Raimondas Kuodis. Dabartinė situacija veda prie vis didesnių ir tankesnių finansų krizių

DELFI (K. Čachovskio) nuotr. Paklaustas apie kitą ekonomikos krizę vienas iš įtakingiausių Lietuvos ekonomistų Raimondas Kuodis svarstė...

DELFI (K. Čachovskio) nuotr.
Paklaustas apie kitą ekonomikos krizę vienas iš įtakingiausių Lietuvos ekonomistų Raimondas Kuodis svarstė, kad šiuo metu Lietuva ir visas pasaulis gyvena naujoje kapitalizmo stadijoje, kai vis didesnį neigiamą vaidmenį vaidina finansų sektorius.

Kitaip nei anksčiau, šiais laikais darbuotojų darbo našumas didėja sparčiau negu jų pajamos. Nors jie sukuria daugiau vertės, už tai gauna santykinai mažesnį atlygį. Finansų sektorius užpildo tokį paklausos atotrūkį.

„Bankininkai duoda pinigų nupirkti tą sukurtą produktą algoms nekylant. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes duodame žmonėms valgyti ne iš jų algos, o iš suteikto kredito.

Kreditų didėjimas neišvengiamai veda prie to, kad staiga kažkas apsižiūri, jog yra per daug prisiskolinęs. Tada bando susimažinti skolas. Tas negali pavykti be valstybės pagalbos. Tada valstybės turi lįsti į skolas“, – paaiškino ekonomistas.

Jo teigimu, tokį modelį visame pasaulyje palaiko neoliberalai, kurie esą dominuoja tarptautinėse institucijose, didžiųjų šalių centriniuose bankuose, finansų ministerijose ir vyriausybėse.

„Dabar su simptomais kovojame naujomis finansinėmis dozėmis, kurios vis didesnės ir didesnės. Bet tai negali tęstis be galo ir veda prie vis didesnių ir tankesnių finansų krizių. Čia yra pastarųjų 30–40 metų patirtis, kurios negali nuneigti.

Progresyvūs ekonomistai, kurių idėjas Lietuvoje propaguoju ir aš, sako, kad reikia struktūriškai grįžti į laikus, kurie buvo tris dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo vykdoma teisinga politika. T. y., kai algos ir darbo našumas ėjo kartu, tada žmonėms nebuvo reikalo lįsti į skolas, kreditai daugiausia buvo teikiami statyti fabrikams, o ne finansinėms spekuliacijoms“, – kalbėjo R. Kuodis.

Anot jo, sugrįžti į tą epochą bus labai sunku, kadangi tam pirmiausia labai priešinsis dabartinis finansų pasaulis.

„Pasakysiu tiesiai šviesiai, dabar jis nemaža dalimi yra korumpavęs ir politinius sluoksnius. Ypač matome, kaip tos durys tarp politikos ir finansų sukasi JAV. Apmaudu. Kai kas juokauja, kad turime geriausią demokratiją, kurią gali nusipirkti už pinigus. Tai reikėtų kažkaip pabaigti. Kitaip mes vis keliausime nuo krizės iki krizės, o sveikas protas sako, kad taip yra negerai“, – įspėjo pašnekovas.

Vis dėlto, jo pastebėjimu, reikiamus sprendimus turintys politikai yra trumparegiai, jiems patinka trumpalaikiai sprendimai, kurie nustumia problemas tolyn.

Vis dėlto jie mato skirtingas būsimo sukrėtimo priežastis ir būdus, ką daryti, kad gyventojai nukentėtų mažiau.

„Svarbu, kad kita krizė būtų ne per mano kadenciją, tada gerai atrodysiu kaip prezidentas ar premjeras, nes reitingai yra svarbiausia. Ne, svarbiausia žmonės“, – politikų mąstymą ir elgseną apibūdino ekonomistas ir pridūrė, kad gilesnių diskusijų apie tai trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir labiau išsivysčiusiose valstybėse.

R. Kuodžio teigimu, dėl to vyksta didelė „pokiliminė“ kova tarp neortodoksinių ekonomistų, kurie šias problemas mato atviromis akimis ir neoliberalų, sakančių, kad viskas yra gerai, gal mes tik nepakankamai save rimbais plakame ar prastai taikome kokias nors fiskalines taisykles.

„Ne, yra giluminių problemų, kurios matomos plika akimi. Tik reikia šiek tiek pakilti aukščiau savo epochos ir pažiūrėti, kaip pasaulis veikė prieš 50–60 metų. Matysime, kad buvo kur kas daugiau tvarkos, stabilumo, teisingumo, lygybės“, – įsitikinęs jis.


Susiję

Raimondas Kuodis 5385946979999914284

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-08-22 13:47

    Teisingi pastebėjimai, Mamona baigia užvaldyti protus, o užvaldytas protas, šoka pagal Mamonos muziką, išeiti iš to yra be galo sunku.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Išeiti iš užburto rato sunku, bet įmanoma. Tereikia išsiaiškinti, kaip gi veikia tas "užbūrimas", ir kas gi yra tas burtininkas. Autorius daug momentų teisingai atskleidžia, bet neparodo lemiamo. Štai: "„Bankininkai duoda pinigų nupirkti tą sukurtą produktą algoms nekylant. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad mes duodame žmonėms valgyti ne iš jų algos, o iš suteikto kredito.""

      - Derėtų kaip nors išdrįsti matyti, jog bankai "duoda" neturėdami to, ką duoda. Pradžioj turi kokį su_šiktą molijardą, o paskolina jį dešimt ir dar daugiau kartų. - Tą patį... Tai juk reiškia, kad jie "duoda" kitiems skolon, bet apsiformina kaip naujai "atsiradusią" vertę sau. Iš tiesų, niekas iš nieko niekada neatsiranda. Tiesiog virtualiais skaičiukais kompiuteriuose praskiedžiami legalūs realūs pinigai, visų kitų turimi pinigai nuvertėja proporcingai padarytai menamai emisijai, o trilijardiniai skirtumai taip kaskart atsiranda šulerių kontroliuojamose sąskaitose, o vėliau - jų asmeninėse saugyklose gulinčiais luitais aukso ar kitomis realiomis materialinėmis vertybėmis virsta... Ir kaip jau jau viršūnė absurdų tokių yra, kad plėšikams apiplėšinėjamieji dar ir palūkanas moka. Kurios - santykinai paėmus - būtų mizeris, jei tik nebūtų už kiekvieną tą patį š... iš šimtų mulkių paimamos.

      Panaikinti
    2. Nežiniukas2017-08-22 19:12

      To Ale,

      Gal galite nurodyti savo komentaro autoritetingą šaltinį? Galiausiai gal galėtumėte nurodyti bent Lietuvos teisės aktą, iš kurio būtų matyti, kaip pas bankus 1 € virsta 10 €?

      Panašu, kad pats tą perskaitėte interneto platybėse ir nesupratęs esmės platinate toliau, tik su savo supratimu.

      Jeigu bankai tą galėtų padaryti, tai patikėkite - jiems nereiktų nei iš žmonių skolintis, nei vienam iš kitų.

      Todėl, kol tie teiginiai nebus įrodyti, tol laikysiu, kad tai vienas iš interneto folklioro žanrų, panašių į Nubiru planetą ar reptiloidus tarp mūsų.

      Panaikinti
    3. Anonimiškas2017-08-22 20:06

      Kokia nauda Lietuvai iš euro po 2020-ųjų, kai baigsis ES finansinė parama?

      Panaikinti
    4. Nežuniukui2017-08-23 18:25

      "Gal galite nurodyti savo komentaro autoritetingą šaltinį? Galiausiai gal galėtumėte nurodyti bent Lietuvos teisės aktą, iš kurio būtų matyti, kaip pas bankus 1 € virsta 10 €? "

      - Bankai privalo turėti gryninimui 10% nuo to, ką skolina. Pirmam klientui bankas paskolina 1€, klientas jį vėl padeda į banką (pasauliniu mastu - nesvarbu į kurį). Jį gavęs bankas gali skolinti 0,9€, kad liktų tie 10% gryninimui(?).., šie 0,9€ patenka į kažkurį tai banką, kuris gali girtis, kad jau tiek turi ir gali skolinti nuo to 90%, t.y. - 0,81€. Pasaka neturi galo juk. - Taip miklių rankų pagalba ir atsiranda tie virtualūs dar 9€...

      Apie tokios tvarkos rezultatus privalo taktiškai nutylėti į politiką praleidžiami veikėjai, apie tai neužimins masinio informavimo priemonės. Todėl Jums ir susidaro iliuzija, kad "kol tie teiginiai nebus įrodyti, tol laikysiu, kad tai vienas iš interneto folklioro žanrų". Čia nėra ko įrodinėti - Questa è la vita. Privalu savomis akimis pasikliauti, nes tas net neslepiama. O tai įpratinti visi, kad už tikra priimti reikia tik tai, ką visi šunys loja.

      Panaikinti
    5. Nežiniukas2017-08-23 21:37

      Idėją supratau. Bet kadangi esu nežiniukas, daug ką nesuprantantis, gal galėtumėte būti toks paslaugus ir atlikti skaičiavimus pagal tą idėją:

      Turime Banką A ir klientą B. Abu juridiniai asmenys ir privalo vesti balansą. Taigi, man neišmanančiam pasakykite:
      1. Po galutinio banko A turėto 100 € skolinimo klientui B ir šio gautos paskolos dėjimo į banką A kaip indėlio, kaip konsoliduojant banko A ir kliento B balansus, atrodys konsoliduotas balansas?
      2. Kadangi reikalavimas turėti rezervą yra ne tik pas bankus bet yra ir reikalavimas suteikiant paskolą neskolinti 100 % pagal esamą užstatą. Jeigu užstatas bus imamas kliento B turimi indėliai, kiek kartu bankas galės "kurti orinius" pinigus?
      3. Yra ekonominis ir loginis principas už indėlius mokėti mažesnes palūkanas, nei suteikiant paskolas. Jeigu priimsime prielaidą, kad klientas B gali užmokėti palūkanas tik iš suteiktos paskolos, kiek realu, kad klientas B bus ekonomiškai nelogiškas ir skolinsis tik tam, kad visą paskolą atiduotų bankui kaip palūkanas?
      4. Jeigu sistemoje bankas A-klientas B pinigų yra tik tie 100 €, kuriuos modelio pradžioje turi bankas A, kiek praturtės bankas A, paskolinęs pinigus klientui B, kuris paskolą sunaudos palūkanoms mokėti ir bankrutuos, nes negalės padengti suteiktos 100 € paskolos?

      Jei prašomi atlikti skaičiavimai per sudėtingi, tuomet atsakyk į elementarų klausimą: Įmonė A parduoda prekę už 1000 € įmonei B, kuri savo ruožtu šią prekę parduoda įmonei A už 1000 €. Per metus kieviena įmonė pardavė prekę po 1000 kartų. Klausimas: kokios bus kiekvienos įmonės pajamos ir koks pelnas?

      Panaikinti
    6. Prisipažinsiu, esu "žalias" finansuose, bet kyla įtarimas, kad tai, kas veikia operacijose su grynais pinigais, nebūtinai taikoma ir "elektroniniams" pinigams, kurie yra skaičiukai sistemoje ir kur kas lengviau manipuliuojami įvairiomis matematinėmis operacijomis, negu realūs banknotai, Antra vertus, pastarųjų galima prispausdinti.

      Panaikinti
  2. Nežiniukui
    pasidomėkit, kaip veikia dalinė rezervinė bankininkystė. Sistema veikia, kol viskas auga ir skolininkai tvarkingai grąžina skolas. Kai augimas dingsta ir skolininkai patiria problemų, viskas sutrinka. Jei ne valstybių pagalba, seniai tokia bankininkystė būtų nusibaigusi.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežiniukas2017-08-23 17:06

      Gerbiamasis apšvieskite mane - aš nesu toks protingas kaip Jūs.

      Atskirkite bankų gelbėjimą ir normalią bankų veiklą. Parodykite man ant pirštų, kaip bankas iš oro (be indėlių, be vyriausybės obligacijų) sukuria orinius pinigus ir kodėl vistiek jiems dar reikia indėlių ir skolinimosi vienų iš kitų.

      Nemaišykite su rezervo laikymu Lietuvos banke, ar tarptautinę prekybą valiuta, kur dirbama sverto principu.

      Panaikinti
    2. supratingas2017-08-23 23:45

      Pone Nežiniuke, panašu, kad nukritote iš dangaus. Prieš miegą paseksiu jums pasaką . Tarkim jūs duodate man milijoną ir prašote manęs jį pelningai investuoti už tai žadėdamas dosniai atsilyginti. Sutinku, nes juk aš kietas investuotojas vilkintis gerą brangų kostiumą. Paimu iš jūsų tą milijoną ir išskolinu jį šimtui praeivių po 10 tūkst. kikevienam už kuriuos jie pasirašo skolos raštelį įsipareigodami sumokėti, sakykim, dvigubai per penketą metų. Aš parodau jums tuos skolos raštelius su dvidešimties procentų metiniu uždarbiu. Jūs sužavėtas ir man sumokate riebius komisinius.
      Kadangi aš turiu "turtą" - skolos raštelius už kuriuos lygegrečiai skolinuosi dar daugiau pinigų kuriuos perskolinu kitiems žmonėms arba tiesiog perparduodu kitiems tokiems pat kietiems investuotojams vilkintiems brangius kostiumus ir užsiimantiems tuo pačiu. Kadangi esu kietas ir žinau ką darau savo veiklą, žinoma draudžiu nuo skolininkų nemokumo. Beje, smulki detalė, už draudimą aš susimoku tais pačiais skolos rašteliais. Taip ir sukasi ratas-kiekviena nauja paskola tampa kažkieno vertybiniu poperiumi arba "turtu" leidžiančiu skolintis vis daugiau pinigų. Aš ir kiti kietuoliai šluojamės gražius komisinius ir premijas kol pradinis milijonas virsta keliasdešimčia milijonų. Visgi artėja termino kuomet pirmieji skolininai turės išmokėti skolas pabaiga ir paaiškėja, kad jie to padaryti negali. Aš šį faktą nuo jūsų slepiu kaip įmanydamas, bet netrukus jūs pradedate įtarti kažką negero ir pareikalaujate nedelsiant grąžinti milijoną. Žinoma, grynais. Aš bandau parduoti savo "turtą", t.y. skolos raštelius, bet niekas nebenori jų pirkti, nes galimi pirkėjai irgi įtarūs. Draudikai bando padengti nuostolius irgi bandydami prastumti tuos pačius skolos raštelius kurių jau niekas nebenori pirkti. Galiausiai įsikiša valstybė, t.y. mes visi kuri galų gale tas skolas išperka ir t.t., o aš ir kiti kietuoliai ramiai leidžiame gražų užkaltą pinigą. Beje, tai ką nurodė komentatorius 2017-08-23 18:25 yra įprastas svertas dabartinėje tradicinėje bankininkystėje, tačiau kai kada svertas įgauna fantasmagoriškas proporcijas ir gali siekti 50-70 kartų kaip, kad nutiko Amerikos hipotekos piramidėje. Ar dabar aiškiau dėl to oro? Žinoma, jokiu būdu ne hipoteka sukėlė pasaulinę krizę. Pačių pinigų prigimtis suponuoja krizes, tačiau dabar neturiu laiko ir noro plėstis.

      Panaikinti
  3. Anonimiškas2017-08-24 10:08

    Paprastas supratimas, bankas yra pinigų saugykla, kažkada pradžioje tikrai taip buvo, dabar ilgainiui bankas tapo pinigų ,,akumuliatorium'', nuo jo ir jungiasi įvairiausi ėmėjai, o ėmėjai visada ima, todėl jei nėra ,,pakrovimo'' galimas ir ,,išsikrovimas''o būna taip kad bankas dėl vidinių procesų išsikrauna pats.

    AtsakytiPanaikinti
  4. ale, Nežiniukui2017-08-24 15:20

    "Parodykite man ant pirštų, kaip bankas iš oro (be indėlių, be vyriausybės obligacijų) sukuria orinius pinigus ir kodėl vistiek jiems dar reikia indėlių ir skolinimosi vienų iš kitų."

    - Todėl, kad skolinimas - pagal taip įteisintas(?) taisykles- ir yra pinigų dauginimo metodas.
    Ant pirštų, reikštų - supaprastintai. Todėl įsivaizduokite visų bankų sistemą, kaip vieną banką, į kurį, kažkas įnešė trilijoną. Bankas iškart išskolino 900 milijardų. Visi paėmę paskolas, ne į kojinę kiša banknotus. Juos laiko tame pačiame banke (tai supaprastintai žiūrint; ištikrųjų - tos pačios susijusių bankų sistemos bet kuriame banke. Bet tas niekaip esmės nekaičia). Bankas tuos 900 milijardų vėl užsipajamuoja, kaip gautą indėlį, kurio 90% (810 milijardų) vėl išskolina; sekančiu ypu turi teisę(?) išskolinti dar 729 milijardus. Ir t.t. Realiai, jau tik po trijų raudų, bankui visi kartu sudėjus gavę iš jo paskolas skolingi 2,439 trilijono. Bet čia dar ne pabaiga. Tas gali tęstis ir toliau. Taip skolininkų bankui bendra suma gali išaugti dar keletą karų. O ir palūkanas bankas ima ne už vieną trilijoną (kiek jis pradžioje turėjo), o už daug kartų didesnę sumą.
    Tai dabar visi kovotojai "už teisybę" klykia, kad bankai neteisėtai gauna perdėm daug palūkanų. Bet niekam nevalia net užsiminti, kad bankinės sistemos centrinių bankų ŠEIMININKAI(galiausiai - keli asmenys) visą virtualių pinigų masę - atsirandančia skolinimo pagal tokias taisykles - pasisavina. Tik dėl to galėjo atsitikti, kad dabar visos pasaulio valstybės, išskyrus gal dvi kokias, yra skolingos daug didesnes sumas nei jų metiniai biudžetai, žinoma, griežtai nutylint - kam konkrečiai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežiniukas2017-08-24 17:44

      Na, panašu, kad realiai nei vienas neėmėte paskolų. Ir jeigu būtumėte paėmę, tai tikrai pinigų, gautų iš paskolos, nebūtumėte dėję kaip indėlį.

      O jei tikrai būtumėte ėmę paskolą, būtumėte žinoję, kad bankas žiūri ne tik pačio turimo turto, bet ir įsipareigojimus. O jei pačio turimi įsipareigojimai yra lygūs turimam turtui, reiškia paskolos garantuotai negauni.

      Taigi, tuomet rašai apie pinigus, kuriuos esą gamina bankas.

      Čia gi tas atvejis, kai dvi įmonės viena kitai pardavinėja tą pačią prekę - pajamų milijardai, o pelno - nulis.

      Taigi, Jūs ir matote tuos pardavimų milijardus, turint prekę už 1000 €, o aš matau pelną ir sakau, kad tokia schema realiai nevyksta.

      O jeigu dar įvesti infliaciją, kurią sukelia neproporcinga pinigų pasiūla, kai yra plaukiojantis šalies valiutos kursas, tai visa ta pasaka ir lieka pasaka vaikučiams. Būtent todėl niekas iš skaitančių ir net nepabandė atlikti skaičiavimų ir konsoliduoti finansų rinkos dalyvių balansus, apsiribodami pasakojimais.

      Gerbiamieji - finansų rinkoje egzistuoja kieti skaičiavimai, kompiuteriniai rezursai ir jeigu praeityje pavyzdžiui tarptautinėje valiutų rinkoje buvo įmanoma trikampė prekyba (tik galbūt nežinau, ką tai reiškia), dabar tokia prekyba nebeįmanoma.

      Taigi, jei negalite savo teiginių pagrįsti skaičiavimais su balansu, tai geriau net nepasakokite pasakų, nes esu įsitikinęs, kad šį portalą skaito bent vienas bankininkas ir bent vienas finansininkas, o gal ir daugiau. Negi esate pasiryžę juos juokinti?

      Panaikinti
    2. Gal gana uždavinėti beprasmius klausimus, kuriais tikitės paskandinti visus, manote, kad užsiėmę Jūsų primetamomis iliuzijomis niekas nebeturės galimybių išsiaiškinti, kaip bankams pavyksta skolinti, skolinti, skolinti.., ir niekada nepritrūkti. Juk žinomas faktas toks, kad visas pasaulis skolose. Dirba, dirba visi, o kaip skolose, taip skolose. O bankai visada turi ką skolinti. Jums tai nesukelia jokio įtarimo? O gal esate vienas iš tų? Arba, Jūsų naivumas neturi ribų.

      Panaikinti
    3. supratingas2017-08-26 21:43

      2017-08-24 17:44 Nežiniukas rašė:
      "Na, panašu, kad realiai nei vienas neėmėte paskolų. Ir jeigu būtumėte paėmę, tai tikrai pinigų, gautų iš paskolos, nebūtumėte dėję kaip indėlį.

      O jei tikrai būtumėte ėmę paskolą, būtumėte žinoję, kad bankas žiūri ne tik pačio turimo turto, bet ir įsipareigojimus. O jei pačio turimi įsipareigojimai yra lygūs turimam turtui, reiškia paskolos garantuotai negauni."

      Čia buvo geras, šitą galima užskaityti. Pasirodo, anot Nežiniuko, norint žinoti kaip skolina bankai būtina imti paskolą :)

      Panaikinti
  5. Anonimiškas2017-08-25 07:40

    Yra tokia savoka "pinigų multiplikatorius" arba pinigų padauginimas. Jo didžiausia reikšmė idealiu atveju gali būti lygi 1/privalomas rezervas. Jei centrinis bankas nereikalautų, o bankai visai nepaisytų rizikos, tai esant 0% rezervo, pinigus būtų galima padauginti iki begalybės. Tačiau, jei reikalajaumas rezervas (atidėjimas) yra tarkime 8%, tai pinigų teoriškai galime pridauginti iki 12,5 karto. Čia ir yra visų finansinių krizių ir gyvenimo ne pagal išgales esmė. Tai bankinės sistemos menora.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip ir yra. Dabar privalomas rezervas yra 10%. Todėl bankai (bankinė sistema) sugeneruoja skolų sau 10 kartų daugiau, nei bankai turi/pradžioj turėjo/ patys, ar kiek pasiskolino ir skolingi indėlininkams. Kadangi realių pinigų tėra tik dešimtadalis (tik tokiai sumai balansas sueina) to, ką bankams turėtų(!) grąžinti. Todėl tai neįmanomas dalykas. Vienintelis būdas atgauti VIRTUALIŲ pinigų/priskolintų skaičiukų/ vertę, yra paėmimas iš skolininkų natūra. Tą bankai padaro inicijuodamas bankrotus, dirbtinai sukeldamas finansine "krizes". Kadangi turtus būtina prižiūrėti, banksteriai neskuba apsikrauti bereikalingais rūpesčiais. Jie tenkinasi tuo, kad už "paskolas" moka skolininkai palūkanas. Be to, neišgalintys skolininkai yra priklausomi, todėl paklusnūs ir platesne prasme, linkę padaryti velnias žino ką, kad tik nenusavintų jų prakaitu sukurtų turtų... Daugelis beviltiškų sutinka balotiruotis, būti prastumti į valdžios įtakingus postus ir priiminėti ydingai bankinei sistemai naudingus politinius sprendimus.

      Panaikinti
    2. Anonimiškas2017-08-27 02:19

      Multiplikatyvioji sistema taip pat truri keleta atmainų: kreditų multiplikatoriai, statinių ir kintamų palūkanų (neviršijančių CB - Central Bank) draudimas, akcijų emisijų draudimnas - daug kas priklauso nuo kalbamuoju momentu pasirašomo kontrakto teksto, tačiau skolinančioji pusė paprastai apsidraudžia punktu, kad ,,Jūs sutinkate su mūsų kompanijos taisyklėmis''.

      Panaikinti
  6. supratingas2017-08-27 00:39

    Nenorėčiau sutikti su Kuodžiu, kad grįžimas keliasdešimt metų atgal išgelbėtų dabartinį kapitalizmą nuo neišvengiamos griūties, nes tai reikštų grįžimą prie to kas privedė pasaulį prie dabartinės krizės. Tiesiog reikia turėti drąsos pripažinti, kad šitoks kapitalizmas pagrįstas skolinimu už palūkanas skaičiuoja savo paskutines dienas. Anksčiau perkrauti sistemą padėdavo karas, tačiau dabar kai planeta prifarširuota atominių ginklų nelieka ir šios nežmoniškos galimybės.
    Skolinimas už palūkanas, kaip taikliai pastebėjo anonimiškas komentatorius, didina pinigų masę, tai užprogramuota piniguose, atitinkamai turi didėti ir prekių kiekis, todėl tokios sistemos tvarumui būtinas nuolatinis ekonominis augimas. Tačiau čia mes turime didelę ir gal net neįveikiamą problemą - turime padėtį kai nebelieka ką parduoti, nes praktiškai viskas kas yra įmanoma ir net neįmanoma jau paversta preke. Gyvenimas ne matematika, čia progresija negali tęstis iki begalybės, nes ištekliai yra riboti. Pinigų padėjimo problemą bandyta spręsti išradinėjant išvestinius finansinius instrumentus, bet tai tik apsunkino padėtį, nes iškreipė pačių pinigų esmę ir turėjo labai neigiamas pasekmes ekonomikai bei visuomenėms.


    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonimiškas2017-08-27 02:44

    Pinigai - bent jau teorine prasme - yra sutartinis materialinių vertybių ir paslaugų ekvivalentas. Tačiau jau nuo seniausių laikų išmokta pinigus susieti su laiko tėkme, šitokiu būdu manipuliuojant pinigų vertės diapazonu - tai su sąlyga, kad pinigų vertė turi sutartin5 materialinį atitikmenį. O šiandienės technologijos pinigų sąsają su laiko tėkme pakėlė į tokias aukštumas, kad palūkanos tapo daugiau nei aukso kasykla. Koks materialinis pinigų vertės garantas šiandien? Štai pabandykime įsivaizduoti valiutą - tarkime, kokios nors valstybės - kurios vertė būtų padalinta į 30%, 30%, 30% ir 10%, t.y. summa sumarum 100%. Pirmieji 30% būtų padengti aukso verte pagal valstybės turimus aukso rezervus, kiti 30% būtų padengti naftos kaina pagal valstybės turimus naftos išteklius, dar kiti 30% - valstybės turimais geležies rūdos ištekliais (nereikia nei sakyti, kokią reikšmę turi geležis šiandienėje pramonėje), o likusieji 10% - valstybės nustatytomis palūkanų normomis. Kažkas iš mokslinės fantastikos srities - argi ne taip?

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item