Mažas žingsnis medicinai, milžiniškas šuolis eugenikai

Rugpjūčio pradžioje mokslininkai paviešino pirmojo eksperimento, atlikto su žmonių embrionais naudojant genomo redagavimo įrankį CRISPR/C...

Rugpjūčio pradžioje mokslininkai paviešino pirmojo eksperimento, atlikto su žmonių embrionais naudojant genomo redagavimo įrankį CRISPR/Cas9, rezultatus[1]. Jie atskleidė didesnį manipuliavimo genais efektyvumą nei ankstesni bandymai.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, jog pastangos padėti išvengti genetiškai paveldimų ligų arba gydyti jas ankstyvoje stadijoje suteikia tik naudos. Tačiau kai kurie šių eksperimentų elementai – įskaitant metodologiją ir intencijas – kelia sunkių etinių klausimų.

Reprodukcinis moterų išnaudojimas

Siekiant sukurti šiems eksperimentams reikalingus žmogaus embrionus, mokslininkams reikalingi žmogaus kiaušinėliai. Tam samdomos sveikos moterys, kurioms eksperimentams reikalingų kiaušinėlių gaminimui atliekama kiaušidžių stimuliacija. Tariamai šios moterys ne parduoda savo kiaušinėlius, bet gauna kompensaciją už „laiką, pastangas ir diskomfortą“, galbūt – ir su procedūra susijusias rizikas.

Etinis susirūpinimas kyla ne tik dėl to, ar tokia praktika nėra prekyba kūno dalimis ir ar toks sandoris nepamina žmogaus kūno orumo. Didesnę etinę dilemą kelia finansinis moterų skatinimas atsisakyti reprodukcinio potencialo, t.y. galimybės susilaukti vaikų. Trumpalaikiai kiaušidžių stimuliavimo procedūros pavojai moters organizmui yra gerai žinomi[2], ir šiuo atveju jie keliami ne viliantis susilaukti vaiko, bet siekiant pagaminti moksliniams tyrimams reikalingą medžiagą.

Embrionai tėra subjektai

Minėtame sėkmingame moksliniame tyrime, žmogaus embrionai buvo naudojami grynai kaip eksperimentiniai subjektai. Jie neegzistavo iki eksperimento ir jiems niekada nebuvo suteikta galimybė gimti ar užaugti. Nuo pat jų atsiradimo pradžios embrionai traktuoti tik kaip išteklius moksliniams tyrimams.

Kontroliniai embrionai (vert. past. – tie, kurių atžvilgiu vertinamas tiriamas poveikis) ir genetiškai modifikuoti embrionai eksperimento metu buvo išardomi tam, kad būtų išsiaiškinta, ar jų sudedamosios ląstelės yra identiškos, ar skirtingos. Proceso metu embrionai būdavo sunaikinami.

Eugeninis tikslas

Vienas iš tyrimo tikslų buvo išsiaiškinti embrionų genų modifikavimui tinkamiausią laiką. Todėl vienu atveju įrankis CRISPR/Cas9 buvo suleidžiamas į kiaušinėlius kartu su vyro sperma, o kitu atveju technologija naudota naujai susiformavusioje zigotoje po to, kai kiaušinėlis būdavo apvaisintas, bet prieš tai, kai ląstelė pradeda dalintis.

Pirmuoju atveju, kuris pripažintas efektyvesniu už antrąjį, geno modifikavimas buvo apvaisinimo proceso dalis. Kadangi embrionas niekada neegzistavo nemodifikuotoje būsenoje, modifikacijos negalima vadinti terapija. Tai – tiesiog žmogaus genomo perrašymas, kurio metu galima keisti arba atsisakyti tam tikrų žmogaus DNR savybių.

Antruoju atveju embrionas egzistuoja ir vėliau yra modifikuojamas. Todėl galima sakyti, kad embrionui yra taikoma terapija. Kitaip sakant, itin jaunam individui taikoma genų terapija. Vis dėlto pagrindinis skirtumas tarp procedūros naudojant CRISPR/Cas9 ir somatinės genų terapijos yra tas, kad pirmuoju būdu pats individo egzistavimas yra susijęs su genų modifikacija: apvaisinimas in vitro bei genų modifikavimas yra koordinuojami tarpusavyje ir vyksta tuo pačiu metu. Embrionas sukuriamas su tikslu jį modifikuoti. Taigi bet kuriuo atveju naudojant genomos redagavimo įrankį CRISPR/Cas9 tikslas išlieka tas pats – sukurti modifikuotą embrioną.

Šis tikslas yra eugenikos esmė: ne padaryti žmones geresniais, bet padaryti geresnius žmones. Šiuo metu Didžiojoje Britanijoje būtų nelegalu naudoti šią technologiją modifikuotų kūdikių kūrimui, ir mokslininkai pripažįsta, jog kol kas ši technologija yra pernelyg rizikinga klinikiniam naudojimui. Be to, egzistuojančios eugenikos technologijos (tokios kaip embrionų atranka naudojant išankstinę genetinę diagnostiką), turi tokį patį poveikį be papildomų rizikų. Vis dėlto loginis CRISPR/Cas9 naudojimo pagrindas yra žingsnis link genetinės modifikacijos kaip pagalbinės reprodukcinės technologijos priemonės.

Puikus naujas pasaulis

Trumpai tariant,  žmonių embrionų naikinimas ir moterų įtraukimas į rizikingus procesus yra atliekami net ne dėl vienareikšmiškai gerų priežasčių.

Vietoje pagalbos gimusiems žmonėmis būdais, kurie gerbia jų teises ir nekelia per didelės rizikos jiems ar ateities kartoms, užsiimama naujos rūšies žmogaus kūrimu. Manipuliacija, kokybės kontrolė ir eksperimentai išaukština didesnę genetinę kontrolę prieš žmogaus reprodukciją.

Tai nėra tas atvejis, kai blogi darbai atliekami dėl gero tikslo, bet atvejis, kai blogi darbai daromi dėl dar blogesnio tikslo. Istoriniai pavyzdžiai iš Vokietijos, Švedijos ir JAV aiškiai rodo, kaip lengvai priemonės, skirtos pašalinti žmonių trūkumams, pamina lygybės, solidarumo ir pagarbos žmonėms, įskaitant jų paveldimas savybes, principus. Eugenika apima ne tik mokslinius, bet ir socialinius eksperimentus, ir istorija mums jau yra parodžiusi, kokie žiaurūs gali būti jų rezultatai.

[1] Hong Ma et al, „Correction of a pathogenic gene mutation in human embryos.“ Nature, doi:10.1038/nature23305, 2017, < nuoroda >.

[2] Pavyzdžiui, Royal College of Obstetricians and Gynaecologists, „Patient Information Leaflet on Ovarian hyperstimulation syndrome“, 2016 < nuoroda >: „33 proc. moterų dėl kiaušidžių stimuliacijos išsivysto lengvas kiaušinių hiperstimuliacijos sindromas, 1 proc. – vidutinė arba sunki jo forma“

Versta iš Mercatornet.com

Susiję

Pažangos ideologija 7944542692686807183

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-08-17 20:00

    ko gero, daktaras Mengelė iš pragaro žvelgia į tuos mokslininkus - rafinuotus natūralios gyvybės darkytojus, su pavydu ir laukia pastarujų savo kompanijai papildyti.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item