David Solway. Marksizmas ir santuoka

Savo ilgus amžius trukusiose pastangose išardyti tradicinės ir klasikinės visuomenės pamatus, marksistinė dogma įvairiose savo formose – ...

Savo ilgus amžius trukusiose pastangose išardyti tradicinės ir klasikinės visuomenės pamatus, marksistinė dogma įvairiose savo formose – komunizme, socializme, neomarksizme, kultūriniame marksizme – pradėjo nuo tvirtos kampanijos susilpninti ir galiausiai panaikinti santuokos instituciją, tokią, kokia ji buvo suprantama nuo seniausių laikų. Santuokos, kaip kontrakto tarp vyro ir moters, įsipareigojusių kurti šeimą ir pripažinti iš to kylančias atsakomybes, šmeižimas ar išardymas yra būtina sąlyga revoliucinei socialistinei valstybei, kurioje esminė individų ištikimybė priklauso suvereniam kolektyvui, ne šeimai.

Propaganda ir įstatymai, kurie skaldo intymią meilę tarp vyro ir moters, kurie atima iš vaikų vyro ir moters kaip tėvų pavyzdžius, kurie sukompromituoja šeimos nedalomumą ir panaikina santuokos kaip kultūrinio gyvavimo garanto tikslą, yra svarbiausios stategijos, reikalingos norint įgyvendinti didįjį kairiųjų planą. Nurašant šeimos ląstelę kaip archajišką ir represyvų darinį, kurio laikas praėjo, valstybė tuomet funkcionuoja in loco parentis (lot. vietoje tėvų).

Problema, iškylanti kairei, yra faktas, kad šeima yra tradicinė varomoji jėga, kuri gyvuoja prieš autoritarinės valstybės iškylimą, ir kuri lieka po jo. Ne vien dėl to, kad ji skatina ištikimybę praeičiai, tačiau dėl to, kad ji įgalina palikimo ir turto teisių išsaugojimą konkrečioje kartoje. Tai yra galvos skausmas marksistinėms – istoriko Jacobo Talmono frazę tariant, „visas gėrybes valdančios valstybės“ – „politinio mesianizmo funkcionavimo“ (knyga „Totalitarinės demokratijos kilmė“) vizijoms. Marksistų išpuolis prieš šeimą iš dalies gali būti vertinamas ir kaip ideologinė įmonės valdymo perėmimo versija.

Pats Marksas vedė savo vaikystės meilę Jenny von Westphalen ir liko susituokęs su ja, nors jo politinės pažiūros neatspindėjo jo gyvenimo šeimyniško pobūdžio. Savo „Komunistų Partijos manifeste“ ir „Vokiečių ideologijoje“ Marksas apibrėžė santuoką kaip legalizuotą prostituciją ir moters vergystės formą. Faktas, kad jis, kaip rodo įspūdinga Mary Gabriel studija apie Marksą „Meilė ir kapitalas“, buvo tragiškai netaupus ir nenusimanė ekonomikoje, nesulaikė Markso nuo plačių hipotezių kūrimo, neparemtų nei jo elgesiu, nei jo asmenine patirtimi.

Nepaisant jo vidinių prieštaravimų, jis neginčijamai buvo svarbiausia figūra įprastos visuomenės pamatų griovime, taip pat ir santuokos bei šeimos. Friedrichas Engelsas, Markso bendradarbis ir globėjas, knygoje „Šeimos, privačios nuosavybės ir valstybės kilmė“ visiškai aiškiai išdėstė kairės darbotvarkę, kalbėdamas apie „sujungtas šeimas ir įdiegtą monogamiją“ kaip „vangių nuobodybių bendruomenę“ ir klasės bei vyriškumo dominuojamos visuomenės modus operandi (lot. veikimo būdą). Tai turėjo būti sunaikinta.

Efektyvus būdas sugriauti santuoką ir šeimą buvo pasiūlytas komunisto teoretiko Georgo Lukácso, kuris pristatė „kultūrinio terorizmo“ koncepciją, apimančią religijos, monogamijos ir neva vyro dominuojamos šeimos panaikinimą. Lukácsas pasisakė už laisvos meilės, seksualinio išsilaisvinimo ir Froido aptartų seksualinių nukrypimų kursų dėstymą mokyklose, ką jis manė esant revoliucine būtinybe. Beje, 1919 m., būdamas Béla Kuno vadovaujamos Vengrijos Bolševikų vyriausybės ministru, jis tai ir padarė.

Šiandien matome šios žalingos įtakos atgarsius kultūriniame pamišime dėl sekso, užsidegime dėl taip vadinamo sekso pervertinimo ir šalto „lyčių“ įvardžių dauginimo iki begalybės (Kanados Aukščiausiojo Teismo pritarimas lytiškam santykiavimui su gyvuliais  yra vienas iš šios beprotybės variantų). Tai taip pat yra ir svarbi vertybė švietime, pavyzdžiui, mano gimtojoje Ontarijo provincijoje, kur valdant buvusiai ministrei pirmininkei Kathleen Wynne, prisiekusiai lesbietei, lytiškumo pamokų metu maži vaikai buvo supažindinti su galybe seksualinių praktikų, gerokai pralenkiančių jų emocinio išsivystymo lygį.

Leftizmas mėgina išardyti įprastą visuomenę paleidžiant daugiasluoksnį puolimą prieš ją, tame tarpe perrašant istoriją, griaunant religinį kultą, pakertant tradicinę moralę. Tai programa, tyliai skatinama pseudo-mokslo – kritinės teorijos. Ši smulkmeniška ir pretenzinga schema buvo pradėta svetainės provokatorių klikos, žinomos kaip Frankfurto mokykla, siekiant išvystyti tai, ką jie vadino „socialinės emancipacijos strategijomis“. Jie buvo atsakymas į retorinį klausimą, Lukácso užduotą savo 1916-ųjų metų studijoje: „Kas išgelbės mus nuo Vakarų civilizacijos?“

Tokiu būdu Frankfurto tyrėjo Theodoro Adorno įtakingame darbe „Autoritarinė asmenybė“ atsisakyta standartinių lyties vaidmenų ir lyties įpročių kaip „socialinių prietarų“, „psichologinės disfunkcijos“ ir „fašizmo katalizatoriaus“. Populiari frankfurtiečio Herberto Marcuse' ės knyga „Erotas ir civilizacija“ rėmė nevaržomą seksualumą ir visokių formų nukrypimus nuo tradicinių seksualinių ir šeimos padorumo normų. Wilhelmas Reichas, kuris, sakoma, įtvirtino frazę „seksualinė revoliucija“, sukūrė orgono dėžę, kaip viskam skirtą terapinį įrenginį ir spinduliavimą skleidžiantį akumuliatorių, naudotiną seksualinės energijos atstatymui ir stimuliavimui. Kiti žymūs vardai, susiję su mokykla ir vykdantys jos pragaištingą ideologiją, yra Maxas Horkheimeris, instituto direktorius, psichoanalitikas Erichas Frommas, sociologas Jürgenas Habermasas ir filosofė Agnes Heller. Sukaupta intelektualinė jėga yra didžiulė, tačiau ji visiškai stokoja suvokimo ir sveiko proto.

Iš tiesų, kaip pažymi PJ Media autorė Sarah Hoyt, žinome, kad „tik gavęs valdžios svertus, kiekvienas leftistinis režimas yra seksualiai represyvus“, tačiau tai ateina vėliau, kai revoliucija pasisekė ar buvo pradėtas nacionalinio lygmens despotizmas. Galima nesunkiai pastebėti ir aiškius prieštaravimus leftistų seksualinėje politikoje, kuri pašėlsta dėl prievartavimų studentų miestelyje ir surengia kovą prieš vyrus, ypač heteroseksualius baltuosius vyrus, ir tuo pačiu metu moko pradinukus apie seksualinius nukrypimus, apmoko naudotis apsauga nuo oralinio sekso metu plintančių ligų, latekso aksesuarais ir sekso žaislais. Kairės tikslas yra panaikinti vyro ir moters ryšį. Vyrai pradeda vengti vesti, moterims vis sunkiau tapti geromis žmonomis ir motinomis. Tos pačios lyties santykiai tampa vis labiau įprasti ir valstybės prie to prisideda, leisdamos tos pačios lyties poroms vadinti save „susituokusiomis“ jau 26 šalyse.

Tariamai apsišvietęs Ericas Andersonas, akademikas, dėstantis Sporto, vyriškumo ir seksualumo kursą Winčesterio univesitete (JK), vertina šį vystymąsį kaip besikeičiančio vyriškumo manifestaciją ir kultūrinio jautrumo evoliuciją. Jis ypatingai didžiuojasi tariamu „glamonėjimosi“ fenomenu tarp šios kartos vyrų, kurie neturi nieko prieš bučiuotis su kitais vyrais, ir sulipdė apgailėtiną statistikos mišrainę, norėdamas paremti šį savo teiginį. Andersonas ir Kimmel yra geri pavyzdžiai, kaip erotinio pobūdžio tyliai veikianti grupė stumia savo idėjas, užsimaskavę tariamai atviru nusiteikimu ir išmanymu. Šie tariami vizionieriai sėkmingai prisideda prie kairės politikos tikslų įgyvendinimo.

Kaip pažymėta, kairė turi daug ginklų savo arsenale, tačiau tikriausiai skaudžiausiai kertantis šiame kare prieš tradicinę šeimą yra įsiskverbimas į santuokos instituciją ir jos pakeitimas baisia pirminio tikslo karikatūra. Taigi jos pseudo-santuokų skatinimas nėra jokia staigmena. Tiesa, kad kažkuriuo metu komunizmas valė gėjus ir, kaip Hoyt teigia, darys tai ir vėl, tačiau jo įššūkis šeimos struktūrai seniai įšoko į naujo šeimos apibrėžimo traukinį. Kaip Paul Kengor rašo knygoje „Išardymas: nuo komunistų iki progresyvistų – kairiųjų karas prieš santuoką ir šeimą“: „Kol tradicinė šeima yra slopinama, marksizmas eina į priekį“. „Naujas santuokos apibrėžimas“, tęsia Kengor, „yra idealus, patogus įrankis sugriauti šeimą“.

Kad nebūtų blogai suprasta, aš neskatinu pilietinių suvaržymų ar homoseksualų represijų. Kol egzistuoja įprasta teisė (turiu omenyje, pavyzdžiui, už įstatymo ribų paliekanti pedofiliją ar poligamiją), poros turėtų jaustis laisvos sekti savo norus ir aistras. Jos yra laisvos džiaugtis seksu dėl malonumo ar su tuo, su kuo jie nori. Kaip sakė buvęs Kanados ministras pirmininkas Pierre Trudeau, „valstybei nėra vietos tautiečių miegamuosiuose“. Tačiau kai tos pačios lyties poros uzurpuoja ekonomines ir teisines produktyvių ir rūpestingų šeimų privilegijas, ir tuo labiau kai teisė tuoktis gali būti skelbiama bet kokios kategorijos asmenų ir bet kokios grupės, kurios, tradiciniu Vakarų civilizacijos supratimu, tam neturi jokio pagrindo, tai tikrai lems socialinių normų ir praktikų dezintegraciją. Engelsas ir kompanija žinojo, kad santuoka ir šeima apima ir kovos lauką, kuriame kova vyksta aršiausiai.

Apsiginklavusi tiek įgauto teorinio, tiek praktinio pritarimo jėga, kairė dabar atrodo nepaliečiama ir užtikrinta savimi. Jos kampanija prieš santuokos instituciją atrodo beveik laimėta. Neturėtų būti abejojama, kad kai tradicinė santuokos institucija ar netgi su ja susiję įpareigojantys įstatymai tarp heteroseksualių porų, yra naikinami, kai seksualiniai nukrypimai yra skatinami, kai vyrai nebeįsipareigoja santuokai ir šeimai, moterys įvardijamos taip vadinamos „patriarchalinės šeimos“ aukomis, o iškreiptas santuokos apibrėžimas priimamamas kaip normalus, marksizmo dialektika gali triumfuoti.

Versta iš americanthinker.com.

Susiję

Šeimos politika 3467499158361504707

Rašyti komentarą

  1. laukiu sumaišties- kada galėsim atsiskaityt.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-08-29 22:22

    Įkurti bordaką buvo Markso svajonė, buvo bandyta Rusijoje, bet venerinės ligos ir silpna medicina smogė baisiai, todėl apsiramino, dabar pažengus medicinai vėl atgijo bordako svajonė.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Visa šita komedija čia primena Solženicino knygų masinį smerkimą darbo kolektyvuose tarybiniais laikais net neskaičius jų.
    Juk neskaitėte nei vienas "Kapitalo" nei kitų raštų, tikite vien tik tuo, ką labai, labai garsios (nusamdytos kompromituoti) "įžimybės" prifantazavo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-08-30 08:37

      Marksizmo - leninizmo "aukštojoje" partinėje mokykloje studijuot neteko. Bet teko gyvent sovietų sąjungoje, kuri Markso svaigalus bandė įgyvendinti praktiškai.
      Ka gi aš tamstelei pasakysiu. Jeigu tai atrodo kaip šūdas ir smirda kaip šūdas nebūtina jo ragauti, kad įsitikintum jog tai šūdas.

      Panaikinti
    2. O ar negirdėjai lietuvių liaudies patarlės, kuri byloja, kad kartais pilna medaus statinė smirda degutu? Tai argi medus dėl to kaltas?

      Panaikinti
    3. Berods, Šiaurės Korėjoj dar tą "medų" laižo - jei suskubsite emigruoti, dar spėsite pasidžiaugti. Adresą į oro uostą, tikiuosi, rasite? ;)
      O jei rimtai - žinant "komunistų manifesto" pezalus, žinant, KĄ atnešė bandymai juos įgyvendinti, matant, kiek Vakarai iki šiol yra prasmirdę tuo marksistiniu mėšlu ir kokios to pasekmės, vis tiek veblenti "če nesiskaito - marksizmas ira gėris!" yra grynas bukas fanatizmas. Antra vertus, absoliuti dauguma raudonųjų (tiek "senų", tiek "naujų") ir yra fanatikai, tad nėra ko stebėtis.

      Panaikinti
    4. Citata: "O jei rimtai - žinant "komunistų manifesto" pezalus, žinant, KĄ atnešė bandymai juos įgyvendinti, matant, kiek Vakarai iki šiol yra prasmirdę tuo marksistiniu mėšlu ir kokios to pasekmės, vis tiek veblenti "če nesiskaito - marksizmas ira gėris!" yra grynas bukas fanatizmas. Antra vertus, absoliuti dauguma raudonųjų (tiek "senų", tiek "naujų") ir yra fanatikai, tad nėra ko stebėtis."

      - O jei iš tiesų rimtai, tai nedera pezalais vadinti to, ko net nenori žinoti. Jei rimtai, tai visiškai nereiškia, kad bandymai įgyvendinti atnešė .., ir jau aišku, kad visai ne tam įgyvendinti, ką čia "iš rankovės traukia" tos niekam nei girdėtos, nei regėtos "įžimybės". Būtų naivu tikėti, kad tie, prieš kuriuos buvo nukreiptas Markso mokymas, būtų pasyviai laukę kol marksistai įgyvendins savo planą. Jei rimtai, tai derėtų kalbėti apie dalyką, o ne apie tai, ką savo išstatytai baidyklei marksizmu priskiria suinteresuoti marksizmo kompromitavimu, kuo ir buvo pribaigtas vos užgimęs socializmas. Ir nereikia čia durnių ieškoti, tikinant, kad bandymas išsivaduoti iš apsišaukėlių išrinktaisiais - vertais joti ant kitų sprando - gali būti kaip nors pakaltinamas dėl priemonių išsivaduoti. Jei rimtai, tai fanatizmo iš bado nebūna. - Fanatizmas, kaip taisyklė - randasi iš tikėjimo savo pranašumu, kad dievo išrinktam privalo tarnauti visi kiti - purvini menkystos(?). Būtent fanatikai suinteresuoti bet kokia kaina išlaikyti/atsikovoti savo išskirtinę padėtį - tam, kad diskredituotų išsilaisvinimo iš engėjų jungo judėjimą - per infiltruotus provokatorius - tam judėjimui suteikė pačias bjauriausias formas, tikrąjį natūralų tikslą pakeisdami iškrypimų vaikymusi. Jei rimtai, tai pirmiau rąstą iš savo akies išsiridenk, ir jau po to, galėsi rodyti pirštu į krislą kito akyje.

      Panaikinti
    5. ... fanatizmas kyla iš tikėjimo dalykais, kurie tau gali atnešti naudos. Čia kiekvienam kvailiui aišku. Medaus, kad ir kiek jis nekaltas, degutu smirdančio, vis tiek neėstumei, bet ne apie tai... Disidente, klok, ko mes, "neišmanėliai", nežinome apie tą "panacėją". Kažkaip jau tie moralai nusibodo, norisi konkretumo, aiškumo. Dėstyk, puikiai laviruoji minčių labirintais.

      Panaikinti
    6. Ne, tie raudonieji tikrai nepakaltinami. :)
      Ir ten joks "laviravimas minčių labirintais" - tai tiesiog fanatiko bandymas nusišnekėjimais apginti "per visus galus" susikompromitavusią banditišką ir iškrypėlišką ideologiją. Tai dar kažkiek turėtų prasmės auditorijoje, kurioje niekas nieko nematė, negirdėjo, neskaitė ir nežino - tokius bent apmulkinti galima. Čia gi raudonieji, mojuodami nuvalkiotu "če nesiskaito!", atrodo tiesiog idiotiškai.
      Repečkotų sau į rasieją - ten debilų fanatikų pilna, be problemų rastų bendraminčių. :)

      Panaikinti
    7. Priimk užuojautą, nelaimingasis Pikc. Ir per daug nenusimink, ne tu vienas taip stipriai likimo nuskriaustas. Visi napaleonai tiki savo teisumu, ir niršta, kai susiduria su realybe.

      Panaikinti
    8. Čia ne įniršis, raudonas nuopuša - čia panieka ir pasišlykštėjimas.

      Panaikinti
    9. Anonimiškas2018-08-30 23:15

      O tai kuo geriau panieka ir pasišlykštėjimas už įniršį? Ar jau ponuliui visai stogas pavažiavęs?

      Panaikinti
    10. Tenka pasikartoti: raudonieji tikrai "nepakaltinami". Reakcijų neskiria, su realybe "nedraugauja" (nors mėgsta apie ją postringauti) - nieko nuostabaus, kad tokia fauna visokiais marksizmais ir neomarksizmais susižavi. ;)

      Panaikinti
    11. disidentas ---) -30 14:082018-08-31 23:09

      glorija, pabandom dalykus savais vzrdais įvardyti. Pirma, tikėjimas dalykais, kurie gali atnešti naudos, yra pasiteisinantis. Fanstizm kyla iš iliuzijos, kad absurdiški dalykai, neva, gali naudą nešti. Antra, nei vienam durniui nėra nieko aiškaus. Kvailiams tik atrodo, kad jiems aišku. Trečia, kai smirda degutas, tai tik jis dėl to ir kaltas. Butent, deguto valgyti neįmanoma. O medus, jei nesimaišytų jame degutas, pilnai skanus dalykas. Ketvirta, švytinčioji "neišmanėle", ne dėl žinojimo ar nežinojimo vienų ar kitų dalykų gaunasi, kad žmonės vieni kitų nesupranta. Nesusikalbėjimas nuo to, kad skirtingi žmonės užsibrėžę skirtingus tikslus, kuriems pasiekti ir priemonės vis kitokios būtinos...
      Objektyvūs poreikiai visų tie patys. Visi turi maitintis, visi turi nesušalti, visiems norisi daugiau, nei savomis rankomis įmanoma pasigaminti. Iš išvada, būtina skaitytis ir su kitų būtinaisiais naturaliais poreikiais. Iš to plaukia, kas yra teisingumas bei lygiateisiškumo pripažinimo būtinybė. Kai atsiranda lygesnių už lygius, neva, dėl dzievulio kaltės, tada išsiskiria keliai: vini tiesiai ir toliau eitų, deja kiti - į dešinę ar į kairę (koks skirtumas į kurią) dėl naudos sau pradeda lenkti. Ir pabandyk tokiam įrodyti, kad taip daryti negražu. Juk toks ir pats žino, kad neteisus. Jo kitas tikslas - pasinaudoti tavo naivumu - o ne iš tavęs gauti teisingą patarimą, kaip dera elgtis. Juk į puikybę pasikėlusį tik erzinti gali tavo tiesa, nes jam rūpi nauda, o ne be naudos jį paliekanti tavo tiesa.

      Panaikinti
    12. Ne, raudonieji ne tik nepakaltini - jie dar ir piktybiški. Ar jums, nuopušos, niekaip į tuščias makaules nešauna mintis (nors, gerai pagalvojus, ji gi neturi kur "šauti"), kad patriotiškame, tautiškame, katalikiškame portale su savo ANTIpatriotiškos, ANTItautiškos, ANTIkatalikiškos ir iškrypėliškos ideologijos propaganda nebūsite "suprasti ir priimti"? Negi esate TIEK buki? Nors pala - gi ESATE: kitaip tos ideologijos adeptais nebūtumėte. :)

      Panaikinti
  4. 26 šalys... Įtariu tarp jų nėra Afrikos ar Azijos, kur didžiausias gimstamumas, šalių. Jei tos 26 šalys neatsibus, jos išnyks ir tai tik laiko klausimas, kada tie gimdantys užims 26 šalių vietą. Liūdna, kad gimstamumas ir taip žemas, tai dar jis mažinamas ir propaguojant iškrypimus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ir ne tik iškrypimus - dar pridėkite eutanaziją ir abortą.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item