Seimo nariai skambina pavojaus varpais: lietuvių kalbai ir lituanistikai valstybėje vietos gali nelikti

www.alkas.lt

Balandžio 6 d. Seime spaudos konferenciją surengę Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Stasys Šedbaras išreiškė nerimą dėl keleto valdančiųjų iniciatyvų, kurių įgyvendinimas reikštų didelį smūgį lietuvių kalbai ir jos statusui valstybėje, taip pat lituanistikos studijoms ateityje. Savo požiūrį jie išdėstė memorandume skirtame Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, kurį taip pat pasirašė frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas.

Seimo nariai atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) rinkimų ir Vyriausybės programose yra pabrėžiama, kad „Lietuvos kultūros politikos pagrindinis tikslas – išsaugoti nacionalinį kultūros paveldą, jį prasmingai ir įtaigiai aktualizuoti, pirmiausia išsaugant lietuvių kalbą – mūsų kultūros pamatą“. Tačiau Vyriausybės pradėtos iniciatyvos rodo, kad atliekami visiškai priešingi veiksmai.

„Reikia konstatuoti, kad dėl valdančiųjų veiksmų šiandien lietuvių kalbai ir lituanistikai mūsų valstybėje kyla tiek iššūkių, kiek jų nėra buvę per visus 28-erius nepriklausomybės metus. Prieštara tarp teisingų deklaracijų valstiečių-žaliųjų ir Vyriausybės programose bei faktinių Vyriausybės veiksmų lietuvių kalbos ir lituanistikos atžvilgiu yra šios valdančiosios daugumos veikimo logikos ir politikos sampratos atspindys. Ir tai darosi grėsminga, kadangi kalbame ne šiaip apie kokią nors ūkinę sritį, o pamatinius tautos ir valstybės dalykus“, – spaudos konferencijoje konstatavo parlamentaras A. Ažubalis.

Konservatoriai atkreipė dėmesį į keletą žalingų jau įgyvendintų arba pradedamų iniciatyvų, daugiausia kylančių iš Švietimo ir mokslo ministerijos. Tarp jų išskirtinas aukštojo mokslo reformos fone vykstantis studijų programų „optimizavimas“, dėl kurio grėsmė kyla ekonomiškai neatsiperkančioms, tačiau valstybei reikalingoms studijų programoms prioritetinėje lituanistikos srityje. Taip pat – praėjusiais metais ministrės J. Petrauskienės įsakymu įtvirtintas sprendimas panaikinti nuostatą, kad lietuvių literatūros egzamine būtų nustatyti privalomi lietuvių kalbos autoriai. Galiausiai 2018 m. kovo 4 d. Ministro Pirmininko S. Skvernelio sudaryta darbo grupė, kuriai vadovavo ministrė J. Petrauskienė, paskelbė išvadas, kuriose siūloma į vieną humanitarinių tyrimų centrą sujungti Lietuvos istorijos, Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos, Lietuvos kultūros tyrimų institutus ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą, o vienintelis šio sujungimo motyvas – ekonominė optimizacija.

Kaip Seimo nariai pabrėžia savo parengtame memorandume, lituanistikos mokslų siaurinimas, grindžiamas ekonomine „optimizacija“, galbūt yra racionalus verslo požiūriu, tačiau valstybės veiklai ir tautos ateičiai esmingose srityse, tarp kurių, be jokių abejonių, yra ir lituanistinės studijos bei moksliniai tyrimai, negali būti taikomas.

„Suvokdami lituanistikos ir lietuvių kalbos svarbą mūsų tautos raidai ir jos išlikimui, taip pat atkreipdami dėmesį į XVII-osios Vyriausybės programoje jos prisiimtus įsipareigojimus, kurie buvo patvirtinti ir balsavimu Seime, raginame Vyriausybę nepritarti visoms šioms ir kitoms lietuvių kalbai ir jos statusui grėsmę keliančioms abejotino pagrįstumo iniciatyvoms“, – kalbėjo parlamentaras S. Šedbaras.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad itin svarbu atkreipti ir į Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos įregistruotą Tautinių mažumų įstatymą, kuris faktiškai Lietuvoje siūlo įvesti trikalbystę.

„Nerimą kelia ir bene dešimtmetį Seime vilkinamas Lietuvių kalbos konstitucinio įstatymo projektas, siekiantis įtvirtinti valstybinės lietuvių kalbos politikos nuostatas ir jos konstitucinį statusą“, – teigė L. Kasčiūnas.

Seimo narių memorandumas buvo įteiktas Ministrui Pirmininkui S. Skverneliui, raginant ne tik stabdyti žalingas iniciatyvas, tačiau ir bendrai skirti didesnį dėmesį lietuvių kalbos puoselėjimui ir lituanistikos studijų sąlygų gerinimui.

Memorandumas dėl lietuvių kalbos