Kalbininkai: Lietuvos mokslo taryba dusina lituanistiką

propatria.lt nuotrauka  Galima tik pečiais gūžčioti, ko čia tas žurnalas „Naujasis Židinys-Aidai“ rašinyje „Naisių civilizacija“ dusina...

propatria.lt nuotrauka 
Galima tik pečiais gūžčioti, ko čia tas žurnalas „Naujasis Židinys-Aidai“ rašinyje „Naisių civilizacija“ dusina kultūrą“ virkauja, ištiesęs elgetos ranką, jeigu susirinko 2018 metams finansavimo bent iš trijų šaltinių (Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo, Lietuvos mokslo tarybos ir Kultūros tarybos). Garsų protestą dėl sumažinto finansavimo pareiškė ir kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“.

Lituanistikos mokslo darbų leidybos padėtis nepalyginti blogesnė.

Lietuvių kalbos institutas (toliau – LKI), Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ir kitos lituanistikos tyrimus atliekančios mokslo institucijos  2017 m. rugsėjį teikė Lietuvos mokslo tarybai (toliau – LMT) paraiškas finansuoti 2018 m. leidybos projektus pagal Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą. 

Literatai keliems leidiniams finansavimą gavo, o LKI pateikė 9 leidinius (žr. lentelę), bet negavo nė cento.


Leidinių autoriai
Leidiniai
1.
Danguolė Mikulėnienė
Monografija „Lietuvių tarmėtyra: genezė, raida ir paradigminiai lūžiai“. I d.: „Lietuvių tarmėtyros pradžia“. 20 aut. lankų.
2.
Rita Miliūnaitė
Monografija „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“. 20 aut. lankų.
3.
Laimutis Bilkis (sud.), Grasilda Blažienė, Veronika Adamonytė, Dalia Kačinaitė-Vrubliauskienė, Milda Norkaitienė, Alma Ragauskaitė, Marija Razmukaitė, Dalia Sviderskienė,
„Lietuvos vietovardžių žodyno“ III tomas.
4.
Sud.:
Asta Leskauskaitė;
Lina Murinienė.
Serijos sud. Rima Bakšienė
Du tarminių tekstų rinkiniai (su kompaktinėmis plokštelėmis):
„Akmenės apylinkių tekstai“ (7 aut. l.) ir „Leipalingio apylinkių tekstai“ (7 aut. l.)
5.
Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė
„Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodyno“ II tomo (N – Ž) leidyba. (62 aut. l.)
6.
Jurgita Jaroslavienė, Jolita Urbanavičienė,
Juris Grigorjevs, Inese Indričāne.
Sud. Jurgita Jaroslavienė, Jolita Urbanavičienė
Dviejų dalių (po 20 aut. l.) monografija „Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje“ (su garsine medžiaga). Elektroninė leidyba.
7.
V. Černė, A. Gritėnienė, B. Jasiūnaitė,
V. Kardelis, D. Kardelytė-Grinevičienė,
R. Kazlauskaitė, Ž. Markevičienė, A. Markevičius, G. Naktinienė, R. Petrokienė, V. Ragaišienė, R. Rinkauskienė, B. Stundžia, J. Urbanavičienė. Sud. J. Urbanavičienė,
R. Petrokienė
Kolektyvinė monografija „Rytų aukštaičių tarmė: kaita ir pokyčiai“, 20 aut. l.
8.
A. Auksoriūtė, J. Gaivenytė-Butler, S. Labanauskienė, A. Mitkevičienė, R. Stunžinas, A. Umbrasas, P. Zemlevičiūtė (sud. ir vyr. red.)
Kolektyvinė monografija „Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai“ (19 aut. l.)
9.
Robertas Stunžinas
Monografija „Statybos liaudies terminija: kilmė, ryšiai ir santykis su šiuolaikine terminija“

Ką reikės dėti Lietuvos 100-čiui ant stalo? Ne kokia nors leidinių nekokybė čia kalta. Leidiniai pripažinti kaip finansuotini, tik anoniminių LMT ekspertų parašyta, kad jie „nefinansuojami, nes neužteko lėšų“, o prie vieno leidinio nurodyta, kad jis įtrauktas „į rezervinių projektų sąrašą“.

Tai kelia didelį mokslo bendruomenės susirūpinimą, nes negavę finansavimo mokslinių tyrimų institutai negali vykdyti savo misijos – skelbti ir skleisti mokslo žinias visuomenei ir tarptautinei mokslo bendruomenei. Be to, pagal dabartinę mokslo finansavimo tvarką nuo paskelbtų mokslo darbų didžia dalimi priklauso tolesnis mokslo institucijų finansavimas. Neaiškios konkurencijos principu lėšos dalijamos visoms mokslo įstaigoms, taigi LKI pastatytas į nepavydėtiną padėtį, nes šiems leidiniams paskelbti kitų šaltinių nėra.

Nors LMT vertinimo rezultatus aiškina lėšų trūkumu, tačiau tai yra pirmiausia pačios LMT nuolat matomas darbo trūkumas, nesugebant optimaliai ir planingai skirstyti konkursinį finansavimą.

Nerimą kelia ir tai, kad visas mokslinių tyrimų institutų ekspertinis vertinimas yra anoniminis ir sutelktas vienose rankose – LMT, o tai sudaro prielaidas neskaidriam lėšų skirstymui ir apskritai neobjektyviam mokslo darbų vertinimui:

1) LMT ekspertai atlieka išorinį metinį mokslinės veiklos ataskaitų vertinimą, nuo kurio iš dalies priklauso institutų finansavimas;
2) LMT ekspertai atlieka kasmetinį ir galutinį ilgalaikių institucinių mokslo ir eksperimentinės veiklos programų vertinimą; 
3) LMT ekspertai vertina konkursiniam finansavimui pateiktas mokslinių tyrimų, leidybos, stažuočių ir kt. paraiškas. 

Didžioji dalis teikiamų leidybai mokslo darbų yra parengti pagal ilgalaikes institucines MTEP programas, t. y. jau per penkerius metus ne kartą vertinti LMT ekspertų. Tie patys leidiniai dar kartą turi dalyvauti LMT konkursuose, kad gautų finansavimą leidybai. Tuos pačius darbus, pateiktus leidybai, dar kartą vertina tie patys LMT ekspertai, o išleistus ir dar kartą vertina pagal išorinį institutų vertinimą.

Tokiu būdu tuščiai eikvojamos lėšos keturgubam tų pačių darbų ekspertavimui, o mokslininkų darbai lieka nepaskelbti.

Tai nėra labai keista, žinant, kad 10 metų LKI atstovams užkertamas kelias patekti į LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komitetą, todėl neturime galimybių tiesiogiai ginti LKI interesus. Daug tendencingumo matome ir tada, kai LMT ekspertai atlieka išorinį LKI veiklos vertinimą. Nežinia kaip suprantamą tarptautiškumą laikant pagrindiniu mokslo kokybės kriterijumi, visiškai nuvertinamas lietuvių kalbos paveldas (dabartinių tarmių tyrimai) ir LKI rengiami žodynai (nors jų poreikis visuomenėje didelis).

Nesubalansuota ekspertinio vertinimo politika stabdo mokslo tyrimų procesą ir jo rezultatų sklaidą, trikdo mokslininkų darbą. Tada, kai valstybės mastu deklaruojamas lituanistikos prioritetas, tokia mokslo politika ne tik neskatina lituanistikos palaikymo bei plėtros, bet ir kelia grėsmę pačiai lituanistikos egzistencijai ir darbų tęstinumui.

dr. Albina Auksoriūtė
akad. prof. dr. Grasilda Blažienė
dr. Jurgita Jaroslavienė
prof. dr. Danguolė Mikulėnienė
dr. Rita Miliūnaitė
prof. habil. dr. Sergejus Temčinas
dr. Aurelija Tamulionienė


Susiję

Rita Miliūnaitė 5167863705959676062

Rašyti komentarą

  1. Tolerantiska jaunuolis2018-02-14 18:41

    Nu taj kad tie LKI patys kalti - rasineja visokes niekam neydomes nesamones. Tarmes, zodynaj... Paziurekit - uz lango dvimpirmas amzius! Ne viduramzei kokie. Reike progresivei ziuret, liberalei. Pakvieskit tikrai gerbemus spicelistus, kaip Smetona, Petrauskiene, Venclova, Donskis... Ai, pala, sita jau biski per velu. Nu, nesvarbu. Vienzo, rasikit, kas aktualu siandie. Va, keli pavadinimu pasiulimai pradzei:
    1. "Issukei lietuviu kalbaj globalizmo kontekste: ar iveiksime acilikima?"
    2. "Retrogradines lietuviu kalbos internacionalizavimo butinybes klausimu"
    3. "Kaip idiegti gender terminijos mokyma pradinese klasese"
    4. "Lenkisko raidyno privalumai lietuviskojo atzvilgiu"
    5. "Tolerancijos ugdymas per totifobines lietuviu kalbos modifikavima"
    6. "Ar siuolaikinem progresyvem zmogui vis dar reikalinga ta lietuviu kalba?"
    Parasikit nors viena - ir finansavimas garantuotas! Ne tik LMT ir SMM prisimes, bet dar ir is europiniu fondu gausit. Tiesa, rasit, tai aisku, reike angliskai - gi dvimpirmas amzius uz lango!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-02-15 14:04

      Tobula :) (išskyrus tą vietą, kur turėjo būt arba gerai, arba nieko). LKI jau gali pradėti dirbti. Tik dar reikėtų LMT Humanitarinių ir socialinių mokslų komitete įdarbinti Algį Greitai, be jo ten kažkaip vangiai lituanistikos reikalais rūpinamasi ir su tais vyžom avinčiais, šakėm ir dalgiais ginkluotais kalbainiais kovojama.

      Panaikinti
    2. Tolerantiska jaunuolis2018-02-15 17:58

      Oi, kaip as galejau entelektualaus elitinio gumoro virtuoza pamirst! Jam tai rejkia spicelistu kamiteto pirminyko vieta duot iskart!
      A kas ta vieta, kur geraj arba nieko? Ce, tikiuosi, ne ironija koke? Gerai aba nieko ira apie Gabrieleus Partija ir Europos Sajunga. Ir dar apie liberalus. Ir mazumas. Apie kitus - blogai aba nieko.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2018-02-21 11:13

      Jaunoli, wiska parašei liux, fain. Ale da reikėtu triju raidžiu w x q.

      Panaikinti
    4. Tolerantiska jaunuolis2018-02-21 14:11

      Tai ce butinaj! Wisur! Jau saqeu, kad laix baikt su ta retrogradiska lietuwiu qalba - wa, ir mano bendramintis Willow panasei galwoja.

      Panaikinti
    5. Gerbiamasai jaunasis toleraste, siūlau pirma išmokti lietuviškai rašyti be klaidų ir tik po to viešai reikšti savo nuomonę.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2018-02-14 20:39

    Gal kas gali tokią Mokslo tarybą paleisti ir sukurti naują iš garbingų, nesavanaudžių, kurie suprastų lituanistikos prasmę, svarbą ir reikšme. Kam tie šimtmečio renginiai, kai neliks nei lietuvių kalbos , nei kalbos mokslo, nei žodynų ar vadovėlių?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2018-02-15 15:22

    Šiaip tai iš Vilniaus universiteto išspirti lietuvių kalbos priešus būtų visai neblogai.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2018-02-16 00:12

    Kas galėjo pagalvoti dar prieš 10 metų, kad Vasario 16 100-metį pažymėsime pačiai Lietuvos valdžiai atvirai naikinant lietuvių kalbą ir lietuvybę ?

    AtsakytiPanaikinti
  5. Juokina sitas institutas. Verkia, kad monografiju nefinansavo. Kam jos reikalingos - ogi is esmes autoriamas kad praeitu atestacijas...ar leistu apsiginti disertacijas. Tikrai dziaugiuosi, kad nedave - lai raso normalius straipsnius ir publikuojasi. Matyt nesugeba, jei bando stumti beprasmes monografijas, kurios is esmes net nera recenzuojamos.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2018-02-16 10:58

      Kas yra normalus straipsnis? Kad angliškas ir cituojamas lietuviams pasaulinėse bazėse, tai čia jau aišku kaip dieną, o kuo naudingas Lietuvai? Tik tuo, kad ją „garsina“. Stepas po stepo einam prie to, kad neilgai trukus pasaulis skaitys lietuvių angliškus straipsnius apie tai, kokia savita buvo lietuvių kalba, o Marijos žemėj čiulbėsim puskalbe, nes mokytojos kai kurios nesupranta, kodėl negerai „turėti gerą laiką“.

      Panaikinti
    2. Tolerantiska jaunuolis2018-02-16 15:04

      Vat labaj teisingaj mano idejinis kolega Gluosnis parase - reike NORMALIUS straipsnius rasyt! O normaliu straipsniu temu pavyzdziu as jau daveu, tai liko tik parasyt ir pasimt babkes. I vasce reike baikt viena syki su ta retrogradiska lietuviu kalba - niekam ji neidomi, ane Gluosni? Europos ir pasaulio ateitis - angliska! Gluosni (nenori persivadint i "Willow"? Ir progresyveu, ir labeu vau butu), kai tos fosystines sventes pasibaigz, vel susitixim progresivaus ir tolerantisko jaunimo tuse ir galesim daugeu pasneket. O paskui vel ateisim ce neonacems paaiskint, kaip reike teisingaj galvot!

      Panaikinti
    3. Jei apie lietuviu kalba nesugebama parasyti angliskai ko nors idomaus kitu saliu filologams tai kam to reikia.
      Butu idealu, kad kitu saliu mokslininkai skaitytu lietuvių angliškus straipsnius apie tai, kokia savita YRA lietuvių kalba. Deja verkiam vietoj to.

      Panaikinti
    4. Wat tejsingaj, Willow - wyskas turi but angliskaj! Ir moxline werte pirmeusei nuo kalbos priklauso! Jeigu angliskaj - wiskas twarkoj, a jei ne - taj kox ce moxlas? Karoce, bet kokiu leidiniu ta retrogradine lietuwiu kalba isvis reik nefinancuot - zinos, tamsolei!

      Panaikinti
    5. Tolerantiskas jaunuole2018-02-23 22:03

      E, niponel? Kaip suprast, kad neonacei mano stiliu kopijuoja? Is tu nervu net genderis apsiverte! Nu, ale seip, taj kaip ir teisingaj viska parase - gal i prota ateis galu gale?

      Panaikinti
    6. Pikc. Matau apie moksla ismanai tiek kiek kiaule apie debesi.

      Panaikinti
    7. Citata is straipsnio "institutai negali vykdyti savo misijos – skelbti ir skleisti mokslo žinias visuomenei ir tarptautinei mokslo bendruomenei".
      Kaip gi sitos monografijos padetu skleist zinias tarptautinei bendruomenei - niekuo !!! Visuonenei? - irgi ne ! Institutas tampa saraskino kontora tik svaistancia lesas.

      Panaikinti
    8. Anonimiškas2018-02-24 19:59

      „Jei apie lietuviu kalba nesugebama parasyti angliskai ko nors idomaus kitu saliu filologams tai kam to reikia“. Kas draudžia? Ir ar niekas nerašo, kad reikia taip dėl to sriūbaut? O gal pirmiau reikėtų ką nors svarbaus saviems lietuviškai (nes tai natūralu ir greičiau vystoma toliau), o jau tada pasauliui angliškai „ko nors idomaus“? Galų gale, kodėl negalima ir to, ir ano, tik be prievartos? P.S. Šiaip jau Kalbos institutą dedant į šuns dienas nepatrukdytų mokėti ta kalba rašyti. Ar angluose įprastas toks atsipūtęs požiūris į savo kalbą ir mes irgi turim šito skubėt mokytis?

      Panaikinti
    9. Na, "gluosnis", kaip kiaulių specialistas (vis dėlto, liberastai - gyvulėjimo entuziastai), matau, linkęs pagal save apie kitus spręsti - kas tiesą sakant, visiškai nestebina. Kaip nestebina ir nesugebėjimas "įkirsti" kad mokslas ir "mokslas liberastiškai" - dvi skirtingos ir dažnai net nepersidengiančios kategorijos. ;)
      Apskritai, vėl išlenda tas mužikiškas, baudžiauninkiškas saviniekos ir noro įsiteikti svetimiesiems sindromas, kurį liberastinė fauna didžiuodamasi demonstruoja kaip savo menamo pranašumo išraišką - o juk "Anonimiškas 2018-02-24 19:59" labai taikliai pastebėjo, kad "gal pirmiau reikėtų ką nors svarbaus saviems lietuviškai [...], o jau tada pasauliui angliškai „ko nors idomaus“". Betgi ne - arba svetimiems, arba niekam. Kaip ir sakiau - provincialo, baudžiauninko, vergo "mąstysena". Beje, to paties "Anonimiško" P.S. - irgi labai taiklus, puikiai atskleidžiantis liberastinių "progresyvistų" "kultūros" lygį. ;)

      Panaikinti
    10. Jei kalbam apie moksla - publikacijos turi buti tik tarptautine kalba. Realybe tokia, gali tai nepatikt visokiem Pikc. Visuomene sviest gali nebent per vadovelius ir mokyklas.Suaugusiu mankurtu neapsviesi:). Bet kokiu atveju nefinansuotos monografijos beprasmes, nes butent - lietuviskos.

      Panaikinti
    11. Anonimiškas2018-02-26 09:50

      Kur (kada) mes tai girdėjom? P. Gluosni, kartais nebuvot komjaunimo sekretorium? Tais laikais irgi norėta net darželiuose įvesti tą, kur jedinaja velikaja...Gal įmestumėte kokio savo straipsnio nuorodą tarptautinėse bazėse? Mielai pasimokytume „moksliškai“ rašyti.

      Panaikinti
    12. Va va, kaip ir sakiau - "atrask tris skirtumus tarp komsomolo ir homsomolo internacionalistų". :)

      Panaikinti
  6. Anonimiškas2018-02-21 10:12

    „Tolerantiška jaunuolis" ironizuoja labai vykusiai. Tik ar kas besupras ir ironiją, kai mankurtų galvelėse nebeliko jokių pojūčių?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tolerantiska jaunuolis2018-02-21 14:14

      Taj ce retrogradams wisokiems ironije - a tikriems progresiwams taj swenta teisibe!

      Panaikinti
    2. Ne nesuprantu - ryskiai as mankurtas.

      Panaikinti
  7. Vytautas
    Tolerantiškas jaunuoli, ar nesuvoki, kad pats esi „tolerantiškas"? Tad geriau patylėk - Dievas nubaus.

    AtsakytiPanaikinti
  8. pritariu, kad temos gali but idomesnes. jos galetu buti tokios:
    '' kodel lietuviai taip ilgai dave durniams kelia?''
    ''lietuvisku pasaku ir patarliu analize''
    ''skupas du kartus moka... jei tai zinotume, ar pirktume kiniska preke?''
    ''lietuviu ismintis : pavyzdys ne tik Europai''
    ''sutartines naikina savanaudiskuma ir puoseleja identiteta ''....

    tikrai galiu daugiau vertingu ir liaudziai suprantamu straipsniu sugalvot, net parasyt. tik nezinau, kur juos publikuot, nes ne mokslo zmogus esu... o mokslo zmones is didelio rasto jau , matau , gal net is krasto iseidineja. mokslas mokslui darosi, o ne liaudziai.gal todel il liaudis darosi tokia , kokia ikunija savimi tolerantisku pasivadines jaunuolis, kuriame tolerancijos ne su ziburiu nerandu...ir jei dabar dvim pirmas amzius, kodel mes turim but bukesni uz protevius, kurie zinojo savitumo verte ir svarba? juk jei suvienodesim su lenkais ar anglais, kuo busim idomus savo turistam? kodel i Palanga mazai turistu vaziuoja? todel, kad oras nebuna toks uzsakytas kaip Maljorkoj, o Basanaviciaus gatve lygiai tokia pati , kaip bet kurio kito Eropoje juros pakrantes miestelio. taigi, jei neissaugosim paprociu , isminties, ateinancios per kalba(lenkai tos isminties kalboje gal net ir suprast neigalus, nes jie nejaucia lietuvisku zodziu. taciau jie puikiai gali jausti lenku kalbos isminti- ir tegu tai daro Lenkijoje ), mes pasauliui busim naudingi tik kaip biorobotai, juodadarbiai vadinamieji arba siaip- pigi darbo jega. o kiek pasaulis gali tureti , jei tik leistu atsiskleist Lietuviui ! ir kiek darnos ir sveikatos kiek atrastu per lietuvio isminti. jei tik leistu pasaulis, nekisdamas, nereklamuodamas anglisku -amerikietisku, prancuzisku ir ispanisku vertybiu, kada kuo daugiau sexo- tuo geriau ( o juk issvaistyta sexualine energija ir daro visus neturinciais savo nuomones , vartotojiskais biorobotais ) . kaip tik reiktu reklamuoti lietuviska santuruma ir samoninga tos energijos naudojima- taip ne tik vaiku , bet ir seneliu prieglaudu nereiketu, nes vaikai gerbtu savo tevus. ir is vis: turiu ka pasakyti, tik nezinau, kur publikuoti. gal mokslo zmones ka patartu?

    AtsakytiPanaikinti
  9. Vapaliojimai apie viską, tik ne apie liūdną ir išklerusią pačios kalbos ir jos mokymo praktiką. Pradedant nuo kitakalbių pradinukų beprasmiu kankinimu lietuvių kalbos pamokomis iš gimtakalbiams skirtų padrikų pratybų, baigiant kalbos šukių kolekcionavimu neturint nei panaudojimo tikslo, nei saugojimo prasmės. Ko reikia kalbai ir liaudžiai?

    AtsakytiPanaikinti
  10. Įveskite komentarą (teisiamąjų ar ką?)

    AtsakytiPanaikinti
  11. Gerb. Henrikai ir Vytautai, primygtinai siūlau perskaityti "Anonimiškas 2018-02-21 10:12" komentaro pirmąjį sakinį. ;)

    AtsakytiPanaikinti
  12. Kaip paaiškinti, kad gerb. akademiko Zigmo Zinkevičiaus išėjimas buvo toks tylus, nepastebimas? Švietimo ministrė jauna, gal nesupranta, bet kodėl lituanistų bendruomenės nesujaudino, nesuaktyvino, nors institutai dar neuždaryti. Nejučiomis pradedi lyginti lituanistus su muzikine bendruomene. Skirtumas stulbinantis.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

SEKITE MUS FACEBOOK

KVIEČIAME ĮSIGYTI

KVIEČIAME ĮSIGYTI!

Naujienų prenumerata

item