, neturėtume stebėtis patyčių kultūra mokyklose ir darbovietėse ar visuomenės abejingumu kam nors patekus į bėdą.