Mirė žymus kalbininkas Zigmas Zinkevičius

bernardinai.lt nuotrauka www.alkas.lt Antradienį, eidamas 94-uosius metus, Vilniuje mirė akademikas, žymus Lietuvos kalbininkas, ba...

bernardinai.lt nuotrauka

Antradienį, eidamas 94-uosius metus, Vilniuje mirė akademikas, žymus Lietuvos kalbininkas, baltistas, dialektologas, akademikas, vadovėlių autorius, buvęs švietimo ir mokslo ministras profesorius Zigmas Zinkevičius.

Velionis buvo Lietuvių kalbos draugijos, tarptautinių periodinių leidinių „Baltistika“ ir „Lituanistika“ redakcinių kolegijų narys. Lietuvos ir užsienio spaudoje akademikas paskelbė daug straipsnių įvairiais lietuvių kalbos istorijos, dialektologijos, lietuvių kalbos tyrinėjimo istorijos klausimais, recenzavo daugybę lingvistikos veikalų. Ištyrė ir paskelbė vadinamąjį jotvingių kalbos žodynėlį „Pagonių šnektos iš Narevo“. Už nuopelnus Lietuvai 1995 m. Z. Zinkevičius buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu. VDU 1994 m. jam suteikė VDU garbės daktaro regalijas.

Z. Zinkevičius gimė 1925 m. sausio 4 d. Juodausiuose (Ukmergės raj.). 1933–1939 m. mokėsi Juodausių šešiametėje mokykloje, 1939–1945 m. – Ukmergės Antano Smetonos gimnazijoje. 1945–1950 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete.

1946–1950 m. dirbo Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedroje vyresniuoju laborantu, 1950–1956 m. buvo dėstytojas, 1951–1956 m. – Vilniaus pedagoginio instituto Lietuvių kalbos katedros dėstytojas. 1956–1962 ir 1964–1968 m. – Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1962–1964 m. – vyriausiasis mokslo darbuotojas, 1964–1967 m. – docentas, 1967–1973 m. Lietuvių kalbos katedros profesorius. 1967 m. jam suteiktas filologijos mokslų daktaro laipsnis. 1973–1988 m. buvo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos, 1988–1989 m. – Baltų filologijos katedros vedėjas. Dėstė Vytauto Didžiojo universitete, buvo jo Senato narys. 1995–1996 m. buvo Lietuvių kalbos instituto direktorius.

1996–1998 m. Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje buvo paskirtas Lietuvos švietimo ir mokslo ministru. Eidamas šias pareigas daug padarė, kad Vilniaus krašte būtų įsteigtos lietuviškos mokyklos. 1998–1999 m. buvo neetatinis valstybės konsultantas švietimo ir mokslo klausimais. 1999–2001 m. – Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas. Nepritarė šios partijos susijungimui su Krikščionių demokratų sąjunga ir 2003 m. tapo vienu iš Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos steigėjų.

Pagrindinės mokslinio darbo sritys – lietuvių kalbos istorija, dialektologija, baltistika. Daug nuveikė siekdamas įtvirtinti lietuvybę pietryčių Lietuvoje (Vilniaus krašte). Paskelbė daugiau nei 60 knygų, per 1000 straipsnių lietuvių ir užsienio kalbomis. Jo rūpesčiu parengta ir išleista apie 20 lituanistinių kalbos vadovų aukštosioms mokykloms, istorinėse gramatikose pateikiami duomenys turi didelę vertę atkuriant baltų prokalbės formas. Atskira mokslinės veiklos sritis – Kazimiero Būgos mokslinio palikimo tyrinėjimas bei publikavimas.

Buvo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, leidinio „Kalbos praktikos patarimai“ vyriausiasis redaktorius, „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ (1–3 t.) vyriausiasis redaktorius. Dalyvavo lingvistikos mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje.

Z. Zinkevičius buvo daugelio akademijų narys: Švedijos karališkosios humanitarinių mokslų akademijos (1982 m.), Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys (1990 m.), Norvegijos mokslų akademijos (1991 m.), Lietuvių katalikų mokslo akademijos (1991 m.), Latvijos mokslų akademijos užsienio narys (1995 m.).

Z. Zinkevičius visą gyvenimą ne tik tyrė, bet ir puoselėjo bei gynė lietuvių kalbą. 2017 m. drauge su bendraminčiais jis įsteigė judėjimą  „TALKA kalbai ir tautai“.



Susiję

Zigmas Zinkevičius 5927937745176835631

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2018-02-22 12:27

    Netekome garsaus mokslininko baltisto, netekome lietuvių kalbos gynėjo, kuris aiškiai pasisakė už lietuvišką asmenvardžių rašymą. Žiūrėsim ar valstybės atkūrimo šimtmečio ir akademiko Z. Zinkevičiaus mirties metais Seimo nariai įves Lietuvoje dvikalbystę. Vardan akademiko atminties, gyvieji lietuviai turi aiškiai pasakyti, kad jokie politikai negali pažeisti Konstitucijos ir sumažinti valstybinės kalbos vartojimą kitų kalbų sąskaita. Lietuvių kalba yra tautos turtas, kuria tūkstančius metų kalbėjo mūsų protėviai, lietuvių kalbai savo ilgą ir produktyvų gyvenimą skyrė akademikas.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item