Artėjame prie visuotinio šaukimo į kariuomenę

Kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr. Dėl demografinės situacijos, kai vis mažėja šaukiamojo amžiaus jaunuolių, netrukus turės būti įvestas vi...

Kam.lt, I. Budzeikaitės nuotr.
Dėl demografinės situacijos, kai vis mažėja šaukiamojo amžiaus jaunuolių, netrukus turės būti įvestas visuotinis šaukimas į kariuomenę, sako LRT.lt kalbinti gynybos analitikai Audrius Bačiulis ir Deividas Šlekys. Kariuomenės atstovai to viešai nekomentuoja, mat tam esą reikia politinės valios.

Diskusijos vyksta uždarose grupėse

Gynybos apžvalgininkas A. Bačiulis sako, kad prieš kelis mėnesius Krašto apsaugos ministerijos (KAM) buvo organizuota konferencija, kurioje vienas klausimų buvo būtent apie šauktinių perspektyvas.

„Visi puikiai supranta, jog dėl Lietuvos demografinės situacijos, kai šaukiamo amžiaus jaunuolių skaičius tolygiai mažėja ir artimiausią dešimtmetį stipriai mažės, netrukus ateis diena, kai bus kviečiami visi vaikinai po mokyklos. Bus taip, kaip ir turi būti iš principo: kiekvienas jaunuolis žinos, jog baigęs mokyklą eis tarnauti devyniems mėnesiams ar metams, o gal ir ilgiau. [...] Sakyčiau, tai įvyks per 5 ar 10 metų“, – prognozuoja A. Bačiulis.

Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas ir gynybos analitikas D. Šlekys sako, kad, jei ir toliau į kariuomenę vyrai bus kviečiami tokiais tempais, kokiais kviečiami dabar, visuotinis šaukimas įvyks savaime.

„Šiais metais planuojame daugiau kaip 4 tūkst. kviesti. Dar pridėkime gerą tūkstantį ir turėsime visuotinį šaukimą. Čia šneku apie vyrus, nes merginos į sąrašus kol kas neįtraukiamos. Jei nuspręstume kviesti moteris, skaičiai būtų kitokie. Su tokiu demografiniu smukimu, koks yra dabar, ir turėdami dabartinę šaukimo sistemą, de facto visuotinį šaukimą turėsime net jo teisiškai neaktyvavę, nes situacija – nedžiuginanti. Kiek žinau, tiek KAM, tiek kariuomenė apie tai galvoja ir šiuos skaičius turi omenyje. Diskusijos kol kas vyksta uždarose grupėse tarp specialistų. Žiūrima į skaičius, tik šiuo metu yra kiti prioritetai – aukštojo mokslo reforma, urėdijų reforma, Darbo kodeksas ir pan.“ – aiškino D. Šlekys.

Premjeras Saulius Skvernelis dar šių metų pradžioje užsiminė, jog visuotinis šaukimas į kariuomenę turi būti įvestas per šią Seimo kadenciją, 2019-aisiais. „Manau, kad šios kadencijos metu turi būti pasiekta, kad tai būtų įgyvendinta“, – teigė ministras pirmininkas. Vadovaujantis šia sistema, šaukiami tarnauti būtų visi mokyklas baigę vaikinai. Kasmet į kariuomenės gretas įsilietų apie 6 tūkst. jaunuolių.

Tuo metu krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis yra teigęs, kad apie visuotinį šaukimą būtų galima kalbėti nuo 2020-ųjų ar 2021-ųjų.

Kaip šią žinią pasitiktų jaunuoliai? Pasak TSPMI politologo D. Šlekio, viskas priklausys nuo to, kaip stipriai bus dirbama mokyklose. „Pavyzdžiui, kalbant apie pirmuosius šaukimo metus, su jaunuoliais mokyklose apie tai nebuvo šnekama. Nežinau, kas vyksta mokyklose pastaruosius dvejus metus. Ar apie tarnybą kalbama per pilietinio ugdymo ar istorijos pamokas? Tai gali lemti, ar žmonės norės ateiti tarnauti baigę mokyklą“, – svarstė D. Šlekys.

Jo teigimu teigimu, jei visuotinį šaukimą planuojama įvesti dar šios Seimo kadencijos pabaigoje, apie tai kalbėti reikės gerokai anksčiau, nes reikia tinkamai paruošti kariuomenę, duoti pinigų kareivinių statymui ir pan.

LRT.lt kalbintas Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininko pavaduotojas majoras Žygimantas Adamonis teigė nenorintis komentuoti situacijos dėl visuotinio šaukimo. „Tai bus politinis sprendimas. Kol jo nėra, negaliu komentuoti“, – atsakė majoras.

Trūksta seržantų, 9 mėnesiai – per mažai

Gynybos analitikas A. Bačiulis sako, kad laikas galvoti ir apie ilgesnį tarnybos laiką, mat devyni mėnesiai esą mažas laiko tarpas tinkamai paruošti karį.

„Devyni mėnesiai iš tiesų yra mažai. Specialistai iš karto kalbėjo, kad tai trumpas laiko tarpas, bet politikai buvo pasidavę burbulo pūtimo įtakai, kad reikia padaryti patį mažiausią tarnybos laiką, kokį tik galima. Realiai parengti karį žiemos, pavasario, vasaros ir rudens kovos sąlygomis reikia vienerių metų tarnybos. Visi tai supranta. Kariškiai taip pat buvo nuteikti politikų, kad reikia atsargiau elgtis su tais šauktiniais, kad jie, neduok, Dieve, neišsigąstų. Bet visi pamatė, kad karinė tarnyba priimama absoliučiai normaliai. Patys kariai supranta, kad dar kelis mėnesius būtų galima pasimokyti. Nereikia manyti, kad keli kairiųjų pažiūrų veikėjai gali pakeisti teigiamą visuomenės požiūrį“, – LRT.lt aiškino A. Bačiulis.

Sugrąžinus šauktinius, kariuomenė susidūrė ir su dar viena problema – seržantų trūkumu. „Supraskime, kad neužtenka vien tik kariuomenei duoti pinigų ir pašaukti žmones. Kariuomenėje turi būti ir tie žmonės, kurie priima šauktinius, juos apmoko ir perduoda į dalinius, kuriuose yra profesionalūs seržantai, mokantys dirbti su šauktiniais. Galiausiai – jaunesnieji karininkai, kurie vadovauja būriams, kuopoms. Jų visų šiandien siaubingai trūksta. Kariuomenė buvo sumažinta iki minimumo“, – tęsė A. Bačiulis.

Pasak gynybos analitiko, neįmanoma parengti seržanto per kelis mėnesius – geras seržantas, pasak A. Bačiulio, rengiamas trejus metus: „Seržantų ruošimas didinamas, kartais galbūt pernelyg greitai. Bambama, kad reikėtų geriau parengti, bet kariuomenė buvo visiškai apleista ir dabar viską darome pakniopstomis.“

Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus viršininkas Ž. Adamonis tikina, kad situacija dėl seržantų ruošimo gerėja. „Kasmet auga priėmimas į profesinę karo tarnybą. 2015 į profesinę karo tarnybą priėmėme apie 700, pernai – apie 900, o per pirmą šių metų pusmetį – apie 600. Taigi augimas yra, viskas juda į priekį, iš eilinių išauga į seržantus ir pan. Po truputį mes pasieksime reikiamą lygį“, – LRT.lt teigė majoras.

Birželio pabaigoje Seimas po pateikimo pritarė Krašto apsaugos ministerijos pateiktam įstatymo projektui dėl principinės kariuomenės struktūros 2018 metais, planuojamos kariuomenės struktūros 2023 metais nustatymo ir pan.

Teikiamame įstatymo projekte siūloma didinti ribinius karių skaičius atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ ir kitų krašto apsaugos sistemos pajėgumų plėtrą 2018 – 2023 metais. Planuojama įsteigti ir sukomplektuoti du batalionus – Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos ir Kunigaikščio Margirio motorizuotąjį pėstininkų batalionus.

2018 m. siūloma nustatyti bendrą ribinį karių skaičių nuo 18 890 iki 21 950 (2017 metais buvo nuo 18 340 iki 21 790): ribinį profesinės karo tarnybos karių skaičių – nuo 9 700 iki 10 700 (2017 metais buvo nuo 9 500 iki 10 600), ribinį karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičių – nuo 4 800 iki 6 300 (nesikeičia) ribinį kariūnų skaičių – nuo 200 iki 320 (2017 metais buvo nuo 190 iki 300), ribinį privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičių – nuo 4 190 iki 4 630 (2017 metais buvo nuo 3 850 iki 4 590). Kariūnų ir jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyvių skaičių siūloma didinti, atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą ir kartu didėjantį karininkų poreikį Lietuvos kariuomenėje.

Įstatymo projekte siūloma 2023 m. bendrą ribinį karių skaičių nustatyti nuo 24 390 iki 26 250, kartu nuosekliai didinant profesinės karo tarnybos karių, karių savanorių ir kito aktyviojo rezervo bei pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičių. Tačiau nedidinant kariūnų, jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose dalyvaujančių karių, statutinių valstybės tarnautojų ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančiųjų pagal darbo sutartis, skaičiaus.

Bausmė neatleidžia nuo pareigos

2015 m. pašauktų jaunuolių atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą buvo 3010, 2016 m. – 3000, 2017 m. numatyta – 3537.

Kitais metais planuojama pašaukti  atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnyba 4 tūkst. karo prievolininkų, t.y. jų skaičių padidinti 463.

Kariuomenės atstovai teigia, jog dabar jaunuolių, norinčių atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą savo noru pakanka. Tai karo prievolininkai, nepapuolę į šaukiamųjų sąrašus ir karo prievolininkai iš šaukiamųjų sąrašo, tačiau pareiškę norą tarnybą atlikti pirmumo tvarka. Pagal savanorių skaičių aktyviausi yra Klaipėdos ir Panevėžio regionai.

„Yra dvi kategorijos šauktinių: ateinantys savo noru ir patekę į sąrašus. Jie pateikia prašymus būti pašaukti šiemet. Šiandien turime 50 proc. tokių ir tokių, iš viso – apie 4 tūkst. prašymų. Tai – tik prašymai. Jie eina procedūras, tikrina sveikatą. Dalis jau baigė patikrinimus ir yra pripažinti tinkamais [tarnybai], dalis – netinkamais. Didelė tikimybė, kad užteks šių žmonių ir šiemet nereikės kviesti šauktinių privalomai atlikti tarnybą“, – LRT.lt komentavo Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos viršininko pavaduotojas Ž. Adamonis.

Savanoriams suteikiamos galimybės pasirinkti tarnybos vietą ir laiką, jie gauna ir kitų privilegijų. Ž. Adamonis neslepia, kad yra ir nemažai vengiančių atlikti tarnybą.

„Žmonės laiku neatvyksta [šaukiami] dėl įvairiausių priežasčių, bet tam yra administracinės poveikio priemonės. Yra nemažas skaičius nubaustų, situacija po truputį tvarkosi. Kokia yra bausmė? Priklauso nuo to, kelintą kartą neatvyko. Svyruoja kažkur nuo 20 iki 200 ir daugiau eurų. Be to, bausmė neatleidžia nuo pareigos atlikti tarnybą. Ar asmuo būna nubaustas, ar ne, su juo procedūros yra tęsiamos“, – kalbėjo majoras.


Susiję

Politika 4074486283623186548

Rašyti komentarą

  1. Anonimiškas2017-07-13 08:13

    joo,dar kai girdėjau anos vyriausybės kalbeles esą šaukimas bus "laikinas","penkeriems metams",tai sakiau,kad liaudis tik "apšildoma",o paskui bus kviečiami visi ir ne penkerius metus. Nieko prieš karinę tarnybą,bet stebint dabartinę Lietuvos politinę ir socialinę kryptį ,man vis kirba klausimas-o ką gins mūsų kariai:dabartinę nomenklatūrą(beje,o kiek jų pačių ar jų vaikų ėjo ar eis karinę tarnybą),konservatorius su Lanzbergiu vyresniuoju,kuris ragino parduoti Lietuvos žemę,o gal jaunesniuoju,kuris labai agitavo solidarizuotis su ES ir atsivežti taip vadinamų pabėgėlių(mums absoliučiai svetimos kultūros ir tikėjimo),o gal socdemų Aušrinę,žygiuojančią gėjų paraduose ar liberalų Aušrinę,kviečiančią legalizuoti "žolę",arba liberalus,su Masiuliu ,nešinu kyšiu,ar Šimašiumi,kabinančiu nelietuviškas gatvių pavadinimo lenteles,ar-lietuvių kalbą niekinančius politikus,verslininkus,kurie savo verslus iškelia iš Lietuvos,kad tik nereikėtų mokėti jai mokesčių,ar tuos savo tautiečius,saugiai sėdinčius užsieniuose ir reikalaujančius "dvigubos pilietybės"?Beje dėl Aušrinių:aš už lygias galimybes,bet kažin ką jos pasakytų apie tas lygias galimybes,kai privaloma karo tarnyba,būtų ne tik vyrams,bet ir moterims ?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. RYTŲ SAULĖ2017-07-13 19:44

      teisingai draugas rašo. Mes jus išvaduosime nuo šito blogio. Dar kartą ruoškite gėles ir jokiu būdu neikite ginti buržuazinių nacionalistų gerovės.

      Panaikinti
    2. Sarkazmas nėra visai tinkamas, mano galva: "Anonimiškas" iš dalies teisus, nes mūsų valdžia iš esmės susitapatino su valstybe, ir labai daug žmonių iš tikrųjų nebemato skirtumo tarp Lietuvos valdžios ir Lietuvos valstybės, nusivylimą valdžia traktuodami kaip nusivylimą valstybe. Tokiomis sąlygomis klausimas "tai ką čia verta ginti?" tikrai gali iškilti. Aš jau nekalbu apie tai, kad apskritai visais kanalais transliuojama ir skatinama savinieka veikia kaip aktyvus demotyvatorius šalies gynybai (šiame kontekste nuolatiniai šūkavimai apie Rusijos grėsmę atrodo kaip farsas).

      Panaikinti
  2. Anonimiškas2017-07-16 20:48

    Manau, kad tarnyba turi būti tik savanoriška. Tik profesionalų kariuomenė - ir taškas!

    Privaloma tarnyba yra žmogaus teisių ir lyčių lygybės principų pažeidimas, todėl demokratiškoje šalyje negali būti toleruojama.

    AtsakytiPanaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

KVIEČIAME PALAIKYTI

SEKITE MUS FACEBOOK

REKOMENDUOJAME

KVIEČIAME ĮSIGYTI

Naujienų prenumerata

item