Dalius Stancikas. Kalba

Bernardinai.lt, E. Levin nuotr. K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui , – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos inte...

Bernardinai.lt, E. Levin nuotr.
K. Glaveckas: valdžia neturi meilės žmogui, – tokią antraštę perskaičiau skaitomiausiame Lietuvos internetiniame dienraštyje.

Nesigilinkim, teisus ar ne, Kęstutis Glaveckas. Valdžia – per daug abstrakti sąvoka: kai kas pasakys, jog ir K. Glaveckas, Seime būnantis jau septintą kadenciją, o prieš tai pabuvęs ir Lietuvos TSR komunistų partijos centro komiteto sekretoriumi, taip pat yra valdžia. Tačiau šįsyk mums svarbiau ne karjera, o kalba.

„Aš tau turiu meilę, todėl duok bučkį“, – negi taip K. Glaveckas sako ir savo žmonai?

Ar pastebėjote, kad mūsų visas gyvenimas nusisusino iki turėjimo, dėjimo ir darymo? Užsidėję kelnes, marškinius, kojines, batus ir kaklaraištį mes darome balių, darbą, sriubą, žuvį, pusryčius, alų („padarykim alaus“, – tai siūlymas užsukti į barą), skambučius („šiandien padariau net penkiasdešimt skambučių“), darome netgi sisi („padarė, padarė!” – džiūgauja jaunos mamos, ratu apstojusios pirmą kartą ant puoduko pasodintą mažylį – jos tuo metu „turi“ labai didelę meilę savo vaikui).

O anksčiau juk ir vilkdavomės, audavomės, virdavome, kepdavome, gamindavome, ruošdavome, gerdavome, mylėdavome ir t.t.

Didžiausio anglų kalbos žodyno – 14 tomų „Oksfordo anglų kalbos žodyno“ vyr. redaktorius Džonas Simpsonas susidomėjo Lietuva tuomet, kai sužinojo, jog Didysis lietuvių kalbos žodynas yra bene didžiausias pasaulyje – iš 20 tomų (palyginimui – didysis rusų žodynas yra iš 17 tomų, norvegų – 12 tomų).

UNESCO paskelbė, jog iki 2100 metų pasaulyje išnyks daugiau nei pusė dabar vartojamų kalbų bei jų dialektų. Profesorius Aleksas Girdenis yra perspėjęs, kad anglų kalba mums kirs daug stipriau nei, tarkime, rusų, nes ji yra kitokios, paprastesnės sandaros.

- - -

Atėjus naujai valdžiai kova dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos pasuose įsiplieskė nauju karščiu ir net virto esminiu simboliu.     

„Ginčas dėl pavardžių rašybos dokumentuose yra laisvos europinės arba uždaros provincialios tapatybės klausimas“, – tvirtina naujasis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys Laimantas Jonušys, be abejo, „laisvos europinės“ stovyklos atstovas. Jam antrina kiti „europiniai“ intelektualai: visuomenę skaldo kai kurių profesorių ir politikų pakurstyta siaura, draudimais pagrįsta pseudolietuvybės vizija.

Nelabai aišku, kas slypi už tos „laisvos europinės tapatybės“: nauja europiečių tauta? vienalytės santuokos? nukrikščionėjimas? ES normatyvų viršenybė prieš Lietuvos konstituciją? pavardžių rašymas su Q W X raidėmis ar viskas kartu? Tačiau aišku, kad tokių susikirtimų, ypač kalbos atžvilgiu, mūsų istorijoje būta ne kartą.

Dabar niekas negali žinoti, kokią įtaką lietuvių kalbos ateičiai turėtų lietuviškuose pasuose įvesta nauja pavardžių rašyba, tačiau žinome, kad per ankstesnes pavojingas globalizacijos audras lietuvių kalbą su visam pasauliui svarbiu jos unikaliu, archaišku lobynu išgelbėjo ne „laisvas europinis“ elitas (ne didieji kunigaikščiai, valdę Lietuvos karalystę gudų kalba, ir ne bajorija, Abiejų Tautų Respublikos laikais gėdijęsis savo provincialumo ir rinkęsis „aukštesnę“, „europietiškesnę“ lenkų kalbą), o „uždarieji provincialai“, donelaitiškieji būrai.

Lietuvių kalbos ekspertas Europos Komisijoje Erdvilas Jakulis: „Europiečiai labai nustemba sužinoję, kad viena iš naujų ES šalių yra išlaikiusi tokią senovinę kalbą. Nedaug trūko, kad lietuvių kalba apskritai būtų išnykusi – taip atsitiko daugeliui kitų baltų kalbų, tarp jų – ir rašto paminklus palikusiai prūsų kalbai. Todėl Lietuvai ir lietuviams lietuvių kalba tikrai turi būti vertybė. Kodėl lietuvių kalba taip lėtai kinta? Turbūt dėl to, kad atsidūrė indoeuropiečių kalbų arealo pakraštyje, buvome gana izoliuoti. O gal tiesiog lietuvių charakteris toks?“

Akivaizdu – lietuvių kalbos unikalumą išsaugojo uždaras provincialumas – geografinis ir mentalinis.
Jei tas kalbos uždarumas patapo pasaulio vertybe, jei mūsų išskirtinumą išsaugojo konservatyvus, o ne liberalus kelias, kodėl dabar turėtume staiga atsiverti ir keisti savo asmenvardžių rašybą? Kodėl negalime pareikšti pasauliui: seniausia gyva pasaulio kalba būtent taip rašomos ir tariamos Lietuvos piliečių pavardės?

Kodėl taip kovodami už lenkų ar kitų tautų pavardžių unikalumo išsaugojimą lietuviškuose pasuose mūsų europietiški intelektualai nesipriešino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos leidimui atsisakyti savo unikalių pavardinių priesagų – „yčių“, „aičių“ „učių“ ir „ienių“? Lenkiškų pavardžių autentiškumas svarbiau nei lietuviškų?

Garsiausias pasaulyje baltų kalbų tyrėjas, rusų akademikas Vladimiras Toporovas (pirmasis nustatęs, kad slavai atsirado iš vakarų baltų ir taip užsitraukęs rusų šovinistų pyktį) kalbėjo taip: „Mes žinome, kad visi indoeuropietiški vyriški vardai vardininko linksnyje turėjo galūnę -s. Tad lietuvių kalboje vardininko galūnė -as, tėv-as, išliko per tūkstantmečius. Šiandien šią galūnę dar matome ir šiuolaikinėje graikų kalboje, bet ir ten „s“ po truputį atkrenta. Kai kas sako, kad ji nereikalinga, be jos lengviau kalbėti. Bet tai ne argumentas. Kalba yra kūryba, bet su laiku kalba ne tik tobulėja, bet ir prastėja. Paskaitykite lietuvišką „Tiesą“ 1950–1960 metais – kokia tai buvo nususinta lietuvių kalba“.

Jei tiek daug mūsų garsių kalbininkų (tarp jų ir akademikas Zigmas Zinkevičius, kurį jau minėtas V. Toporovas vertino kaip nuveikusį daugiau nei visas institutas) mato pavojus oficialiai įteisinant tris naujas nelietuviškas raides, tai kodėl turėtume rizikuoti savo svarbiausiu turtu – lietuviška gyvastimi? Vardan santykių su lenkais? Bet lenkams šiandien iš mūsų reikia visai ko kito – paramos kovoje prieš Briuselį dėl lenkiškos tapatybės (šeimos, religijos, tradicijų, įstatymų viršenybės klausimais). Tačiau čia mūsų europietiškieji intelektulai lenkų niekada neparems – jie kažkodėl lenkišką tapatybę sieja tik su pavardžių rašymu. Ar nuoširdus toks rūpestis?

- - -

Pabaigai – kelios citatos be komentarų.

Profesorius Olegas Poliakovas: „Lietuvių kalba verta būti UNESCO Pasaulio paveldo sąraše, nes ji yra vienas iš dvasinių indoeuropiečių kalbų stebuklų. Lietuvių kalboje atspindima ne tik lietuvių tautos, bet ir visų indoeuropiečių tolimųjų protėvių dvasinė bei materialinė kultūra“.

Žymiausias prancūzų (ir pasaulio) lyginamosios istorinės kalbotyros mokslininkas Antoine Meillet: „Jei norite išgirsti, kaip Adomas ir Ieva kalbėjo Rojuje, važiuokite į Lietuvos kaimą“.

Jonas Mačiulis-Maironis:

Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį
Iš kapų milžinų
Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį
Iš senųjų laikų! (...)
Pranokėjų kalba nebe viešnia gal būtų
Po bajorų dvarus!
Gal tiek ančkeliais brolių – lietuvių nežūtų
Po kraštus svetimus!


Susiję

Politika 6187520959370755871

Rašyti komentarą

  1. Skaitau visokių jonušių sapaliones, ir galvoju, kad, vis dėlto, įdomus reiškinys atsirado: Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje veisiasi veikėjai, kurie yra agresyviai ANTIlietuviški. Čia kaip kokios nors krikščioniškos komisijos narys būtų bažnyčias deginti nusiteikęs satanistas - ir visiems tai atrodytų normalu. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-09-21 20:21

      joo,Pikcai,pritariu.Ir p.Stančikui pritariu.Ir su liūdesiu stebiu, lietuvių norą būti bet kuo,tik ne lietuviais...

      Panaikinti
    2. Na, tai ne LIETUVIŲ noras - tai į svetimšalių ir svetimtaučių pašluosčių vaidmenį įsijautusių elitu save laikančių menkystų noras (žr. V. Sinicos straipsnį http://www.propatria.lt/2017/04/vytautas-sinica-kodel-mes-laisves.html). Juokingiausia, kad šita nepilnavertiškumo komplekso kiaurai išėsta fauna save įsivaizduoja esant pranašesniais už normalaus mentaliteto žmones - na, panašiai, kaip sovietams batus laižę ir pilvais šliaužioję atmatos jautėsi pranašesniais už savo orumą išsaugojusius tautiečius. Čia išties įdomus paradoksas. :)

      Panaikinti
  2. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS2017-09-21 20:40

    Grupuotė talka (su Karbauskiu, Vaiškūnu ir kitais sukčiais) dirba svetimšalių naudai bei klastingai siekia įteisinti svetimybes qxw lietuviškuose dokumentuose. L. blogai.
    ****************************************************
    Taikliai rašo dr. Jonas Ramanauskas - „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“, kurios turinys yra priešingas pavadinimui.
    ****************************************************

    Tebūnie prakeikti visi tokie ir anokie sukčiai

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Panašu, ne itin gerai "nuraukiate", kas ta Talka ir ko jie siekia. ;) O šito Ramanausko įsiūčio priežastis - ne dėl įrašų, o dėl to, kad dauguma "talkininkų" pasisako prieš keliagubos pilietybės idėją. ;)

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2017-09-23 02:00

    Taip, lenkai šiandien kovoja su Briuseliu. Jie kovoja už tradicines vertybes. Šita Lenkijos valdžia yra patriotinė - nacionalistinė. Bet jie kovoja už tas vertybes tik SAU! Istorija tai akivaizdžiai įrodė. Lenkija niekados nepripažino jokių teisių ir vertybių nė vienam savo kaimynui. Prieš II-jį Pasaulinį karą Lenkija buvo susipykusi su visais (!) savo kaimynais, visos jos pasienio ribos buvo diskusinės. Bet jai to dar buvo maža. Šiandien Lenkija augina savo militarinius muskulus ir vėl lipa ant to paties grėblio, vėl nori buti "mocarstwo" - imperija. Dabartiniai Lenkijos kovotojai su Briuseliu antiliberalai ir patriotai, bet Lietuvai nieko gero nežadėjo ir nežada. Lygiai tokie patys antiliberalai - patriotai - nacionalistai šiandien yra ir Rusijos valdantieji sluoksniai. Mums būtų geriaujei Rusiją valdytų nemcovai, javlinskiai- "Яблоко" ir kiti liberalai. Briuselio valdžia liberalinė - globalistinė stengiasi suvirškinti Lenkiją. Lygiai taip, kaip ji jau virškina Lietuvą (aišku,savų koloborantų pastangomis). Tačiau žiurėkime iš savo varpinės- mums geriau ne nacionalistinė, bet liberali Lenkija. Tegu jai Briuselis aplaužo ragus ir iltinius dantis. Politika yra paradoksų menas, todėl mano priešo priešas yra mano draugas.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Anonimiškas2017-09-26 21:32

    Tikrai taip, lietuvių kalba viena gražiausių ir seniausių, kuriai reikia suteikti UNESCO apsaugą. Negalima jos keisti, negalima įvedinėti svetimų raidžių. Išsaugokim tai, ką mums paliko ir perdavė mūsų protėviai.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item