Vilniaus forumas remia raginimą stabdyti LRT tarybos darbą

Kovo 13 d. Vilniaus forumas nusprendė palaikyti grupės intelektualų ir visuomenininkų kreipimąsi į valdžios institucijas ir visuomenines...

Kovo 13 d. Vilniaus forumas nusprendė palaikyti grupės intelektualų ir visuomenininkų kreipimąsi į valdžios institucijas ir visuomenines organizacijas stabdyti dabartinės LRT tarybos įgaliojimus.

2018 m. vasario 27 d. kreipimesi į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimo frakcijas, Seimo Kultūros komitetą, Nacionalinio radijo ir televizijos tarybą bei į šią tarybą savo narius delegavusias organizacijas, grupė konferencijos dalyvių siūlo papildyti bei pakeisti Visuomenės informavimo įstatymą ir ragina sustabdyti LRT Tarybos darbą, nes LRT neatlieka savo pagrindinio uždavinio (neatstovauja visos visuomenės interesams, o tik tam tikrai apie LRT sutelktų žmonių grupei), neužtikrina pagrindinių LRT įstatymo reikalavimų, nesugeba vykdyti nepriklausomo Nacionalinio transliuotojo misijos ir neracionaliai eikvoja valstybės lėšas. Kreipimosi autoriaii mano, kad būtina parengti tokią LRT Tarybos sudarymo tvarką, kuri užtikrintų Nacionalinio transliuotojo nepriklausomybę nuo siaurų verslo bei politikos grupių įtakos, įgalintų autonomišką LRT Įstatymo vykdymą.

Primename, kad vasario 27 d Vilniaus rotušėje vykusioje konferencijoje susirinkę (kaip skelbime rašoma) „suinteresuoti, išmanantys šią sritį mokslininkai, kultūros kūrėjai, kitų profesijų aukštos kvalifikacijos specialistai, žiniasklaidos atstovai“ diskutavo apie „Žiniasklaidą audiovizualinėje komunikacijoje“.

Konferenciją inicijavo VŠĮ Lietuvos kultūros politikos institutas. Joje pirmininkavęs šios VŠĮ direktorius Antanas Staponkus kvietė atvirai kalbėti apie dabartinę situaciją Lietuvos žiniasklaidoje ir aptarti Nacionalinio transliuotojo būklę.

Pranešimus skaitė Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis, Lietuvos Kultūros kongreso tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas Vytautas Budnikas, redaktorius, publicistas Linas V.Medelis ir kiti.

Joje kalbėta apie tai, ar žiniasklaida laikosi demokratiškumo, teisingumo, padorumo ir kiek ji teigia pozityvias elgesio ir gyvenimo normas.

Pranešėjai akcentavo žiniasklaidoje įsivyravusią patyčių antikultūrą, didėjančius laisvos minties suvaržymus. Tokie suvaržymai ypač kelia susirūpinimą Nacionalinio transliuotojo rengiamose laidose ir programose.

Žmogaus teisių koordinavimo centro atstovas V.Budnikas pabrėžė, kad Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtina pamatinė žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (25 str.) įtvirtinta žmogaus teisė nekliudomai ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Tačiau ši nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama jei yra būtina apsaugoti „[…] žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę“. Be to Konstitucijos 28 straipsnis draudžia įgyvendinti savo teises varžant kitų žmonių teises ir laisves.

Tačiau Lietuvoje viešoji erdvė pamažu tampa patyčių poligonu, kuriame vyksta rungtynės, kas įžūliau ir ciniškiau sumenkins, apjuodins kitą asmenį, pareigūną ar valstybės instituciją. Šie dalykai neturi nieko bendro su Konstitucijoje garantuojamomis piliečių saviraiškos ir žodžio bei įsitikinimų laisvėmis. Teisingiau, jie demonstruoja priešingybę ir nepagarbą žmonių teisėms ir laisvėms. Žiniasklaidoje neretai pažeidžiamas ne tik žmogaus orumas, bet ir asmens nekaltumo prezumpciją, žmonių gyvenimo privatumas nepagrįstai sumenkinama asmens profesinė reputacija.

Pritraukiant žiūrovų, skaitytojų ar klausytojų dėmesį žiniasklaida neretai vaikosi „pigaus“ populiarumo, kartais informaciją pateikia tiesiog nesąžiningai. Pasitaiko publikacijų, kai niekinamos atskiros visuomenės grupės ar jos sluoksniai. Antai, rašoma: „jūs šiukšlės“, „runkeliai“, „kalafiorai“, “kompleksuoti buduliai“ ir kt“. Menkinamos valstybės institucijos pvz. „vagių Seimas“, „Seimo idiotizmas”, niekinami demokratiškai išrinkti valstybės vadovai, pvz., “Karbauskio šeškė“, „frigidiška sterva“ ir kt., menkinami valstybingumo simboliai – pvz., demonstruojami vaizdai su Vyčiu papuoštomis pusnuogėmis merginomis, arba Vytis, besituštinantis Europos Sąjungos žvaigždutėmis ir kt.

Labai būdingu patyčių ir asmens orumo žeminimo pavyzdžiu tapo žymaus Lietuvos pedagogo Bronislovo Burgio istorija – kone kasdien didieji internetiniai portalai ir dienraščiai ant šio žmogaus, vaizdžiai tariant, „pylė pamazgas“ ir informacinį purvą. B.Burgis prarado darbą, jo profesinė reputacija buvo „sutrypta“. Ir štai, po metų minėtą pedagogą teismai išteisino –Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad B.Burgis nekaltas. Ir kokios viso to pasekmės? Ar nors vienas dienraštis, internetinis portalas jo atsiprašė?

Ne. Netgi nepasivargino viešai paminėti fakto apie B.Burgio reabilitaciją.

Europos ir Lietuvos konstitucinė žmogaus teisių doktrina besąlygiškai preziumuoja žmogaus orumą kaip neliečiamą vertybę. Net tuo atveju, jei žmogus padarė kokį teisės pažeidimą, jokiais būdais negalima jo žeminti ir vadinti šiukšle.

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl tokie dalykai vyksta mūsų žiniasklaidoje – tai jos teisiniame reguliavime ir administravime esančios įstatymų spragos. Nesąžiningumas skleidžiant informaciją galimas todėl, kad sąžiningumo principas aiškiai ir išsamiai nėra įtvirtintas Visuomenės informavimo įstatyme.

Kita vertus žiniasklaidos darbuotojai gali elgtis neatsakingai, piktnaudžiauti savo teise skleisti informaciją todėl, kad žiniasklaidos savitvarkos institucijų poveikis yra neefektyvus, o išorinė žiniasklaidos priežiūra nėra tinkamai atskirta nuo savitvarkos institucijų. Todėl Visuomenės informavimo įstatyme būtina išsamiai įtvirtinti Civilinio kodekso sąžiningumo principą.

Kita svarbi visuomenės informavimo dalis -žiniasklaidos priemonių veiklos kontrolė. Visuomenės informavimo Įstatymo 9 str. 1 dalyje nurodoma, jog Žurnalistų etikos inspektorius prižiūri kaip įgyvendinamos šio Įstatymo nuostatos, šio įstatymo 9 str.2 dalis reglamentuoja, kad Inspektorių 5 metams skiria Seimas iš kandidatų, kuriuos pasiūlo Visuomenės informavimo etikos asociacija, t.y. viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai. Taigi kandidatą į šias pareigas siūlo subjektas – viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai, kurių veiklos atitiktį įstatymams inspektorius privalo kontroliuoti.

Akivaizdu, kad inspektorius negali veikti prieš jį pasiūliusius informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus. Tai, kad žurnalistų etikos inspektorių siūlo subjektas, kurio atitiktį įstatymams inspektorius privalo kontroliuoti, sukelia interesų konfliktą. Todėl šią kontrolę būtina patikėti nešališkai parinktam pareigūnui, kuris veiktų išskirtinai visuomenės naudai neįtakojamas politinių, profesinių, grupinių ar kitokių interesų.

Su analogiška problema visuomenė susiduria vertindama Nacionalinio transliuotojo darbą. Ši mokesčių mokėtojų lėšomis išlaikoma įstaiga pastaruoju metu akivaizdžiai riboja teisę laisvai reikšti įsitikinimus. Nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme. Jo 2 straipsnyje nurodyta, kad LRT yra valstybei nuosavybės teise priklausanti viešoji įstaiga. Ji privalo (3 str.1 dalis). Tame pačiame straipsnyje nurodyta, jog . Įstatymo 4 str. 1 dalyje nurodyta, kad Nacionalinis transliuotojas vadovaujasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valstybinė programų strategija. Joje pabrėžiama programų atvirumas ir skaidrumas, objektyvumo, demokratijos ir nešališkumo principai, numatomos LRT programų laidos įvairiems visuomenės sluoksniams, įvairių įsitikinimų žmonėms, pabrėžiama, kad LRT į savo veiklą, programų bei laidų kūrimą privalo įtraukti visuomenę, jos skirtingas grupes ir aktyviausius dalyvius.

Tačiau Nacionalinis transliuotojas nesilaiko nei minėtų Įstatymo nuostatų, nei patvirtintos LRT valstybinės programų strategijos. Programose įsigali šališkumas, laidų dalyviai atrenkami pagal priklausymą proteguojamų politinių pažiūrų ir įsitikinimų visuomenės grupėms – pastarosioms skiriama neadekvačiai daugiau laiko eteryje, o kitoms visuomenės grupėms atstovaujantys asmenys neturi galimybės (nekviečiami) dalyvauti LRT rengiamose laidose.

Pranešėjų nuomone, Nacionalinis transliuotojas daug metų propaguodamas globalizmą be nacionalinių atributų ir vaizduodamas vien tik laimingą lietuvių gyvenimą emigracijoje, skatino masinį vietos gyventojų išvykimą iš Lietuvos, prisidėjo prie valstybės Nepriklausomybės, silpninimo bei demografinės krizės gilinimo.

Pažymėtina, kad LRT Strategijos kontrolę vykdo Įstatymo 9 str. 2 dalies pagrindu sudaryta LRT taryba (ją sudaro Prezidento bei Seimo skirti atstovai (po 4 narius), po 1 narį skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija). Būtent LRT taryba yra aukščiausias organas, atstovaujantis visuomenės interesams. LRT taryba prižiūri, kaip įgyvendinami LRT uždaviniai ir laikomasi transliuotojui teisės aktuose keliamų reikalavimų. Taigi atsakomybė dėl LRT šališkumo, neobjektyvumo tenka LRT tarybos nariams. Kilęs konfliktas tarp Seimo ir LRT parodė, kad ši Taryba neturi netgi realių įgaliojimų kontroliuoti Nacionaliniam transliuotojui skiriamų Lietuvos mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo, t.y. Taryba negali užtikrinti šių lėšų panaudojimo skaidrumo.

Konferencijos pranešėjų nuomone, įstatymų leidėjas turi papildyti LRT įstatymą, įtvirtindamas jame nuostatas, sustiprinančias LRT tarybos įgaliojimus, tiek informacijos sklaidos, tiek valstybės biudžeto lėšų panaudojimo srityse, kitaip tariant LRT taryba turi prievolę užtikrinti, kad nacionalinis transliuotojas vykdytų LRT Strategijoje iškeltus uždavinius, garantuotų Konstitucijoje įtvirtintą piliečių žodžio ir informacijos laisvę.

Dalyviai apsvarstė pateiktą kreipimosi projektą, kuriame buvo siūloma stabdyti dabartinės LRFT tarybos įgaliojimus. Visi sutiko, kad baigiamasis dokumentas būtų papildytas pasiūlymais pataisomis, kurios pagerintų Visuomenės informavimo įstatymą.



BAIGIAMASIS DOKUMENTAS:

Lietuvos Respublikos Prezidentei 
Lietuvos Respublikos Seimo frakcijoms
Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetui
Lietuvos Nacionalinio radijo ir televizijos tarybai
Lietuvos mokslo tarybai
Lietuvos švietimo tarybai
Lietuvos meno kūrėjų asociacijai
Lietuvos vyskupų konferencijai

KONFERENCIJOS 
„Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“
KREIPIMASIS

Dėl žiniasklaidos laisvės ir Nacionalinio transliuotojo veiklos
2018 m. vasario 27 d.
Vilnius

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ( 25 str.) įtvirtina pamatinė žmogaus teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti – <Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas>.

Kita vertus tame pačiame Konstitucijos straipsnyje nurodoma, jog laisvė rinkti, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama jei yra būtina apsaugoti <… žmogaus sveikatą, garbę ir orumą, privatų gyvenimą, dorovę>. O Konstitucijos 28 str. įsakmiai nurodo, kad <įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo… nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių>.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ dalyviai konstatuoja, kad šiandieninė Lietuvos žiniasklaida neužtikrina nurodytų šalies Konstitucijoje garantuojamų žmogaus teisių ir laisvių – ji labiausiai atitinka vartotojų valstybės interesus, kurioje efektyviausiai susijungia vartotojų, verslo ir politikų interesai. Kartu pažymi, kad verslo išlaikoma žiniasklaida iš esmės negali būti nešališka, nes ji išreiškia žiniasklaidą išlaikančio verslo interesus, kurie neretai susijungia ir su artimais partijų interesais.

Žiniasklaidos šališkumas, neobjektyvumas, nepagarba žmogaus teisėms ir laisvėms dažnai kyla ir dėl žiniasklaidos teisiniame reguliavime bei jos veiklos administravime esančių įstatymo spragų, taip pat dėl netinkamos žiniasklaidos priemonių veiklos kontrolės.
Europos ir Lietuvos konstitucinė žmogaus teisių doktrina besąlygiškai apibrėžia žmogaus orumą kaip neliečiamą vertybę. Tačiau žiniasklaidos darbuotojai gali elgtis neatsakingai, piktnaudžiauti savo teise skleidžiant informaciją, nes Visuomenės informavimo įstatyme nėra detaliai reglamentuotas sąžiningumo principas, įtvirtintas LR Civiliniame kodekse.

Ydinga yra Visuomenės informavimo Įstatymo 9 str. 2 dalies nuostata, kad kandidatą į Žurnalistų etikos inspektorius siūlo subjektas (viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai ir žurnalistai), kurio veiklos atitiktį įstatymams inspektorius privalo kontroliuoti. Tai sukelia interesų konfliktą, nes Žurnalistų etikos inspektorius, privalantis nešališkai kontroliuoti informacijos laisvę ir žiniasklaidos teisinę atsakomybę a priori objektyviai negali veikti nešališkai jį pasirinkusio subjekto atžvilgiu.

Konferencijos dalyviai taip pat pažymi, kad nešališkumui, įvairioms pažiūros ir įsitikinimams atsispindėti, žodžio ir kūrybos laisvei užtikrinti Lietuvoje buvo priimtas Lietuvos radijo ir televizijos įstatymas ir įsteigtas valstybėms lėšomis išlaikomas Nacionalinis transliuotojas, kuriam pagal minėtą įstatymą vadovauja LRT Taryba. Pastaroji yra aukščiausiasis LRT organas, atstovaujantis visuomenės interesams (9 str. 2 p.).

Pagal LRT įstatymą rengdamas ir skelbdamas laidas, LRT turi vadovautis objektyvumo, demokratijos, nešališkumo principais, užtikrinti žodžio ir kūrybos laisvę, laidose turi atsispindėti įvairios pažiūros ir įsitikinimai, dalyvauti jose ir reikšti savo pažiūras turi teisę įvairių įsitikinimų žmonės. Laidose turi būti gerbiamas žmogaus orumas ir jo teisės, nenusižengiama moralės ir etikos principams.

LRT taryba pagal patvirtintą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valstybinę programų strategiją turėtų kontroliuoti šių principų laikymąsi.

Vertindami pastarųjų metų LRT ir jos Tarybos darbą, konferencijos dalyviai pažymi:

LRT daug metų propaguodama globalizmą be nacionalinių atributų ir vaizduodama vien tik laimingą lietuvių gyvenimą emigracijoje, skatino masinį vietos gyventojų išvykimą iš Lietuvos ir gilino valstybės demografinę krizę;

– LRT prisidėjo prie Lietuvos Respublikos fizinių ir intelektualinių galių, taigi ir jos Nepriklausomybės, silpninimo bei demografinės krizės gilinimo;

LRT programų ir laidų vedėjai, organizuodami debatus, nė nemėgina atskleisti globalizmo idėjoms nepritariančių žmonių susirūpinimo tikrosiomis valstybės prastėjančios demografinės būklės priežastimis;

LRT programų ir laidų vedėjai kviesdami į laidas skirtingų įsitikinimų žmones beveik niekada nesudaro vienodų ir pagarbių sąlygų (pvz., dalyvių skaičiumi) skirtingų pažiūrų žmonėms – politinei pozicijai ir opozicijai, politinio korektiškumo gynėjams ir jos kritikams, nacionalinės kultūros gynėjams ir kosmopolitams.

Tai rodo, kad LRT ir jos Taryba nesugeba užtikrinti Lietuvos piliečių žodžio ir kūrybos laisvių – LRT veikla nuolat pažeidžia tolerancijos, humanizmo ir bendradarbiavimo, objektyvumo, demokratijos, moralės, etikos ir nešališkumo principus, o kai kurie LRT laidų ir programų rengėjai atvirai negerbia žmogaus orumo ir jo teisių, nusižengia demokratijos principams ir stabdo pilietiškumo ugdymą.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ dalyviai kreipiasi į šalies valstybės, valdžios ir žiniasklaidos savitvarkos institucijas bei visuomenines organizacijas ir siūlo:
  • Įstatymų leidėjui papildyti Visuomenės informavimo įstatymą nuostatomis, įtvirtinančiomis informacijos rengėjų ir skleidėjų sąžiningumo principą (siūlomų pataisų projektas pridedamas).
  • Pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo 9.str. 2 dalies nuostatą, reglamentuojančią Žurnalistų etikos inspektoriaus skyrimo ir tvirtinimo tvarką (siūlomų pataisų projektas pridedamas).
  • Atsižvelgiant į tai, kad LRT neatlieka savo pagrindinio uždavinio (neatstovauja visos visuomenės interesams, o tik tam tikrai apie LRT sutelktų žmonių grupei), neužtikrina pagrindinių LRT įstatymo reikalavimų, nesugeba vykdyti nepriklausomo Nacionalinio transliuotojo misijos ir neracionaliai eikvoja valstybės lėšas, raginame sustabdyti LRT Tarybos darbą ir parengti tokią LRT Tarybos sudarymo tvarką, kuri užtikrintų Nacionalinio transliuotojo nepriklausomybę nuo siaurų verslo bei politikos grupių įtakos, įgalintų autonomišką LRT Įstatymo vykdymą.

Konferencijos „Žiniasklaida audiovizualinėje komunikacijoje“ dalyviai :

Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. dr. Jonas Jasaitis; Lietuvos kultūros kongreso tarybos pirmininkas dr. Krescencijus Stoškus; Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Vytautas Budnikas; Periodinių leidinių redaktorius, publicistas Linas Virginijus Medelis; Politologas, publicistas Marius Kundrotas; rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Vytautas Rubavičius; filosofas, literatūrologas, redaktorius dr. Vaclovas Bagdonavičius ir kt.

Siūlymai –  Visuomenės informavimo įstatymo pataisos (ČIA).


Susiję

Vilniaus Forumas 3428007535250194172

Rašyti komentarą

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2018-03-18 17:13

    L. gerai. Tikėtina, kad pavyks Tautai susigrąžinti daugiapartinės gaujos užvaldytą LRT.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2018-03-18 21:49

    Karbauskis viename interviu minėjo, kad Premjeras Skvernelis siūlė LRT gaują iš karto perduoti į Prokuratūrą. Po to sekę įvykiai - Jakilaičio ir Ko. demagogija ir chaoso skleidimas rodo, kad Skvernelio siūlymas turi pagrindo.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item