Kamilė Šeraitė. Ar Europos Sąjunga parašys Lietuvos istorijos vadovėlį?

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigi...

Šiandien istoriją perrašyti nelengva, tačiau pasitelkti ją savo tikslams kurį laiką bandė dažnas Europos federalizmo šalininkas. Jų teigimu, istorija priklauso tiems, kurie ją kuria šiandien, o ne „populistams“, kurie „nostalgiškai laikosi įsikibę į praeitį ir atsisako žvelgti į ateitį“.  Supraskime – noras stiprinti valstybingumą, ugdyti tautinę ir istorinę savimonę yra siejamas su populizmu. 

Atrodo, esame pernelyg silpni, kad galėtume atsilaikyti tokioms manipuliacijoms kaip ankstesnio Europos Komisijos pirmininko Jose Manuelio Barosso, kuris Europos Sąjungą (ES) lygino su imperija ir nuolat kalbėjo apie bendrą ES istorinį pasakojimą, nepaisydamas, kad tam prieštaravo nemažai valstybių narių. Tačiau, anot buvusio pirmininko ir jam pritariančiųjų, tokią istoriją būtina sukurti, kadangi be to nebus vertybinio pagrindo ir labiau integruotai, galbūt federacinei valstybei, kuri skirtingas teritorijas turėtų suvienyti istorine, kultūrine, tautine ar dar kokia kita prasme. Paradoksalu, tačiau viena ranka norėta įtvirtinti bendrą istorinį pasakojimą, kuomet kita ranka buvo stengtasi panaikinti viską, kas yra stabilu ir nekintama. Šis dar karštesnis noras pasipriešinti bet kam, kas yra istoriška, ir tikėjimas visuotine pažanga galiausiai privedė bandymus sukurti ES  istorinį pasakojimą apie visišką fiasko. Šiuolaikinė ES savo esme yra istoriška, ir tai dar viena priežastis, kodėl bendras istorinis pasakojimas  yra neįmanomas.

Kiekviena valstybė yra atsakinga už savo istorinio naratyvo kūrimą, pasakojimą ir gynimą. Todėl ES lygmeniu neįmanoma susitarti dėl bendros ir visiems priimtinos įvykių interpretacijos. Tačiau tai nereiškia, kad privalome griežtai atsiriboti nuo ES vykstančių diskusijų dėl istorinės politikos. ES lygmeniu be galo svarbu sutarti bent dėl esminių žemyno istorijos įvykių ir tragedijų vertinimo. Juolab, kad pastaruoju metu minėti įvykiai tampa įvairių dezinformacijos, ar kitų informacinio karo priemonių taikiniais. Esminis nesutarimas, ypač aktualus Lietuvai – skirtingas nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos nusikaltimų vertinimas. Sąjungininkų ir Sovietų Sąjungos pergalė Antrajame pasauliniame kare prieš Vokietiją negali būti išlyga ir atleidimas už penkis dešimtmečius trukusią nepriklausomų valstybių okupaciją ir gyventojų represijas. Lietuva privalo siekti ES lygmeniu sulyginti komunizmo nusikaltimus su nacių nusikaltimais žmonijai.

Tai nėra naujas tikslas, jau seniai dėjome pastangas tai padaryti: 2008–2012 m. vyriausybės kadencijos metu istorinė politika buvo įtraukta į Užsienio reikalų ministerijos užsienio politikos strategiją, parengtos gairės diplomatams, kaip nuo nedraugiškų išpuolių apginti mūsų istoriją, tačiau visa tai iki šiol renka dulkes stalčiuose. Bet juk dabar, kai Rusijos informacinės atakos tik sustiprėjo, būtent šios priemonės, jeigu būtų taikomos ir vystomos, galėjo atlikti pagrindinį tokių išpuolių nukenksminimo darbą. Todėl ES politikos kontekste Baltijos ir Višegrado valstybės privalo atgaivinti iniciatyvas, kurios užtikrintų deramą komunizmo pasmerkimą bei lygiavertį totalitarinių režimų aukų vertinimą Europoje. Skirtingos šių dviejų totalitarinių režimų interpretacijos, Europą siekiančios suvienyti organizacijos rėmuose, yra ne tik neteisingos istoriniu požiūriu, bet ir žeidžia komunistinių režimų aukų atminimą – žmonių kančios ir gyvybės negali būti vertinamos skirtingai.

Ne vien mūsų ryžto trūkumas lėmė nesėkmes, bandant sulyginti nusikaltimus. Daugelis  komunistinio teroro nepatyrusių „senųjų“ ES valstybių lengvai gali įvardinti nacių vykdytus nusikaltimus žmoniškumui, pagrindines žydų žudymo vietas ar aukų skaičių. Tačiau tų pačių žmonių paklausus apie komunizmo įvykdytus nusikaltimus, retas galėtų įvardinti net kokie jie buvo, o dažnas gal ir paklaustų, ar į Sibirą žmonės važiavo ne savo noru.

Taip pat trukdo ir kai kurių valstybių, pavyzdžiui Prancūzijos teigiamas požiūris į komunizmo ideologiją. Daug šiuolaikinės kairės politikų Europoje neslepia savo simpatijų komunizmo ideologijai, o senesnės kartos kairieji yra netgi dalyvavę komunistinių judėjimų veikloje.

Istorinei politikai vis dažniau patenkant į tarptautinių santykių darbotvarkę, itin rizikuojame nekurdami savo istorinio pasakojimo ir politikos.  Istorija ir istorinė politika yra neatskiriama kiekvienos valstybės tapatybės dalis. Valstybė turi lavinti savo Tėvynės istorijai ištikimą visuomenę,  nes jei valstybė to padaryti nesugebės – visuomenė taps paviršutiniška, vartotojiška, parsidavėliška ir neatspari grėsmėms.

Natūralu, kad tokia visuomenė nesugebės pasipriešinti ir dezinformacijai, kuri dažnai bando juodinti svarbiausius Lietuvos istorijos epizodus: partizanų kovas, Sausio 13-osios, 1941 m. įvykius ir t. t. Netgi matydami visa tai mes toliau vengiame pateikti aštrius klausimus žmonėms, kurie mums meluoja į akis. Dar daugiau: dažnai net pasiūlome pamirši nuoskaudas ir „žiūrėti tik į ateitį“...

Kad iš tiesų suvoktume istorijos politikos svarbą, palyginkime Lenkijos ir Lietuvos reakciją į du  dezinformacijos incidentus. Prieš kelerius metus Baltuosiuose Rūmuose JAV prezidentas Barakas Obama nacių stovyklas pavadino lenkiškomis mirties stovyklomis. Tuometinis Lenkijos Premjeras Donaldas Tuskas pareikalavo B. Obamos atsiprašyti jo ir visos lenkų tautos, nes tai buvo ne lenkiškos mirties stovyklos, o nacių mirties stovyklos okupuotoje Lenkijoje. Šiais metais Lenkijoje buvo priimtas įstatymas, kuris draudžia nacių mirties stovyklas vadinti lenkiškomis stovyklomis, ir taip  galutinai užkerta kelią informacinėms atakoms šalies viduje bei numato atsakomybę pažeidėjams. Tuo tarpu ne taip seniai Lietuvoje Rūta Vanagaitė kartu su Efraimu Zuroffu ėmė skleisti melą apie tai, kad Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo žydšaudys. Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė, kad kiekvienas žmogus turi teisę į savo nuomonę, o Tautos atstovybei vadovaujantis Seimo pirmininkas šiuo klausimu apskritai nepasisakė. Minėtos reakcijos aiškiai rodo, kad mūsų valstybė nėra pajėgi apginti savo istorijos ir tiesos –  mes tylime, o tylėjimas reiškia neturėjimą ką pasakyti, kuris yra suprantamas kaip leidimas toliau tęsti pasibjaurėtinas melo kampanijas.

Deja, bet šiandien vis dar turime įtikinėti savo politikus, kad istorinės atminties politika yra viena pagrindinių sąlygų valstybės išlikimui ir visuomenės darnai. Net švęsdami savo valstybės šimtmetį akcentuojame tapimą modernios Europos dalimi, o ne tautinį ir istorinį pasakojimą, kurio pagrindu prieš šimtmetį mūsų valstybė buvo sukurta. Liūdna, kad turime įtikinėti savuosius politikus, jog jei nekursime istorinės atminties politikos, ateinančio Lietuvos valstybės bei tautos šimtmečio nebešvęsime – galbūt žemėje gyvens lietuviai, bet neliks lietuvybės turininio, o kartu ir prasmės švęsti. Matydami, kaip priešiškos mums jėgos bando perrašyti mūsų istoriją, kaip visuomenė nebesieja savęs su Tėvyne ir tauta – turime susivienyti vardan savo valstybės išlikimo. Ne ES, ne kas nors kitas, o tik mes patys privalome parašyti istorijos vadovėlį Lietuvos ateities kartoms. Tik autentiška ir stipri Lietuva galės kurti stiprią Europą!


Susiję

Kamilė Šeraitė 8152955263513658868

Rašyti komentarą

  1. Skaitytojas2018-05-16 09:27

    Ir graži, ir protinga :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-05-16 10:10

    Citavimas;,Parašyti istoriją ateities kartoms'', o kas pasakys kiek ir kokios tos kartos bus''?, jei skelbiasi ir tokie, kurių ateityje nebebus, jie išmirs.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Istorijos nereikia rašyti. Iatoriją privalu pažinti, kitaip bus ir gėda, ir bėda. Laikas pasaką (arba "naująją istoriją") apie okupaciją išnesti į šiukšlių dėžę: Lietuva įstojo į Tarybų Sąjungis sudėtį dar prieš karą, taip kad po karo tebuvo atstatyta teisėta valdžia. Patinka ar bepatinka, bet tai ne okupacija. O jei tai ne okupacija, vadinasi, reikia pripažinti ano laiko žmonių teisę spręsti ir rinktis pagal turėtus įsitikinimus, priimti jų darytus darbus, o ne bukai ir aklai viską neigti ir kurti su Makronu ir Merkelyte neofašistinę Europą. Galima manyti, kad jie nemato ir nežino, jog rutų Europoje pradėti garbinti nacių talkininkai ir bendrininkai. Škirpa buvo sudaręs paktą su Ribentropu - dabar Škirpa didvyris. Ramanauskas Vanagas veikė ne vien pokario, bet ir karo laikais - verta išviešinti jų žygius ir sąmoningai pasirinkti: su neofašistine Europa ar ne. Naujieji subtilumai, kad neofašistai siekia išgarbinti naująją išrinktąją tautą žydus ir sunaikinti šviesiaplaukius mėlynakius europiečius, vietoj demokratijos stumia autoritarizmą, nedaro neonacizmo patraukliu ir priimtinu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. "Lietuva įstojo į Tarybų Sąjungis sudėtį dar prieš karą," citata.
      Ką reiškia "įstojo"? kada valstybės teritorijoje priešo kariuomenės beveik tiek pat kiek savosios, o vyriausybė suformuota pagal priešo pageidavimus ir staiga rinkimus "laimi" tie, kurie netikėtai keičia valstybės santvarką ir prašosi į sovietiją.
      Čia ne rinkimai ir įstojimas, o elementarus aneksijos su insenizuotais rinkimais pavyzdys. Panašūs farsai, pagal panašų scenarijų buvo paleisti ir Latvijoje ir Estijoje, kas dar labiau kompromituoja "įstojimų" šalinikų svaigalus.

      Panaikinti
    2. Tamsta čia rimtai ar apsimetate? Tokio lygio klastotės bei sovietinės propagandos jau senokai neteko skaityti. Dar mažiau tikėjausi tai išvysti propatria tinklapyje. Belieka dar retoriškai paklausti, ar negalvojate gydytis nuo kvailumo (nors tai vargiai pagydoma) ...

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-05-16 22:21

      SmikiZ, dėl Rūtos nėra jokių klausimų. Aišku, viskas nuosekliai apgalvota, visa padaryta ir sakoma sistemingai - vos tik pradėjau ksaityti ProPatria, iškart pagalvojau, kada čia nusileis Kremliaus trolių ir liberalmarksistų desantas.

      Panaikinti
  4. Anonimiškas2018-05-16 12:03

    >Rūtai. Turbūt istorinėm temom "rūtoms" rašyt neduota - nusišnekės, arba apvers viską aukšyn kojom. Juokiausi iš teiginio kad Makronas ir Merkelytė kuria neofašistinę Europą.
    Kad neomarsistinę su vis labiau ryškėjančios šios pakraipos fašizmo elementais - taip, daug tokių požymių yra.
    Ir dar atsieit "europoje garbinami nacių talkinikai" ir neofašistai "siekia išgarbinti žydus" ...
    Nusivyliau, juk ir nostalginai tarybiniai komunistai turėtų naudoti kažkokią logiką?

    AtsakytiPanaikinti
  5. Žmonės, jūs RIMTAI viliatės nupušusius vatnykus kuo nors įtikinti? Taigi vatnykai - lygiai tokie patys ligoniai, kaip ir hommunistinis chunveibynas. Ar anuos irgi tikitės loginiais argumentais paveikti? :)
    Grįžtant prie temos apie baudžianinkišką mėmių, save laikančių Lietuvos elitu, mentalitetą - ar buvo nors menkiausias "pyptelėjimas" iš to "elito" ir "elitinės" purvasklaidos pusės, kai jau žinomi degradai "cazzo&zūhoff" su vietiniais Amerikos žydų liberastais šmeižtu sabotavo paminklo A. Ramanauskui-Vanagui statybą Niu Britene (plačiau - https://plus.google.com/118198014712853689988/posts/EMy15bu5677)? O dabar pabandykite įsivaizduoti atitinkamų "viršūnių" reakciją, jei kokie nors degeneratai apšmeižtų ir trukdytų pagerbti kokį žydų (ar tų pačių lenkų) didvyrį. Daug fantazijos nereikia, ne? :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2018-05-16 12:35

    Diskutuoti su tokiom Rūtom, tai tas pats kaip diskutuoti su klozetu, iš ten sklinda vienodas garsas.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Henrikas Miuleris2018-05-16 13:51

    Ir tikrai, kaip britui, prancūzui ar po 1990 gimusiam vokiečiui svastika sukelia identišką reakciją kaip pačiam velniui kryžius, bolševiko kepurė ar raudonoji žvaigždė gali ir yra naudojami humoristine forma kaip aprangos atributas ar koks šmaikštus saviraiškos elementas ypatingai tarp visokio plauko veganų, hipsterių, demokratijos ir teisių šauklių ir visokio plauko jaunųjų aktyvistų. Kai tokiam žmogui pasakai, jog ta žvaigždė man sukelia tokias pačias emocijas kaip jam svastika jis nustemba, kadangi jo istorinėj sąmonėj bolševizmo nusikaltimai neegzistuoja. Juk apie tai tyli vadovėliai, dokumentika ir viešasis diskursas (ir tylėjo visus 70 metų - turime tą suprasti), ir jeigu atsiranda, sakykim, britanijos pilietis, gebantis suvokti, kad NKVD=SS, BOLŠEVIKAI>NACIAI, STALINAS>HITLERIS, tai bus jau nemenką susidomėjimą istorija turintis asmuo. Aš nekalbu apie nieko neįtakojančius laisvojo pasaulio akademikus, aš kalbu apie daugumos paprastų žmonių suvokimą. Kiekybinis elementas visuomenėje yra būtinas norint padaryti tai, ko mes visi šiuo atveju siekiam, ar ne ? Tik tai bus labai sunku : a. SSRS ir laimėjusioji pusė karo metu buvo sąjungininkai; b. kuo toliau esanti ir kuo mažesnė, silpnesnė, 'negiminingesnė', nenaudingesnė tauta - juo svetimesnės yra jos bėdos. Na kiek lietuvių žino, kiek stalinas išgalabino TAUTŲ Kaukaze iki paskutinio senio ir vaiko?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Geri pastebėjimai. Ir dar vienas dalykas: pripažinus, kad sovietinis "internacionalinis socializmas" buvo bent jau ne mažesnis (o iš tikrųjų - gerokai didesnis) blogis, negu vokiečių "nacionalinis socializmas", o komunistai išgalabino gerokai daugiau žmonių, negu nacistai ir fašistai kartu sudėjus, nors kiek mąstančiam "vakariečiui" pradėtų kilti labai jau nepatogių klausimų iš serijos "jei komunistai - blogiečiai, tai kodėl MES su jais susidėjome ir padėjome laimėti?" arba "tai pala - ar mes, susidėję su komunistais, TIKRAI geriečiai, kariavę "teisingą karą"?", arba "o tai kaip dėl Niurnbergo proceso, kur komunistai teisė nacistus?" ir pan. Arba dar blogiau - "jeigu komunistinė ideologija, kuria taip žavisi dabartiniai "progresyvieji", yra nusikalstama - tai kas JIE tokie tada?" Nuo tokių klausimų ir smegenėlės gali perkaisti, todėl geriau tiesiog keikti nacizmą-fašizmą (keikiantieji jų paprastai neskiria), o laisvalaikiu užsimauti "čėgėvariniuis" marškinėlius, įsisegti raudoną žvaigždutę ir mostaguoti raudona vėliavėle - nes taigi "kūl". :)

      Panaikinti
    2. Pikc, tai kad tu pastoviai pūti Kremliaus dūdą, ir su įnirtingu užsidegimu dirbi "naudingo idioto" darbą.

      Panaikinti
    3. Henrikas Miuleris2018-05-16 15:24

      Pikc - būtent. Vienok aš manau, kad didelis pasistūmėjimas į priekį būtų atsisakymas tavo minėtos dichotomijos - tik tada žmogus, neprisiimantis kolektyvinės kaltės, nesitapatindamas su ISTORIZMU, gali pasiekti sąmonės lūžį ir imti mąstyti kontra-emociniu racionalumu. Nes taip, kaip tu sakai būtent ir yra, žmogus bijo mąstyti ir leistis į tyrimą vien dėl tos baimės perkaisti. Gaunasi užburtas ratas kaip ir su žydais,musulmonais ir negrais - dėl įgimtos kaltės, baltasis žmogus buvo paguldytas ant kušetės pas psichoanalitiką, jam išmušti dantys bei atimti ne tik šaunamieji ginklai, bet net ir ekstremalaus pacifizmo vardan, teisė mąstyti ir kalbėti. Į Lietuvą tas dar tik ateina, šiuo aspektu aš nesutikčiau su jaunuoju eruditu V. Sinica sakančiu, jog vakaruose nacionalizmo sąvoka neturi neigiamos konotacijos bet jinai jį turi iki paradoksalių lygių sakykim netgi pačiam menkiausiam 'vartojimo lygmenyje' - kaip melomanas, pabandykite nusipirkti internete plokštelę ar kasetę su svastika ant viršelio (stiliai - industrial/noise/RAC(rock against communism)/OI/white power electronnics). Čia tik šiaip mažas aspektas pamąstymui, kalbant apie žodžio laisvę mene, sakykim.
      Stiprybės kiekvienam mąstančiam individui.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-05-16 22:29

      Unknown 14.46, tu be reikalo vargsti. Palik ramybėje Pikc - visvien bet kokioje diskusijoje tu prie Pikc esi niekas, antra - ProPatria skaitytojai puikiai supranta ir neretai puikiai žino, kas yra kas.

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2018-05-16 22:36

      Beje, viena maža įdomi smulkmena: H.Miuleris dar prieš nacistų atėjimą į valdžią jau buvo aukštas Vokietijos slaptosios policijos karininkas dar Hindenburgo laikais ir ne kartą ,,nusodino'' Hitlerio nacistus dar prieš 1933 m. Po karo jis tapo vienu iš trijų ieškomiausių nacistinių nusikaltėlių, tačiau taip ir nebvuo surastas. Manoma, kad jis slapta perbėgo į sovietų pusę - Stalinas neturėjo nei vieno tikro slaptosios vidaus tarnybos specialisto, galinčio vadovauti represiniam Stalino vidaus saugumo apratui. Tokia versija kartu su keletu įtikinamai viską pagrindžiančių detalių buvo pateikta viename Vakarų laikraštyje. Tai panašu į tiesą - daugelis pokarinės USSR ir šiandienės Rusijos vidaus tarnybų metodų labai panašūs į gestapo darbo formas.

      Panaikinti
    6. Herr Miuleri - čia ir įdomumas: tas "kolektyvizmas" yra tiek pat gajus Vakaruose, kiek ir Rytuose - ir tai galioja tiek "nuopelnų" ("MIAS laimėjom!", "MIAS sutriuškinom fošyzmą!" ir pan.), tiek "kaltės" ("JŪS žydostrielaj!", "JŪS naciū parankinei!" ir pan.) atveju. Tai neišvengiamai veda nuo racionalaus mąstymo ir objektyvaus vertinimo prie grynai emocijomis grįsto subjetyvizmo (kuris yra dabartinių "progresyvistų" "prekinis ženklas"). Esant tokioms sąlygoms, nieko keisto, kad bet koks adekvatus praeities vertinimas suprantamas kaip grėsmė savo patogiam gyvenimui iliuzijų kokone ("MIAS, apsoliutūs geriečei, išgelbejom pasauly nuo apsoliučiū blogiečiū - ir praktiškai nuo svieto pabajgos"). O jeigu jau tie "MIAS" yra tokie "apsoliutūs geriečei" - tai kaip gi gali pripažinti, kad tie "mūsų" draugeliai buvo vis dėlto "blogiečei"? Niekaip! :)
      Aišku, atsikračius to "kolektyvizmo", galima būtų pradėti matyti, kad kvaili sprendimai buvo vis dėlto ne "mūsų", o to meto vadovybės - betgi tada ir nuopelnai būtų NE "mūsų" - o čia jau blogai. :)
      Be to, netgi jei viską į vadovybę suvestume (kas irgi ne visai teisinga) - gi lieka tos vadovybės garbinimo klausimas: pvz. kaip nemenka dalis rusų nepriims kritikos Stalino ar Lenino atžvilgiu, taip ir dalis britų - Čerčilio atžvilgiu. Na, o dalis visuomenės apskritai yra politiniai fanatikai (žr. pvz. Klintonienės gerbėjus - labai nebloga iliustracija).

      Panaikinti
  8. Anonimiškas2018-05-16 18:03

    Taip,.. parašys Lietuvos istorijos pabaigą: "Buvo Lietuva ir Lietuvos nebėra". O ir būti kitaip negali, kai Lietuvoje infiltruotų statytinių (ne'Lietuvos) valdžia su tokiu entuziazmu stumia Lietuvą į evrabstvą.
    "ES politikos kontekste Baltijos ir Višegrado valstybės privalo atgaivinti iniciatyvas, kurios užtikrintų deramą komunizmo pasmerkimą bei lygiavertį totalitarinių režimų aukų vertinimą Europoje. Skirtingos šių dviejų totalitarinių režimų interpretacijos, Europą siekiančios suvienyti organizacijos rėmuose, yra ne tik neteisingos istoriniu požiūriu, bet ir žeidžia komunistinių režimų aukų atminimą – žmonių kančios ir gyvybės negali būti vertinamos skirtingai."
    Ir prie ko čia Višegrado valstybės? Juk:
    Vikipedija: "1992 m. Višegrado grupės šalys pasirašė Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimą (CEFTA). Tačiau, Vidurio Europos šalys ne visada aktyviai dalyvavo Višegrado grupėje.
    Višegrado valstybių prioritetinėmis bendradarbiavimo sritimis laikoma transporto infrastruktūros plėtra ir energetinio saugumo regione stiprinimas."
    Ir kodėl taip stipriai, bet nekaltai(?) nukentėjusioji - trečioji pusė - žydai - apeinami negirdom? Ar jau taip be jokio pagrindo jų visais laikais, visur nemėgsta visos kitos tautos? Gaunasi, kad nebeapsikentę vieni nuo jų išsivaduoti bet kokiais būdais pasiryžę, o kiti - didvyriais nori būti pripažįstami tų, kuriems išsivaduoti iš jų trukdė.
    O juk, būtent, ir dabar - juk žydas naivią moteriškę pasigavęs mūsų didvyrius jos rankom bandė juodinti... Ir suprantama, kad sukiršintų mus. Tai ką mes darom? - Kaip tik, kaip jiems to tik ir reikia, pradedame rietis tarpusavyje - ir žydo nematome. "Jei bogu" - mūsų kiti priešai(?) pasakytų - elgiamės kaip peštynėms ištreniruoti gaidžiai.
    Ir pabaigai. Gaunasi, kad mes(?) pasišovę (tiksliau - verčiami) sulyginti pabandžiusius išsivaduoti iš globalių sukčių priklausomybės, su naikinusiais tuos pačius sukčius vien tam, kad užimtų jų "garbingą" vietą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Henrikas Miuleris2018-05-16 19:10

      Aleliuja! David Duke išveda paprastą analogiją - jeigu tu gyveni name, kuriame tavo kaimynai - apatinio aukšto, viršutinio aukšto, o ir iš šono - yra tavimi nepatenkinti, vadinasi, kažkas yra blogai ne su kaimynais, ar ne ?

      Štai glaustas sąrašas šalių/sričių/regionų, kuriose žydai buvo išvyti tam tikrais momentais istorijoj pradedant apytiksliai laikais, kai pirmąkart buvo paminėta Lietuva, ir baigiant sakykim XIXa. pab.(be jokios eilės ar reikšmingumo) - Prancūzija, Aukštutinė Bavarija, Portugalija, Neapolis, Anglija, Vengrija, Belgija, Slovakija, Austrija, Leonas, Saksonija, Kiolnas, Augsburgas, Nyderlandai, Brandeburgas, Varšuva, Ispanija, Italija, Prūsija, Praha, Hamburgas, Viena, Bohemija, Moravija, Maskva, Lietuva.

      Taip pat dera pastudijuoti amerikiečių profesoriaus sociologo Kevin MacDonald phD darbus, atskleidžiandžius per amžius žydų naudojamą etnocentrinę strategiją įgyti absoliutų dominavimą sekančiose sferose : finansai (Federal Reserve, World Bank, International Monetary Fund, kelios smulkesnės kontoros kaip Goldman Sachs ar J.P.Morgan t.t.), naujienų/transliavimo/pramogų susivienijimai (NY Times, News Corp., Paramount, Walt Disney, Sony Pictures, Warner Bros., CBS, Metro Goldwyn Meyer, NBC Universal ir t.t.), JAV užsienio politika, JAV švietimas (akademinis lygmuo), sveikatos apsauga - ypatingai psichikos srity - psichoanalizė - konkrečiai Freudo nuotykiai trečiajame dešimtmetyje.
      Oponentams užbėgdamas už akių iškart - jeigu viso ką aš čia parašiau nežinote ir šaltinis Jūsų yra internetas, nepradėkite kritikuot vėl suspekuliuodami viską ant masonų, sionistų ir Rothchildų giminės.
      Malonaus skaitymo.

      Panaikinti
    2. Na, gal nereikia VISKO į žydus suvesti (nors ir labai patogu) - o to "Anonimiškas 2018-05-16 18:03" išvedžiojimus apskritai LABAI skeptiškai reiktų vertinti: jau vien ko vertas pareiškimas, kad šita piktybinė rasiejos agitpropo matiūgalnikė vanagaitė tebuvo "naivi žydų pasigauta moteriškė". Čia jau NEMENKAI susipykus su tikrove reikia būti, kad tokį kliedesį parašytum. O šiaip, pamačius tokią fauną, kuriems "vyskas senei aiškū", užtenka juos kiek "paklibinti" kad ir Ukrainos klausimu, kad LABAI aiškiai išlįstų, IŠ KUR jie tą savo "žinojimą" semiasi. ;)

      Panaikinti
    3. Henrikas Miuleris2018-05-17 03:15

      Matai kas yra, 'Anonimiškas 2018-05-16 18:03" užkabino įdomų momentą šią popietę nes straipsnis, mano supratimu, yra apie nepatogius klausimus? O koks yra pats nepatogiausias pasaulyje? Taigi ir nusprendžiau mestelti tą mintį ir jei paseksi giją - žiūrėk kur ji nugravitavo. Viskas tikrai ant žydo nesusiveda, apsaugok YAHWEH. Atsakymo čia sėdėdami mes nerasime, bet ko galime tikėtis, tai kad į pro patriją užsukusį progresyvųjį aktyvistą bent jau ištiks alerginė reakcija.

      Panaikinti
  9. Anonimiškas2018-05-16 22:40

    o jeigu taip imti ir pašalinti visus antisemitinius komentarus? Ką apie tokių komentarų autorius sako Lietuvos įstatymai?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Henrikas Miuleris2018-05-16 23:04

      Įdomus tu. Norint konstatuoti antisemitizmo elementus reikia žinoti kas antisemitizmas yra (tik nepradėkit su vikipedijos nuorodom čia mėtytis). Eik į delfį pasidalinti savo širdgėla.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2018-05-16 23:23

      A mon sakaa?.. :)) ,,norint konstatuoti antisemitizmo elementus'' - o antisemitizmas - tamstos specializiacija? O kuo blogai Wikipedia? Ir kokiomis dar nuorodom negalima mėtytis? Išvardinkit, susimildamas, ir prie to dar pridėkite ,,antisemitizmo elementus'' - ir visi skaitys, skaitys, skaitys. Laukiame dideliausiai nekantraudami.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-05-16 23:23

      Matai, braliukas, tas būtų įmanoma pašalinant bet kokius semitinius pareiškimus, kurių nebeesant niekam net ir minčių nekiltų neesamam semitizmui prieštarauti...

      Panaikinti
    4. Henrikas Miuleris2018-05-17 01:58

      Na šiaip wikipedija tinka pirmakursio referatui kaip šaltinis, bet kadangi čia rimti vyrai renkasi tai aš ir siūlau diskusijoje labiau remtis žinių bagažu, o ne ką kas paviršutiniškai pasiguglina.
      Priklauso kur tavo supratimas baigiasi - ar Lietūkio garaže su Lileikiu, ar link Treblinkos, o gal net per Atlantą peršoka?
      Ši mintis man patinka :
      ' Anonimiškas
      2018-05-16 23:23
      Matai, braliukas, tas būtų įmanoma pašalinant bet kokius semitinius pareiškimus, kurių nebeesant niekam net ir minčių nekiltų neesamam semitizmui prieštarauti... '
      Šis reiškinys neatsirado XXa. pradžioj, bet imtas mosuoti kaip ginklas po baisiojo karo. Gavin Langmuir, beje, pats žydas, labai gražiai susumuoja knygoj 'Toward a Definition of Antisemitism', kad tai tapo pagrindiniu žydų koziriu konstruojant kolektyvinę ne-žydų (angl. gentile) kaltę dėl galutinio klausimo.
      Beje, čia viskas off-topic, kodėl mes apie tai vis dar kalbam? Juk tai nebus dėl mano pavardės, a ?

      Panaikinti
    5. Anonimiškas2018-05-17 02:05

      ...taigi alternatyva? Ir prašom kuo tiksliau.

      Panaikinti
    6. Henrikas Miuleris2018-05-17 02:08

      Alternatyva kam ? Patikslinkite, aš bėgu parūkyti.

      Panaikinti
    7. Standartinis "halakausto biznierių" ir jų pašluosčių atsakymas būtų toks:
      "Antysemytyzmas - biat koks nors byšky neygemas pasisakimas žydū (ahba Yzhaėlio) adhėsū. Pasysakima paghistūmas haikšmes nytūhi! P.S. Šyta taisikle semytū ahabū atžvylgiu nygalioja!" Juokingiausia, kad daugmaž blaivų požiūrį šituo klausimu parodė žydų komuniagų atstovė: https://www.youtube.com/watch?v=9DKeLLlaws8. Dar iš pačių žydų išminties: "Antisemitizmas neturės jokių šansų - nebent tuo užsiimtų koks apsukrus žydelis". :)
      Pabaigai - maža užduotėlė trenktiems "antisemitizmo" ieškotojams: semitas arabas nušovė semitą žydą. Tai antisemitizmas ar ne? O jei semitas žydas nušovė semitą arabą? ;)

      Panaikinti
    8. Anonimiškas2018-05-17 03:14

      Ok, tai gal reiktų kalbėti apie seonizmą ir atiseonizmą?..

      Panaikinti
    9. Henrikas Miuleris2018-05-17 03:25

      :) pirmu atveju - mosado mirties bausmė be teismo, antru - būtinoji gintis net jeigu tai įvyko tavo virtuvėje.

      apie sionizmą davai nešnekam, tai per daug rimta. patys žydai jų nekenčia.

      Panaikinti
    10. Henrikas Miuleris2018-05-17 03:30

      turėjo būti : antru - būtinoji gintis net jeigu tai įvyko ARABO virtuvėje.

      Panaikinti
    11. Anonimiškas2018-05-17 09:50

      Henrikas Miuleris
      2018-05-17 03:25:
      "apie sionizmą davai nešnekam, tai per daug rimta. patys žydai jų nekenčia."

      - Atvirkščiai, apie ne rimtus dalykus nėra prasmės šnekėti. O apie rimtus - būtina. Ir jei kam yra noras, jog apie juos nebūtų šnekama, reiškia, tie turi ką slėpti. Tai nejaugi, visi turi paklūsti tiems, kurie veikti slapta norėtų?

      Panaikinti
  10. Nežiniukas2018-05-17 09:22

    Herr Miuler,

    Paliko įspūdį Jūsų komentarai. Kažkaip jaučiu, kad už Jūsų pečių - ne laikraštinis ar propagandinis išsilavinimas.

    Norėtusi, kad Jūs Propatrijoje būtumėte ne pravažiuojančio automobilio šviesos, bet naujai atsiradęs švyturys.

    Yra toks prašymas. Jei įmanoma, pagal galimybes savo komentaruose duokite nuorodas į šaltinius (knygas ar internetinius šaltinius), kuriais remiatės. Čia tikrai ne vatnykams ar homsomolcams, nes jiems rimti šaltiniai nereikalingi (kitaip jiems tektų pereiti į mąstančių žmonių pusę). Propatrija skaito daug protingų ir geros valios žmonių, kuriems tikrai būtų neprošal praplėsti savo akiratį.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-05-17 18:57

      Nežiniukas 2018-05-17 09:22 :
      "Herr Miuler,
      Paliko įspūdį Jūsų komentarai. Kažkaip jaučiu, kad už Jūsų pečių - ne laikraštinis ar propagandinis išsilavinimas.
      Norėtusi, kad Jūs Propatrijoje būtumėte ne pravažiuojančio automobilio šviesos, bet naujai atsiradęs švyturys."

      - Na va, akivaizdus tipiškas žydiško veikimo momentas. Vienas žydas apsimetėlis Lietuvos patriotu pripažino/infiltravo kitą žydą (bet jau žymaus fašisto pravarde) Lietuvos patriotu. - Taip bet koks natūraliai besirandantis judėjimas tampa judėjų kontroliuojamu.

      Panaikinti
    2. Cha, vieniems visur rusai (arba jų agentai) vaidenasi, kitiems - nacei-fašei, tretiems - žydai (ir jų agentai). Visos trys grupės savo mentalitetu jei ne identiškos, tai LABAI arti to. ;)

      Panaikinti
  11. Anonimiškas2018-05-17 10:10

    Kol ginčijatės, Hamas paskelbė, jog 50 iš 62 užvakar į Izraelį besiveržiusių žuvusiųjų buvo Hamas nariai. To nenutylėjo net Delfis.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Anonimiškas2018-05-17 15:14

    Atrodo, vietoje straipsnio temos - Lietuvos istorija ES kontekste - pradėjome nagrinėti semitiškumo klausimus. Miuleri, klausėte - ,,alternatyva kam?'' Jau parūkėte? Jei taip, tuomet gal būt galėtumėte savo iš savo pasisakymų apie žydus suformuluoti tikslensę poziciją? Mat kol kas - ,,tik tada žmogus, neprisiimantis kolektyvinės kaltės, nesitapatindamas su ISTORIZMU, gali pasiekti sąmonės lūžį'' - tarsi jau būtų tikrai aišku, kad vienintelis ir netgi privalomas būdas yra ,,lūžis''. Paprasčiau tariant, yra žmonių - ir mąstančių, ir puikiai išsilavinusių, kurie puikiausiai apsieina be jokio lūžio. Trečiame jūsų, Miuleri, komentare seka šalių sąrašas ir - cituoju: ,,per amžius žydų naudojamą etnocentrinę strategiją įgyti absoliutų dominavimą sekančiose sferose''; velgi išvardijama keletas bankų ir privačių kompanijų. Ir žinote, Miuleri, štai tikrai iškalbinga frazė: ,,Priklauso kur tavo supratimas baigiasi - ar Lietūkio garaže su Lileikiu, ar link Treblinkos, o gal net per Atlantą peršoka?'' - o kur kito žmogaus supratimas prasideda ir kur jis baigiasi, yra jau visiškai kas kita. Kitaip sakant, vidinio naratyvo grandinė yra jau pažįstamas retorikos būdas. Todėl klausimas toks: ką bendra, pavyzdžiui, pirmosios jūsų citatos turinys ,,nesitapatindamas su istorizmu'' turi su Lietuvos istorija šiandienių ES direktyvų kontekste? Antroji citata iš trečiojo jūsų pasisakymo ,,,,per amžius žydų naudojamą etnocentrinę strategiją įgyti absoliutų dominavimą sekančiose sferose'' kaip tik ir yra toji jūsų mintis, kurios sąsajas su straipsnio tema ir prašau jūsų patikslinti; ką ir turėjau omeny klausdamas ,,taigi alternatyva''? - ar dabar klausimas aiškus?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Henrikas Miuleris2018-05-17 23:10

      Na aš tikrai nekaltas, kad asmens vardas ir pavardė kažkam gali iššaukti pasąmonėje glūdintį užstalinį supratimą apie žydą. Kitaip tariant, ne aš pradėjau, ne aš ir pulsiu atiprašinėt.
      Kuo aš remiuosi aš jau paminėjau, bet pasikartosiu dar kartą - KEVIN MACDONALD, konkrečiai, jo knyga 'The Culture of Critique: An Evolutionary Analysis of Jewish Involvement in Twentieth-century Intellectual and Political Movements'. Paminėjau kelis privačius susivienijimus šalia ne privačių, kažkaip Jums tas pro akis prasprūdo - ne privatūs turi didesnę įtaką.
      Lūžio metaforą aš panaudojau turėdamas omenyje bųtent nemąstantį žmogų, aš tą pabrėžiau savo komentare minėdamas, jog vakariečio sąmonėje bolševizmo trauma neegzistuoja, tuo tarpu išgirdę žodį nacis ir žydas - traukiasi nuo diskusijos atatupsti. Taip yra dėl to, kad po baisiojo karo (aš vėlgi tai rašiau ir minėjau šaltinį) galutinis klausimas tapo aksioma, kuria nesivarginant galima paaiškinti absoliučiai viską. Pavyzdžiui, istorijos studentas iš JAV, paklaustas, kokią teisę Sykes ir Picot turėjo teisę pradėti braižyti linijas arabų pasaulyje, ir, kokią, pavyzdžiui, teisę Izraelio valstybė turi daryti tai ką daro, atsakymas būna 'dėl to kad Hitleris nužudė 8 milijonus žydų'. Kai paklausi kito istorijos studento iš visai kitos pakrantės (!) ir kito universiteto apie NKVD veiklą rytų Europoje - gauni pražiodytą burną ir antakius, suskliaustus stogeliu.
      Tiek apie semitus ir antisemitus, aš nesiplėsiu - perskaityk ką nurodžiau, tada padiskutuosim.
      Kas liečia supratimus, etiką, ir visa kita - mano supratimu, neliečiamų tabu diskusijų neturi ir būti negali, nors ir gyvename liberalioj demokratijoj ir tie patys liberalai atsuka savo iltis į mane kiekvienąkart kai išsižioju. Taigi sąsaja čia yra labai paprasta, kaip matote - pilkoji masė eina iš anksto paruoštu naratyvu, ir dažnas jį nugyvena besikankindamas, ieškodamas, o ir nerasdamas išeities. Tai nėra nieko naujo, taip mano prosenelio tėvas nesuprato, kodėl jis negali nueiti į sekantį kaimą kaip kadaise (suprask, padalijimai). Taip mano senelis nesuprato, kaip vieną dieną iš vienos kaimo pusės atvažiuoja rusas, o kitą dieną - vokietis. Koks molotovo/ribbentrop paktas, kas ką suprato ? Taip ir mes nieko nesuprantam dabar, bet mūsų anūkai - gal.
      Kiekvienas lietuviškai šnekantis žmogus kur bebūtų ir ką bedarytų - turėtų kuo daugiau žmonių supažindinti su NKVD veikla ir šios organizacijos ištakomis. Puiki pradžia taigi ir Lietuvoj išleistos brito, tikro komunizmo eksperto Robert Service knygos Leninas, Stalinas (2 tomai). Bet kur čia kas ką skaitys kai tiek puslapių.
      Apibendrinant, kad mums pasiekus tokį lygį, kokį yra pasiekę žydai savo tautos naikinimo pripažinimo klausimu, mums pasidarytų daug lengviau.
      Ir pabaigai, KEVIN MACDONALD buvo ėstas ir suėstas JAV už tai ką jis dėstė ir rašė, visai kaip mūsų Radžvilas.

      Panaikinti
    2. Ultrakrikscionis2018-05-18 02:32

      Darosi idomu. Zinant, jog pacioj pradzioj leninui reikejo spyrio i uzpakali ir ta spyri atliko jo draugas is vilniaus, nieko nuostabaus kad neonaciai bolshevizmo ishtakas linke aiskinti zydiskaja linija. Bet cia ponas ir laikotes isikibes istorizmo. Ar as kazko neikertu ?

      Panaikinti
    3. Henrikas Miuleris2018-05-18 18:40

      Na, iš įtakingiausių Vilniaus žydų tai reikia išskirti du : F.Dzeržinskį ir J.O.Martovą. Būtent pastarąjį, manau, Jūs turite omeny naudodamas savo eufemizmą.
      O toliau sekė jau internacionalinis stardom'as - Kaganovičiai, Trockiai, Kamenevai, Zinovjevai ir t.t. Na žinoma tai nieko neįrodo, kaip ir neįrodo nieko tai, kad persikėlus šimtą metų į priekį ir subyrėjus šitai velnio imperijai, didysis septynetas už Jelcino pečių - Berezovskis, Gusinskis, Chodorkovskis, Friedmanas, Smolenskis ir Avenas - suprivatizavo Rusiją prisidengdami rusu Vladimiru Potaninu. Čia, kaip matome, turiu nuliūdinti atpirkimo ožių ieškančių donkichotų, manančių, jog prichvatizacija yra unikalus lietuvių išradimas. Kas vyksta ir vyko Amerikoje laisvojo kapitalizmo sąlygomis pavardžių minėti netenka prasmės.
      Keisčiausia, jog šitokius dalykus randame ne lietuvių istorikų darbuose, o tokio jau minėto R.Service'o ar A.C.Hitchcock (pastarajo, beje, veikalai sukėlė tikrą audrą ir net buvo užbaninti internetinėje prekyboje). Ne mažiau keista ir graudu ir tai, jog pratarmėse ir padėkose, nerasime nei vienos lietuvio istoriko pavardės.
      Jokubaitis ir Bumblauskas pasiplepėjimu parke 'Ar įmanoma pasimokyti iš istorijos?' daugmaž sako - norint gerų santykių su Lenkija reikia atsisakyti istorizmo.
      Dar vieną įdomią mintį, tekste apie politinį suvokimą teigia V.Laučius, citata : 'Tas pats jaukas politikos invalidams ir komunikacijos teletabiams, kuriems žinia yra ne tiek argumentuotas racionalus turinys, kiek malonus arba nemalonus pojūtis, atsirandantis viešinant tam tikrų žodžių ir vaizdų kombinacijas'. Šioje vietoje žodį 'politikos' pakeitus žodžiu 'istorijos' mes galime matyti kokia iš tikrųjų yra ta istorinė Lietuvos politika EU direktyvų kontekste.

      Etnocentrinė strategija buvo, yra ir bus ir tai nėra nieko blogo. Tik reikia ištraukti galvą iš smėlio ir tai pripažinti.

      Bet manau jau gana apie tai, nes kaip ir tikėjausi, kertiniai momentai visąlaik praleidžiami - dar prieš prasidedant visai šitai polemikai savo pirmame poste aš akcentavau solidarizavimąsi su kitų tautų skausmu ir klausiau, kiek lietuvių žino, kiek tautų Kaukaze teliko pavadinimai ant popieriaus valdžioje esant džiugašviliui ir co. ?

      Dar rimtų klausimų bus ar rišam temą ?
      P.S. vos nepamiršau - paminėjai neonaciai. Kas yra neonaciai? Tie KKK palikuonys, kur siegheilina žygiuodami su vėliavom Amerikoj? Kiek suprantu daugumas jų grindžia save Matthias Koehl, William Luther Pierce'u ir panašiais. Idėja jų, supaprastinant, kova prieš ZOG - Zionist Occupied Government. Beje, man į rankas pateko įdomus audio įrašas iš panašios demonstracijos devyniasdešimtaisiais JAV - ten kalbėtojas referuoja 'look at the soviet union, look at the baltic states. they took it to the streets' suprask, štai šitaip tai daroma, be smurto.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2018-05-20 21:57

      Geras psichas. Radikalas.

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item