Romualdas Povilaitis. VU TSPMI primena Aukštąją partinę mokyklą

Juozo Valiušaičio nuotrauka  Viešojoje erdvėje nuskambėjęs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) skandalas dėl ke...

Juozo Valiušaičio nuotrauka 
Viešojoje erdvėje nuskambėjęs Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) skandalas dėl ketinimų atsikratyti profesoriumi Vytautu Radžvilu suskaldė TSPMI akademinę bendruomenę. Jis kilo, kai dalis studentų TSPMI administracijai pareiškė nebenorintys lankyti V.Radžvilo paskaitų dėl profesoriaus euroskeptiškų pažiūrų. Konfliktui įgavus pagreitį, studentus stojo ginti grupė TPSMI dėstytojų, liepos 18 d. išplatinusių pareiškimą, kuriame V.Radžvilas smerkiamas: neva paviešindamas studentų prašymą grubiai pažeidė instituto etikos nuostatus.

Tokiam požiūriui prieštarauja Nepriklausomybės akto signataras Aloyzas Sakalas, viešame laiške TSPMI direktoriui Ramūnui Vilpišauskui teigiantis, kad situacija primena sovietmetį, kai iš profesūros buvo reikalaujama nenukrypti nuo marksizmo-leninizmo standartų. Nepriklausomybės akto signatarui prof. Broniui Genzeliui situacija taip pat primena gūdžius neostalinizmo laikus, kai 1958 m. dėl kelių studentų laiške LKP CK gėdingai sufabrikuotų kaltinimų darbo neteko VU lietuvių literatūros katedros vedėja M.Lukšienė, dėstytojos V.Zaborskaitė, I.Kostkevičiūtė. Beje, tai mokslininkės, 1988 metais buvusios prie Sąjūdžio ištakų. Profesoriaus nuomone, situacija kartojasi: V.Radžvilas taip pat stovėjo prie Sąjūdžio ištakų, tik prašymą nušalinti šiuo atveju rašo ne komjaunuoliai, o ES aktyvistė ir jos bendraminčiai. Daugelis komentatorių socialiniuose tinkluose taip pat įsitikinę, kad studentų rankomis mėginama susidoroti su atvirai savo kritiškas pažiūras reiškiančiu profesoriumi. Viešojoje erdvėje imta svarstyti pažiūrų ir įsitikinimų laisvės ribojimus mūsų šalies aukštosiose mokyklose. Šia tema kalbamės su Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos pirmininku, Lietuvos aukštųjų mokyklų profsąjungų susivienijimo (LAMPSS) tarybos nariu satstovu  Romualdu Povilaičiu.

– Liepos viduryje į Švietimo ir mokslo ministeriją bei Vilniaus universitetą (TSPMI yra VU padalinys) kreipėsi visuomeninės organizacijos, prašydamos nuodugniai ištirti TSPMI kilusį konfliktą. Žmogaus teisių gynėjai pareiškime teigia, kad TSPMI administracija pažeidė konstitucinę asmens įsitikinimų ir pažiūrų laisvę. Kuo remdamiesi padarėte tokias išvadas?

– Po  TSPMI administracijos sprendimo prof. V.Radžvilo  dėstomą kursą iš privalomojo padaryti pasirenkamuoju natūraliai iškilo klausimas, ar aukštosiose šalies mokyklose dėstytojai gali laisvai reikšti pažiūras nesibaimindami netekti darbo. Šis konfliktas vertintinas ne vien dėstytojo ir studentų santykių, bet platesniame – žmogaus teisių – kontekste. Mokslo ir studijų įstatymas suteikia studentams teisę teikti aukštųjų mokyklų administracijai prašymus ir siūlymus. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir aukštųjų mokyklų administracijai nėra privaloma prašymus vykdyti nepasvėrus jų pagrįstumo. Kadangi prašymas be didelių diskusijų buvo patenkintas, manome, jog grupės studentų ir TSPMI administracijos nuomonės sutapo.

– Kuo ypatingas grupės studentų prašymas, kad dėl jo kilo toks triukšmas?

– Jo turinys kelia teisinę dilemą: ar akademinės bendruomenės nario (dėstytojo) pažiūros gali būti svarbiausias kriterijus, lemiantis aukštosios mokyklos studijų programos turinį? Prašyme išdėstyti motyvai instituto administracijai priimti tokį sprendimą žmogaus teisių požiūriu yra nepakankami. Jame, pavyzdžiui, teigiama, kad prof. V.Radžvilo  euroskeptiškos pažiūros iškreipia supratimą apie Europos Sąjungą, išsakomas subjektyvus požiūris į Europos Sąjungą neleidžia susipažinti su esamu platesniu akademiniu diskursu, o tai neatitinka programoje numatyto pagrindinio dalyko tikslo ir kt. Dėstytojų pažiūras  galima aptarti mokslinėse diskusijose, bet jos negali tapti svarbiausiu kriterijumi keičiant studijų kursą iš privalomojo į pasirenkamąjį. Tai asmens įsitikinimų reikalas, o įsitikinimų draudimas prieštarauja demokratinės valstybės teisei.  Studentai nekėlė profesoriaus kvalifikacijos, profesionalumo,  etikos klausimų. Prašymo motyvai išskirtinai susieti su profesoriaus pažiūromis ir įsitikinimais, t.y. ideologinio pobūdžio. Vadinasi, priimdama sprendimą administracija vertino profesoriaus pažiūras. O tai akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio nuostatai, kad Kultūra, mokslas ir tyrinėjimai bei dėstymas yra laisvi.

Kita vertus, logiškai kyla klausimas: ar grupės studentų pažiūros svarbesnės už profesoriaus, jei sprendimas priimtas ne pastarojo naudai?

– V. Radžvilas iš tiesų gana kritiškai kalba apie ES raidą, dabartinę padėtį, perspektyvas. Negaili kritikos nei ES, nei Lietuvos vadovams. Gal teiginys, kad jo pažiūros euroskeptiškos, iš tiesų pagrįstas?

– Aptariamame prašyme išdėstyti teiginiai, neva dėstytojo pažiūros antieuropietiškos, yra abstraktūs  –  kritiškas požiūris į dabartinių Europos Sąjungos vadovų politiką kvalifikuojamas kaip antieuropietiškumas. Vadovaujantis tokia logika, galima sakyti, kad kiekvienas, kuris kritikuoja LR Seimą ir Vyriausybę, veikia prieš Lietuvos valstybę. Tuomet išeitų, kad didžioji Lietuvos žiniasklaidos dalis, įskaitant nacionalinį transliuotoją, veikia prieš valstybę, nes diena iš dienos kritikuoja vyriausybės, valdančiosios koalicijos veiksmus. Vargu ar tai rimta.

– Vis dėlto įstatymai nedraudžia studentams vertinti dėstytojų pažiūras.

– Taip, tai principinis dalykas. Tačiau demokratinėje Lietuvoje asmens įsitikinimų ir pažiūrų laisvę, kaip ypatingą demokratinę vertybę, saugo Konstitucija, jos 25 straipsnis laiduoja asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tad ir dėstytojai turi teisę laisvai reikšti pažiūras, jeigu jos nėra nusikalstamos ar skatinančios veikti prieš valstybę. TSPMI administracijos sprendimas supriešinti V.Radžvilo pažiūras su jo dėstoma disciplina iš esmės yra antikonstitucinis. Pamatinė žodžio, įsitikinimų ir pažiūrų laisvė įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8, 10 straipsniuose, ją garantuoja Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 19 straipsnis, Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 15 straipsnis bei kiti tarptautiniai žmogaus teisių dokumentai. Nekyla abejonių, kad bet kokia iniciatyva, kuria siekiama aukštosiose mokyklose apriboti asmens pažiūrų ar įsitikinimų reiškimo laisvę, yra grubus žmogaus teisių pažeidimas ir asmens diskriminavimas dėl jo pažiūrų ar įsitikinimų.

– TSPMI absolventas, einantis Lietuvos ambasados Čekijos Respublikoje antrojo sekretoriaus pareigas, Mindaugas Stanys teigia net kelerius metus lankęs profesoriaus paskaitas. Anot jo, V. Radžvilas yra „gaidys“, nors apsimeta „filosofijos jaučiu“. Tačiau, jo nuomone, TSPMI pasinaudos proga V.Radžvilą „nuleisti“ iki doktoranto lygio…  Ar šiuose M. Stonio žodžiuose taip pat įžvelgiate diskriminaciją dėl pažiūrų? Nejau kritikos  profesoriui negailintis diplomatas neišmano tarptautinės teisės?

– Visų pirma diplomato pareigos reikalauja viešai nereikšti asmeninės nuomonės bet kuriais klausimais. Tad šiuo pažiūriu jis neabejotinai nusižengė diplomato etikai. Be kita ko, savo teiginiams išdėstyti jis kažkodėl pasitelkia, švelniai tariant, diplomato rangui nebūdingą žargoną, tad tokios nuomonės apskritai nėra prasmės vertinti, ji tik kelia abejones dėl Lietuvos URM diplomatų korpuso pasirengimo diplomatinei tarnybai.

– Galbūt profesoriaus požiūris į ES kaip politinį darinį pernelyg kritiškas?

– TSPMI administracija priėmė sprendimą, palankų priešingam nei V.Radžvilo  požiūriui į ES politiką ir Briuselio biurokratų veiklą. Tai reiškia, kad instituto administracija proteguoja tam tikras „teisingas“ pažiūras ir neleidžia reikšti kitokių pažiūrų. Tai kažkuo primena sovietmečio Aukštąją partinę mokyklą, rengusią nomenklatūros kadrus.

– O ar nemanote, kad peržengus tam tikrą ribą valstybės ir valdžios kritika gali virsti antivalstybine veikla.

– Demokratinė ir totalitarinė visuomenės skiriasi pažiūrų ir įsitikinimų laisve. Europos žmogaus teisių teismas nagrinėjo bylą Fratanoló prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 29459/10), kurioje J.Fratanoló, priklausantis Vengrijos darbininkų partijai, šalies teismo buvo nuteistas už penkiakampės žvaigždės demonstravimą valstybinės šventės metu (Vengrijoje šį totalitarinio režimo simbolį naudoti viešumoje draudžia įstatymas). J.Fratanoló skundė, kad šalies teismai pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį, kuris garantuoja kiekvienam „teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus“. Išteisindamas J.Fratanoló, EŽTT  pabrėžė, jog  Konvencijos 10 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina viena svarbiausių vertybių, būtinų demokratinės visuomenės progresui. Šis straipsnis taikomas ne tik informacijai ar idėjoms, kurios nepavojingos, bet ir užgauliai ar įžeidžiančiai informacijai. Anot teismo, kol asmens veiksmai nekelia tiesioginio pavojaus visuomenei ir valstybei, valdžios kritika negali būti kaip nors ribojama.

– Grupė dėstytojų liepos 18 d. pareiškime teigia, kad V.Radžvilas pažeidė VU TSPMI etikos nuostatus, kad paviešindamas studentų prašymus pažeidė pastarųjų teisę saugiai ir nevaržomai dalyvauti studijų procese, supriešino instituto bendruomenę. Turima galvoje, kad informacija, kuri skirta vidaus vartojimui, pasklido plačiai už TSPMI ribų.

– Mūsų žiniomis, TSPMI neturi atskiro etikos kodekso. Jo veiklą reglamentuoja VU akademinės etikos kodeksas. Kadangi aukštosios mokyklos dėstytojams taikytinas didesnis teisinio atidumo reikalavimas, peršasi išvada, jog daugelis jų nėra skaitę šio kodekso. Be to, neteko girdėti, kad VU akademinės etikos komisija būtų konstatavusi pažeidimą. Tad grupė dėstytojų išdėstė asmeninę nuomonę. O apie etikos normų pažeidimus derėtų kalbėti konkrečiau, nurodant, kokios etikos kodekso normos pažeistos. Pavyzdžiui, kodekso 3.2. str. apibrėžia „informacijos konfidencialumo principą“, kuris be studento  sutikimo neleidžia atskleisti  informacijos  apie  studento  akademinius  įvertinimus, jo rašto darbų pastabas ir komentarus.

Kita vertus, klaidinga manyti, kad minėtas prašymas galėjo būti svarstomas slaptai, be akademinės bendruomenės žinios, nes tai vėlgi prieštarautų kodeksui, kuris draudžia nuslėpti  visiems  dėstytojams  ar  studentams  skirtą  informaciją (2.3.1. str.).

O dėl TSPMI sienas peržengusio viešumo… Jei studentai turi tvirtas pažiūras ir įsitikinimus ir mano, kad pasielgė teisingai, kodėl turėtų baimintis? Nebent varžosi savo poelgio? Beje, alternatyvų prašymą – palikti Radžvilo kursą privalomą – pateikę studentai netgi pageidavo, kad jų pavardės būtų paviešintos. TSPMI yra Vilniaus universiteto padalinys, o VU mokymo procesas yra viešas.

Tačiau pamirštama svarbiausia: VU akademinės etikos kodeksas reglamentuoja universiteto bendruomenės narių saviraiškos teisę. Ši teisė apima akademinę laisvę atvirai dėstyti savo požiūrį į studijų ir mokslinių tyrimų organizavimą ir administravimą, necenzūruojamai laisvai ir atvirai išreikšti kritines idėjas. Tačiau nei instituto administracija, nei studentus  palaikę dėstytojai nenurodo, kaip necenzūruojamai laisvai ir atvirai išreikšdamas kritines mintis apie ES sprendimų priėmimo tvarką ir šio politinio darinio biurokratinį aparatą V. Radžvilas sugebėjo pažeisti Etikos kodeksą. Atvirkščiai, kodeksas reikalauja, kad dėstytojai pripažintų  kitų bendruomenės narių laisvę ir palaikytų kritinio mąstymo tradiciją bei atviro svarstymo atmosferą.

Ar kritiškas V. Radžvilo požiūris į nūdienos ES politiką ir  biurokratiją gali prieštarauti VU etikos kodeksui, į šį klausimą turėtų atsakyti ne TSPMI arba Vilniaus universiteto, o visa Lietuvos akademinė bendruomenė, priešingu atveju tampa neaiškus aukštųjų mokyklų dėstytojų pareigų ir teisių turinys.

Beje, minėtas kodeksas draudžia nepakantumą kito nuomonei. Jame nurodoma, kad akademinę etiką „pažeidžia bendruomenės nario diskriminavimas įsitikinimų pagrindu, taip pat tokio diskriminavimo toleravimas“. Akademinei laisvei taip pat prieštarauja „priekabiavimas dėl bendruomenės nario  įsitikinimų, kai toleruojamas žmogaus teises pažeidžiantis ir orumą žeminantis elgesys“ .

Svarbi aplinkybė, kad grupės studentų ir alumnatų alternatyvus prašymas taip ir liko nenagrinėtas. Todėl dėstytojų pareiškimo teiginys, neva jie laikosi nešališkumo principo, kelia rimtas abejones. Nenorom peršasi išvada, jog ne profesorius, o būtent instituto administracija pažeidžia VU akademinės etikos kodeksą, o nemažas būrys dėstytojų tam pritaria.

– Šioje istorijoje ne kartą buvo minima magistrantūros pirmakursė Europos komisijos atstovybės Lietuvoje darbuotoja, kuri neva ir inicijavo pirmąjį studentų prašymą. Minėta studentė prašė jos pareiškimo nesieti su darboviete. Ar EK atstovybė čia tikrai niekuo dėta?

– EK atstovybė Lietuvoje pagrįstai laikoma demokratijos sklaidos institucija. Darbuotojos elgesys neabejotinai metai jai šešėlį. Gaila, neteko girdėti oficialios EK atstovybės nuomonės.

Teismų praktikoje nustatyta, kad darbuotojo veikla valstybės institucijoje siejama su tarnyste visuomenei užtikrinant viešąjį interesą. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė valstybės tarnyba kelia padidintus reikalavimus piliečiui,  kurių neatitinkantis asmuo negali būti valstybės tarnautoju. Būtent saugant  viešąjį interesą privaloma vengti nepagrįsto ar neteisėto interesų grupių poveikio, juolab spaudimo  asmenims, priimantiems sprendimus. 2004 m. gegužės 25 d. nutarime KT nurodė,  kad valstybinės bendruomenės pasitikėjimui išsaugoti reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, apimanti inter alia galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią“.  Štai tokia apimtimi valstybės tarnyboje dirbantis asmuo turi suvokti savo atsakomybės ribas. Aptariamu atveju EK atstovybė tikrai nieko dėta, tačiau jos darbuotojos elgesys, kuriuo siekiama aukštojoje mokykloje suvaržyti pažiūrų laisvę, kelia susirūpinimą.

– Dėkoju už pokalbį.




Susiję

Vytautas Radžvilas 9046516167389115269

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-09-01 19:04

    Akivaizdu, kad sąvokos painiojamos. Gal ne iš piktos valios, gal iš neišmanymo. Konstitucija garantuoja žodžio ir įsitikinimų teisę ir laisvę. Bet negarantuoja teisės už savo įsitikinimų reiškimą gauti atlyginimą. Juo labiau - iš tų, kurie su tokiais reiškiamais įsitikinimais nesutinja kišenės. Įsivaizduokime katalikišką universitetą, kuriame įsidarbina marksistas ir įsikibęs profesoriaus kėdės gindamasis spygauja apie savo teisę reikšti įsitikinkmus. Pavyzdys grubokas, bet manau kad iliustratyvus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-09-01 21:41

      Na tai kokia išvada?

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-09-01 22:11

      Išvada, kad Vilniaus universitetas yra ne tiesiog universitetas, bet leftistų universitetas.

      Panaikinti
    3. Kuriame turi dirbti tik tie, kurių ideologinės pažiūros "teisingos", nes, pasak "Anonimiškas 2017-09-01 19:04", VU TSPMI yra prilygintinas religinei aukštojo mokslo institucijai - t.y. jis pritaria straipsnio autoriui, kad "VU TSPMI primena Aukštąją partinę mokyklą". Dar daugiau - jis teigia, kad ta kontora iš esmės ir YRA partinė mokykla.

      Panaikinti
    4. Anonimiškas2017-09-02 23:18

      O kodėl ne katalikišką universitetą, į kurį įsisuko marksistas?

      Panaikinti
    5. Na, kadangi liberastija iš esmės turi religijos statusą (ką liudija liberastikų pozicija), siekis valstybinį universitetą paversti vos ne religine kontorą suprantamas. Antra vertus, bolševizmas iš esmės irgi turėjo visus religijos atributus, tad lyginimas su "partškola" lieka galioti. ;)

      Panaikinti
    6. Anonimiškas2017-09-03 19:09

      Sąvokos nesupainiotos, nereikia čia meluoti. Kaip pats patebėjote, yra katalikiškas universitetas, kuris taip ir vadinasi - katalikiškas. Tokie universitetai JAV, Kanadoje ir visuose "tolerantiškuose" Vakaruose, skirtingai nei islamistinių ekstremistų "mokymo" įstaigos, yra visaip kaip persekiojami, spaudžiami ir t. t. Bet apie tai atskira kalba. Ką reiškia pasakymas, kad Vilniaus universitetas yra leftistinis? Pasirodo, Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybinis Vinco Kapsuko universitetas tebeveikia? Tada taip, su Radžvilu, kaip kažkada su Zaborskaite stalinistiniai okupantai būtinai susidoros. Bet jei tai tiesiog Vilniaus universitetas (ne katalikiškas ar sovietinis), tuomet politologijos dirvonuose gali reikštis ir kairieji, ir dešinieji. Jeigu pastarieji persekiojami, jokios "sąvokos" čia nepaniojamos. Vyksta okupantų susidorojimas.

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2017-09-03 01:56

    Anonimiškas 23.18, ką jūs vadinate marksistu?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Anonimiškas2017-09-03 10:38

    Žmonės nori demokratiškos ES, o ne kelių asmenų diktato. Britai nuo to diktato ir pabėgo. Merkel ir Junkeris nėra šviesiausios, nekritikuotinos personos. ES kuria naują asmens kultą - politbiuras geriausias ir protingiausias. Ir nors taip akivaizdžiai nėra, nevalia apie juos blogo žodžio ištarti. Protingas žmogus negali taikstytis su tokiu diktatu.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2017-09-03 10:57

    Anonimiškas
    2017-09-01 19:04

    Tamsta kažko nesupratai. Laisvos demokratiškos valstybės švietimo tikslas ugdyti mąstančią, kritišką asmenybę. Ne kiekvienas politikos viršūnėse yra neklystantis ir tobulas. Kad šių dienų ES yra nedemokratiška, mato kiekvienas mąstantis. Asmenybės kulto nereikia, ir gerai, kad šviesūs protai bedžia į juos pirštu ir sako "tai ne demokratiška. Tai prieš tautų ir asmens laisvę". Tarybų valdžia nepakentė kritikos ir vadino juos liaudies priešais. Kartoti dabar tą patį yra primityvu. Politika išgyvena asmenybių krizę. Ir ES - geriausias to pavyzdys. Ten sėdi nevykėliai ideologai. Ideologija riboja protą, draudžia mąstyti. Kas netinka ideologui, tas jau blogas ir atmestinas. Protaujančių reikia, o ne ideologų. Valdyti turi įstatymas, o ne ideologija. Nėra visuomenės, kur visi būtų tik vienos ideologijos. Tai ką, tokius paskelbti už įstatymo ribų? Vokietijoje dabar tas ir vyksta. Neduokdie, prie to ir pasilikti. Lietuva, deja, eina tuo keliu. Kolaborantai visada eina lengviausiu keliu. Bet valstybę valdyti tai ne Centrui tarnauti. Tą jau turėjom TSRS. Tai kurių galų išėjom, jei vėl prie to paties atėjom?

    AtsakytiPanaikinti
  5. Anonimiškas2017-09-03 15:17

    Žodžiu, taip, tautiečiai, ką kalbėjom Sąjūdžio laikais, dabar jau uždrausta. Vėl. Briuselyje naujo gorbačiovo nėra, glasnosties niekas neskelbia, pliuralizmo irgi. Štazi demokratiškai persitvarkyti neleidžia. Ot, toli nuėjom - nuo kgb vilko ant štazi meškos. Kam reikėjo tiek vargti?
    P.S. Aš tikrai ne robotas, robotai mano kitaip :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. Mindaugas Kazlauskas2017-09-03 19:20

    “Tačiau demokratinėje Lietuvoje asmens įsitikinimų ir pažiūrų laisvę, kaip ypatingą demokratinę vertybę, saugo Konstitucija, jos 25 straipsnis laiduoja asmens teisę turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Tad ir dėstytojai turi teisę laisvai reikšti pažiūras, jeigu jos nėra nusikalstamos ar skatinančios veikti prieš valstybę.”

    +

    “Visų pirma diplomato pareigos reikalauja viešai nereikšti asmeninės nuomonės bet kuriais klausimais. Tad šiuo pažiūriu jis neabejotinai nusižengė diplomato etikai.”


    =

    Romualdas Povilaitis hipokritas

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nereikėtų lyginti nelygintinų dalykų - diplomato tarnyba iš principo yra kitokia: jis vienu ar kitu lygmeniu atstovauja (bent jau turėtų atstovauti) valstybės interesus užsienyje arba santykiuose su užsienio valstybėmis ("valstybės santykių su užsienio šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis pareigūnas." (žodynas.lt), "pareigūnas, vyriausybės įgaliotas palaikyti santykius ir vesti derybas su užsienio valstybėmis." (lkz.lt)), tad tikrai negali sau leisti plepėti bet ką. Na, o jei čia apie nepraustaburnį M. Stanį - tai apskritai reiktų kelti klausimą, kaip tokie ypatos patenka į diplomatines tarnybas.

      Panaikinti
  7. Ar tikrai ?2017-09-03 21:53

    "Aptariamu atveju EK atstovybė tikrai nieko dėta..."

    AtsakytiPanaikinti
  8. Anonimiškas2017-09-04 16:32

    manau, kad būdami nuoseklūs ir sąžiningi (juk tokie ir yra, ar ne?), čia besireiškiantys entuziastai turėtų ginti ir to brito teisę laisvai reikšti savo mintis. Na ir kas, kad lenkus puola (vadinasi, ir lietuvius, nes atskirai tas girtuoklėlis tokių lietuvių nežino). Svarbu gi kad tautinį grynumą gina - kaip čia galima taip apsileisti imigrantais iš visokių lenkijų-lietuvų. Savas bachuriuks, ane?
    http://www.delfi.lt/news/daily/world/bedarbis-britas-uzsipuole-imigrantus-vaziuokite-namo.d?id=75662143

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. RASISTINIS išpuolis. :D:D:D Nors gal tas britas buvo negras? :D Ir - taip, jis turėjo pilną teisę reikšti savo nuomonę (kuri, šiaip jau, nėra tokia ir nepagrįsta). Galima ginčytis dėl išraiškos - bet teisę turėjo. O dėl "tautinio grynumo" - kad tiems nabagams jau nelabai liko ką ginti. Mes laimingi, kad turime galimybę mokytis iš svetimų klaidų - bet ar užteks proto jų nekartoti?
      P.S. Beje, siūlau skaityti kuo daugiau bulvarinių masinės dezinformacijos priemonių - garantuotai susidarysite visiškai adekvatų ir objektyvų įspūdį apie visus įvykius. :D

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-09-04 20:53

      Turite omenyje skaityti propatria, žinoma?

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2017-09-04 21:30

      Rasistiniu ispuoli pavadino britai. Mes galime i tai ziureti visaip. Vienas is paaiskinimu- beje, paraidziui teisingiausias - yra toks: britams lietuviai yra kitos rases. Negrai. Ar azijieciai. Whatever. Ne britai ir net ne baltieji. Todel nevisai zmones ir juks is salies. Lauk. Raus. Tai jusu, propatrijos, biciulis. Tas girtuoklis is metro. Brolis dvynys.

      Panaikinti
    4. Kaip ir sakiau - bulvarinė purvasklaida tikrai akivaizdžiai padėjo tamstelei susiformuoti visiškai adekvačią pasaulėžiūrą. Tak deržat, tavarišč! :D

      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item