Vytautas Radžvilas. „Nė viena partija neturi politinės Lietuvos vizijos“

Gied­riaus Baranausko nuo­tr. Penk­ta­die­nį Šiau­lių vys­ku­pi­jos pas­to­ra­ci­nia­me cent­re dis­ku­si­ją „Ar lik­si­me is­to­ri­jo­...

Gied­riaus Baranausko nuo­tr.
Penk­ta­die­nį Šiau­lių vys­ku­pi­jos pas­to­ra­ci­nia­me cent­re dis­ku­si­ją „Ar lik­si­me is­to­ri­jo­je kaip iš­si­vaikš­čio­ju­si tau­ta?“ su­ren­gęs Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, Są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rys, fi­lo­so­fas Vy­tau­tas Radž­vi­las kvie­tė šiau­lie­čius kur­ti pi­lie­čių są­jū­dį, kaip al­ter­na­ty­vą tam, kas vyks­ta Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je.

Vie­ni V. Radž­vi­lo min­tis pa­lai­kė, dis­ku­ta­vo ir pa­si­bai­gus ren­gi­niui, ki­ti pa­li­ko sa­lę jam įpu­sė­jus. „Kai žmo­nės tam­pa pi­lie­čiais, jie pa­tys ži­no, kaip tvar­ky­tis sa­vo vals­ty­bė­je“, – sa­kė fi­lo­so­fi­jos pro­fe­so­rius.

Ra­gi­na bur­ti dar vie­ną Są­jū­dį

V. Radž­vi­las yra vie­nas iš bend­ri­jos „Vil­niaus fo­ru­mas“ ini­cia­to­rių ir ideo­lo­gų, dis­ku­si­jo­je Šiau­liuo­se da­ly­va­vo ir jau­ni­mo sam­bū­rio „Pro Pat­ria“ at­sto­vai – po­li­to­lo­gas Do­vi­las Pet­kus ir fi­lo­so­fi­jos stu­den­tas šiau­lie­tis Ro­kas Gas­pa­rai­tis.

V. Radž­vi­las aki­no šiau­lie­čius bur­tis į dar vie­ną pi­lie­čių Są­jū­dį, var­di­jo, kad sos­ti­nė­je vei­kia „Vil­niaus fo­ru­mas“, fo­ru­mo užuo­maz­gos yra ir Pa­ne­vė­žy­je. „O ką su­si­bū­rus į fo­ru­mą pi­lie­čiai tu­ri spręs­ti – ži­no pa­tys pi­lie­čiai“, – sa­kė fi­lo­so­fi­jos pro­fe­so­rius, vie­nas iš vi­suo­me­ni­nio ju­dė­ji­mo, įgy­ven­di­nu­sio Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mo at­kū­ri­mą 1990 me­tais, ini­cia­ty­vi­nės gru­pės na­rių.

Klau­sy­to­jų abe­jo­nę, kad „Vil­niaus fo­ru­mo“, „Pro Pa­tria“ idė­jų vie­šo­je erd­vė­je be­veik ne­si­gir­di, V. Radž­vi­las at­rė­mė fak­tu iš praei­ties: „Prieš tris­de­šimt me­tų tau­tą pa­vy­ko su­kvies­ti pa­sklei­dus laik­raš­tė­lį „Są­jū­džio ži­nios“.

V. Radž­vi­lo mo­ki­nys R. Gas­pa­rai­tis su­si­rin­ku­siems kal­bė­jo apie to­le­ran­ci­jos dik­ta­tū­rą, kai pa­ti to­le­ran­ci­ja tam­pa ne­to­le­ran­tiš­ka ki­to­kiai min­čiai ar nuo­mo­nei. Ki­to­kią nuo­mo­nę jie sa­kė at­vy­kę iš­sa­ky­ti į Šiau­lius.

V. Radž­vi­las at­sa­ki­nė­jo ir į su­si­rin­ku­sių­jų klau­si­mus.

Apie pi­lie­ti­nę ir po­li­ti­nę vi­suo­me­nę

„Esa­me įstum­ti į pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės įvaiz­džio spąs­tus. Pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė yra ne­blo­gas da­ly­kas ša­ly­se, ku­rio­se vei­kia de­mok­ra­ti­ja. Ta­čiau pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ir po­li­ti­nė vi­suo­me­nė nė­ra tas pa­ts. Pi­lie­ti­nė vi­suo­me­nė ap­tar­nau­ja po­li­ti­nę sis­te­mą. Pi­lie­ti­nės vi­suo­me­nės vei­ki­mo prin­ci­pas – pa­gal sa­vo in­te­re­sus žmo­nės su­si­bu­ria į tam tik­ras pi­lie­ti­nes or­ga­ni­za­ci­jas ir gi­na kil­nius in­te­re­sus. To­kio ti­po or­ga­ni­za­ci­ja ga­li ko­vo­ti dėl sa­vo in­te­re­sų tik tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis, bet nor­ma­lio­je po­li­ti­nė­je sis­te­mo­je.

Ta­čiau mes tu­ri­me va­di­na­mą­ją kont­ro­liuo­ja­mą­ją de­mok­ra­ti­ją. O jo­je to­kių pi­lie­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų di­džio­ji pro­ble­ma – kad jos ne­su­ge­ba su­sior­ga­ni­zuo­ti ir su­si­vie­ny­ti. Ki­taip ta­riant, pi­lie­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos tam­pa nuo­sta­bia prie­mo­ne skai­dy­ti vi­suo­me­nę ir ne­lei­džia jai tap­ti kumš­čiu, ku­riuo vi­suo­me­nė bu­vo trum­pai ta­pu­si Są­jū­džio lai­kais. Ta­da be­lie­ka ja ma­ni­pu­liuo­ti. Sis­te­ma su­sty­guo­ta taip, kad par­ti­jos, užuo­t rei­ka­la­vu­sios de­mok­ra­ti­zuo­ti ir keis­ti rin­ki­mų sis­te­mą, pa­čios įsi­trau­kia į rin­ki­mų žai­di­mą. Tai­gi tik­ro­ji po­li­ti­ka – rei­ka­la­vi­mas keis­ti sis­te­mą.

Iki maž­daug 1995 me­tų sa­vi­val­dos su­bjek­tas bu­vo vie­tos bend­ruo­me­nė. O grį­žu­si į val­džią no­menk­la­tū­ra pa­da­rė taip, kad sa­vi­val­dos su­bjek­tu ta­po ne­be bend­ruo­me­nė, o sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­ci­jos. Ne­be žmo­nės sa­ve val­do ir yra val­džios šal­ti­nis, bet – ad­mi­nist­ra­ci­ja. Jei­gu sis­te­ma yra pa­sta­ty­ta ant to­kių vė­žių, ži­no­ma, se­niū­nai yra ski­ria­mi, o ne ren­ka­mi. Tai juk sa­vi­val­dos pa­ro­di­ja!

Ka­da Lie­tu­va tu­rė­jo gy­vą po­li­ti­nį gy­ve­ni­mą? Vie­nin­te­lį kar­tą – la­bai trum­pai, ta­da, kai Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­joje Ta­ry­bo­je di­džią­ją da­lį su­da­rė nuo Są­jū­džio atė­ju­si in­te­li­gen­ti­ja. Nors in­te­li­gen­ti­ja vie­šai yra kal­ti­na­ma, kad yra ne­prak­tiš­ka, bet jie bent jau tu­rė­jo vi­zi­ją ir vi­su­mos ma­ty­mą, nes po­li­ti­ka nė­ra ūkio va­dy­ba.

Nė­ra nė vie­nos par­ti­jos Lie­tu­vo­je, ku­ri tu­rė­tų bent iš to­lo ką nors pa­na­šaus į po­li­ti­nę Lie­tu­vos vi­zi­ją – kas yra lie­tu­vių tau­ta ir vals­ty­bė, ko ji tu­ri siek­ti. Lie­tu­vos ne­lai­mė yra tai, kad ją be­veik 30 me­tų val­do va­di­na­mie­ji pra­ktiš­ki žmo­nės su kur­mio aki­ra­čiu.

Kaip vei­kia Eu­ro­pa? Dau­gy­bę me­tų prieš „Bre­xit“ ga­lin­giau­si Ang­li­jos uni­ver­si­te­tai skai­čia­vo Eu­ro­pos Są­jun­gos rai­dos sce­na­ri­jų. Ką vei­kė mū­sų va­di­na­mie­ji po­li­ti­kai? Kai bu­vo pa­siū­ly­ta įsi­ves­ti eu­rą, bu­vo sa­ko­ma, kad žmo­nės bus pa­vers­ti skur­džiais, nes, ži­nant kai ku­rių vals­ty­bių sko­las, rei­kė­jo, kad bū­tų jas dau­giau den­gian­čių­jų. Tuo tar­pu Do­nal­das Tus­kas, bū­da­mas Len­ki­jos prem­je­ru, pa­sa­kė, kad Len­ki­ja eu­ro neį­si­ves. O kai jį iš­rin­ko į aukš­tą po­stą Eu­ro­pos Są­jun­go­je, jis at­vy­ko į Lie­tu­vą ir pa­svei­ki­no mus su eu­ro įve­di­mu. Mes net ne­be­su­vo­kia­me, iki kiek mes esa­me smu­kę mo­ra­liai, po­li­tiš­kai, in­te­lek­tua­liai.“

Apie al­ko­ho­lio priei­na­mu­mo ri­bo­ji­mą

„Al­ko­ho­liz­mas – tam­su­mo, skur­do ir pa­na­šių da­ly­kų re­zul­ta­tas. Bū­da­mas en­tu­zias­tin­gas pa­čios idė­jos rė­mė­jas tu­riu pa­sa­ky­ti, kad kaž­kaip keis­tai pra­de­da­ma veik­ti pa­sta­čius ve­ži­mą prieš ark­lį. Jei­gu ne­bus vyk­do­mos mo­kes­čių re­for­mos, ku­rios iš es­mės keis­tų gy­ven­to­jų būk­lę, ge­rin­tų jų ma­te­ria­li­nę pa­dė­tį, tai vi­si tie al­ko­ho­lio ak­ci­zai įtar­ti­nai pa­na­šūs į už­mas­kuo­tą mė­gi­ni­mą iš kaž­kur pa­pil­do­mai su­rink­ti lė­šų į vals­ty­bės biu­dže­tą.

Di­fe­ren­cia­ci­ja tu­ri bū­ti la­bai aiš­ki ir rei­kia la­bai su­bti­liai dirb­ti, nes to­kia re­for­ma ga­li bū­ti pra­žū­tin­ga. Tar­ki­me, be­veik ke­ti­na­ma pa­nai­kin­ti al­ko­ho­lio par­da­vi­nė­ji­mą ma­žo­se par­duo­tu­vė­lė­se. Su­tin­ku, kad blo­gai, kai vy­rai ge­ria, bet ar ma­žos par­duo­tu­vė­lės kai­muo­se iš vi­so iš­liks, tu­rint ome­ny­je, kad iš duo­nos ir pa­na­šių pre­kių yra ga­na ne­leng­va iš­gy­ven­ti? Tai reiš­kia, kad to­kie spren­di­mai ga­li pri­baig­ti kai­mą. Ra­cio­na­li stra­te­gi­ja bū­tų im­tis ra­di­ka­lių prie­mo­nių, kad šei­ma, pra­ge­rian­ti pa­šal­pas, iš vi­so ne­gau­tų pi­ni­gų į ran­kas. O tai, kas da­bar no­ri­ma pa­da­ry­ti, įtar­ti­nai pri­me­na M. Gor­ba­čio­vo ir J. And­ro­po­vo ak­ci­jas.“

Apie „vals­tie­čius“

„Šiuo me­tu dir­ban­tys Sei­me „vals­tie­čiai“ yra dve­jo­pi. Apie pu­sę jų at­sto­vų Sei­me yra nor­ma­lių pa­žiū­rų, bet, de­ja, ne­tu­rin­tys po­li­ti­nės pa­tir­ties, daž­nai tie­siog po­li­ti­nio mąs­ty­mo įgū­džių žmo­nės, ku­rie atė­jo į po­li­ti­ką la­bai stai­giai. Jais leng­va ma­ni­pu­liuo­ti. O va­do­vy­bė­je yra žmo­nių, ku­rie vyk­do se­nų­jų vy­riau­sy­bių kur­są ir jai yra prie­mo­nių pa­veik­ti. To­dėl vis­ką da­bar lems tai, ar „svei­ko­ji“ „vals­tie­čių“ frak­ci­jos da­lis su­si­telks, su­pras, kas de­da­si, ar – ne.

Pa­vyz­džiui, dėl Vy­čio pa­mink­lo sos­ti­nės Lu­kiš­kių aikš­tė­je „vals­tie­čių“ po­zi­ci­jos pa­si­kei­ti­mas ma­ne nu­ste­bi­no, kaip re­ta. Ka­dan­gi pa­mink­lo at­si­sa­ky­mui pri­ta­ria ir „vals­tie­čių“ va­do­vas, žvel­giant šal­tu po­li­to­lo­go žvilgs­niu, be­lie­ka ma­ny­ti, kad esa­ma kaž­ko­kių myg­tu­kų, ku­riuos spus­te­lė­jus ga­li­ma pa­veik­ti „vals­tie­čius“. Ma­tyt, kaž­kas to­kio yra, nes ne­na­tū­ra­liai at­ro­do toks spren­di­mas. Juk Tau­tos pa­mink­lo pa­sta­ty­mas to­kiai par­ti­jai bū­tų ne­mo­ka­mas po­li­ti­nis ka­pi­ta­las. Bū­dų pi­giau už­si­dirb­ti po­li­ti­nio ka­pi­ta­lo tur­būt neį­ma­no­ma su­gal­vo­ti. O kai to­kio da­ly­ko at­si­sa­ko­ma – už to, ma­tyt, yra kaž­kas la­bai rim­ta.“

Apie eli­tą

„Ofi­cia­li sta­tis­ti­ka – eko­no­mi­ka ky­la. Es­ti­jo­je, au­gant eko­no­mi­kai – au­ga al­gos, Len­ki­jo­je au­gant eko­no­mi­kai al­gos au­go tru­pu­tį ma­žiau nei eko­no­mi­ka, bet au­go. Lie­tu­va gal­būt vie­nin­te­lė Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lis, ku­rio­je at­si­gau­nant eko­no­mi­kai al­gos neauga. Iš­ver­tus į žmo­nių kal­bą tai reiš­kia, kad Lie­tu­vo­je tu­ri­me ne­su­vo­kia­mą iš­nau­do­ji­mo mas­tą.

Ko­dėl es­tams pa­vyks­ta kur­ti ores­nę sa­vo vals­ty­bę nei lie­tu­viams? Tai pir­miau­sia lė­mė es­tų tau­ti­nis vals­ty­bi­nis są­mo­nin­gu­mas. Es­tų tau­ta jau­čia daug di­des­nę at­sa­ko­my­bę sa­vo tau­tai. Ten yra la­bai tur­tin­gų žmo­nių, bet tuo be­si­pui­kuo­jan­čių įvai­riuo­se eli­to žur­na­luo­se Es­ti­jo­je nė­ra. Es­ti­jo­je yra eu­ro­pi­nė vi­suo­me­nė.

Aris­to­te­lio min­tis, kad sun­kiau­sias pa­sau­ly­je da­ly­kas yra iš­mok­ti val­dy­ti ir pa­kai­to­mis bū­ti val­do­mam. Tai reiš­kia, kad yra sun­kiau­sia iš­mok­ti pa­lai­ky­ti na­tū­ra­lia pa­gar­ba grin­džia­mus san­ty­kius su įvai­riais žmo­nė­mis ne­prik­lau­so­mai nuo pa­dė­ties. O kaip yra Lie­tu­vo­je? Jei­gu žmo­gus pa­si­jau­čia aukš­čiau už ki­tą, jis – di­džiu­lis po­nas. Jei­gu su­si­du­ria su bent per cen­ti­met­rą aukš­tes­niu už jį pa­tį, – iš kar­to virs­ta šliu­žu.“

Apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę ir ne­lie­tu­viš­kas rai­des

„Pa­lai­kant dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę no­ri­ma ga­lu­ti­nai iš­plau­ti pi­lie­ty­bės sam­pra­tą. Ka­dan­gi or­ga­ni­zuo­ja­mas ma­si­nis dar­bo jė­gos įve­ži­mas į Lie­tu­vą, vie­nas iš pa­trauk­liau­sių jau­kų (ka­dan­gi al­gų mū­sų vers­las siū­ly­ti ne­ke­ti­na) dar­bo jė­gai vi­lio­ti – dvi­gu­bos pi­lie­ty­bės per­spek­ty­va. Tie, ku­rie no­rės įsi­vež­ti į Lie­tu­vą pi­gią dar­bo jė­gą, ar­gu­men­tuos, kad Lie­tu­vo­je gau­ti dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę – leng­va. Lie­tu­vos pi­lie­ty­bė taps bi­lie­tu į tą Eu­ro­pą, kur ge­riau.

O su­tei­kus pi­lie­ty­bę emig­ra­ci­jo­je esan­tiems lie­tu­viams ne­sun­ku nu­spė­ti, kad kils disk­ri­mi­na­ci­jos klau­si­mas – pi­lie­ty­bė su­tei­kia­ma Lie­tu­vo­je ne­gy­ve­nan­tiems lie­tu­viams, ar­gi vi­si Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tys žmo­nės nė­ra ly­gia­tei­siai? To­kiu at­ve­ju bū­si­me taip iš­plau­ti, kaip nie­ka­da sa­vo is­to­ri­jo­je. Kas pa­neigs, kad to­kiu bū­du ga­li bū­ti įvyk­dy­ta Sus­lo­vo pro­gra­ma – „Lie­tu­va be lie­tu­vių“? Bet vers­lui – rei­kia...

O įve­dus tris ne­lie­tu­viš­kas rai­des pa­se, Lie­tu­vos lau­kia la­bai daug rū­pes­čių. Tie, ku­rie sa­ko, kad įve­si­me tik tris rai­des, yra ar­ba pik­ta­va­liai, ar­ba ne­mok­šos, nes, pa­vyz­džiui, len­kų žo­dy­ne ki­taip, nei lie­tu­viš­ka­me ra­šo­ma ir „l“ (ł), ir „s“ (sz), o lat­vių žo­dy­ne ki­taip yra ra­šo­mos il­go­sios bal­sės. Va­di­na­mų­jų diak­ri­ti­nių ženk­lų Eu­ro­pos kal­bo­se yra šim­tai. Va­di­na­si, įsi­vel­si­me į neišsp­ren­džia­mą pro­ble­mą, o rei­ka­la­vi­mų tik dau­gės. Štai ko­dėl vals­ty­bės, ku­rio­se yra po­li­ti­nis mąs­ty­mas, to ne­lei­džia. Tai yra spąs­tai. Ko­dėl į juos ei­na­me? Tai ypa­tin­gas men­ta­li­te­to bruo­žas – įpra­tę pa­tai­kau­ti“.

Susiję

Vytautas Radžvilas 6371511989883559018

Rašyti komentarą

  1. Nežiniukas2017-05-24 14:48

    Iš esmės su V. Radžvilu sutinku, išskyrus jo nuomonę dėl alkoholio.

    Esą kaimo parduotuvėlės neišsilaikys vien iš maisto produktų ir todėl reikia leisti pardavinėti degtinę. Šis teiginys man tolygu verslininkų pasibėdavojimui, kad girdi lietuviai už tokią minimalią algą nedirba ir emigruoja ir todėl reikia įsivežti vergų, kurie už tokią algą dirbs.

    Kaip matyti iš pavyzdžio, tai tolygūs išvedžiojimai - nepaisant vėlesnių sukeliamų problemų, svarbiausia - dabartinis ekonominis veiksnys.

    O jeigu taip, tai ekonomiškai perspektyviau, kad kaimo parduotuvėse bus pardavinėjami narkotikai. Ir uždarbis didesnis ir pajamos garantuotos, nes narkomanas be narkotikų negali būti ir pas jį bet kada, bet kokiomis priemonėmis bus pinigų.

    Kaip sakė pats gerbiamas Autorius - politika nėra ūkio vadyba. Būtina matyti sisteminį, o ne dalinį vaizdą.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Anonimiškas2017-05-25 00:32

    Gerb. Radžvilas sako teisingai. Taip, iš tiesų, konceptualios Lietuvos valstybės vizijos politinės partijos neturi. O neturi todėl, kad nemoka ivertinti šiandienės faktinės situacijos - tik paskaitykite partijų lyderių pareiškimus. Aiškiai matyti, kad partijų lyderiams labai trūksta tiesos suvokimo. Ar kuris nors partijos lyderis kada nors pareiškė, kad ,,šitai teisinga, o šitai - ne'' ir ar pagrindė savo nuomonę logika ir argumentais?Ir apskritai tokia daugpartinė sistema, kokia ji yra dabar, kol kas Lietuvai tik kenkia. Vertas dėmesio JAV pavyzdys: JAV Konstitucijoje užfiksuotos dvi partijos, ir tokia sistema funkcionuoja jau daug metų. Lietuvos politiniam elitui labai trūksta charizmatiškų, talentingų asmenybių, kurių moralumas ir lojalumas Lietuvai nekelia jokių abejonių.

    AtsakytiPanaikinti
  3. "Nė­ra nė vie­nos par­ti­jos Lie­tu­vo­je, ku­ri tu­rė­tų bent iš to­lo ką nors pa­na­šaus į po­li­ti­nę Lie­tu­vos vi­zi­ją – kas yra lie­tu­vių tau­ta ir vals­ty­bė, ko ji tu­ri siek­ti. Lie­tu­vos ne­lai­mė yra tai, kad ją be­veik 30 me­tų val­do va­di­na­mie­ji pra­ktiš­ki žmo­nės su kur­mio aki­ra­čiu."

    - Užsiduokime klausimą, kodėl nėra nei vienos normalios partijos? Kaip gali atsitikti, kad partijų narių vaidmenyje atsiranda visiškai netinkami partinei veiklai imbicilai? Jei partijų formavimasis vyktų natūraliai (pagal aktualijų jutimą), atsirastų partijos pajėgios iškylančias problemas spęsti. Dabar gi, ką pastebi profesorius, tai tik partijų imitacijos. Visiškai analogiškos aukščiausiosioms taryboms sudarytoms vien iš kiaulininkių ir piemenų. Akivaizdu, kad savaime - be išorinių jėgų pastangų ir palaikymo, imbicilų "partijos" nei susiformuoti, nei gyvuoti niekaip negalėtų. Prancųzų kriminalistai dažnai sako: "Cherchez la femme". Susidūrus su totaliu politiniu absurdu/aferizmu, derėtų sakyti vokiškai: "Suche Jude". Ir čia ne aš tą išsigalvoju. Kad visų šalių, be jokių išimčių, prezidentai (ir ne tik prezidentai) yra tik vykdytojai to, ką užsako žydai, tvirtina daugelis (dar išsaugojusių sąžinės likučius) žydų. Pvz,: https://www.youtube.com/watch?v=LNhCeNk_9Q8

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Che, panašu, kad turiu aiškiaregystės dovaną: buvau visiškai įsitikinęs, kad "ale" nuoroda bus į kokią nors rusišką nesąmonę - ir akurat! Stebuklai, ne kitaip! :D

      Panaikinti
  4. Blogiausias faktorius tautos krizėje yra ta, kad nėra pilietinės visuomenės, sugebančios pakelti galvą nuo savo kasdienybės ir išeiti į gatves pasakyti: NE - bet kokiai savivalei! Reikia kelti tautos dvasią: atgaivinti heroišką jos istoriją, kuri keltų pasididžiavimą ir savigarbą (juk yra ne vienas momentas išskiriantis lietuvių tautą kaip drąsią, išradingą, karingą, draugišką, diplomatišką ir t.t. Kur gi tie plunksnos broliai! Čia keli straipsniai keliantys tatos dvasią http://www.delfi.lt/multimedija/musu-lietuva/priesu-baime-pagarba-ir-nuostaba-kaip-elitiniai-kariai-atsilaike-pries-100-kartu-gausesnes-pajegas.d?id=74690984

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nežiniukas2017-05-26 18:46

      Na, paklauskite tūlo lietuvio, ar jis nesididžiuoja tuom. Didžioji dauguma pasakys, kad didžiuojasi. Ypač tie, kurie užsieniuose dėl gardaus valgio šaukšto jau ir kelias pilietybes paėmę, apie tai neišdrįsdami pasigirti Lietuvai.

      O kaip didžiavimasis padės išeiti į gatves ir pasipriešinti politikų savivalei, kurie viršija įgaliojimus, gautus per rinkimus ir daro tai, ko nežadėjo per rinkimus?

      Aš tai siūlau ugdant pilietinę visuomenę kožną sekmą dieną prie Maximos leisti į dangų raudonos, geltonos (arba baltos) ir žalios spalvos balionus.

      Panaikinti
    2. Pasiūlymas apie balionus - GERAS! Tiesiog tobulai nusako visokių valdiškų "pilietiškumo akcijų" vertę. :D

      Panaikinti
  5. "Blogiausias faktorius tautos krizėje yra ta, kad nėra pilietinės visuomenės, sugebančios pakelti galvą nuo savo kasdienybės"
    - Taip, tokį faktą stebime, kad dabar joks sąžiningas ir protingas žmogus negali pakelti galvos. Kodėl? - Pasamprotaukime ir pamatysime. Tai gi. Galime ilgai verkšlenti dėl to, bet ir net nuo labai gausių mūsų ašarų niekas keistis į gera negali. Kad reikalai judėtų, kaip jiems ir pridera, beprasmių maldų neužtenka. Būtina melstis tikslingai ir į sąmonę, kad rąstųsi aiškumas, kaip gi veikiant, įmanoma pasiekti norimą rezultatą. Piemiausia, turime susivokti, ko gi norėti yra prasmė, ir tik tada suformuluoti visiems suprantamai tkslus. Kitaip sakant, turime atskirti įliuzijas ir jas atmetę, užsiimti tik aiškiai suvokiamą prasmę turinčio plano įgyvendinimu.
    Jei iš tiesų visi iki vieno lietuviai būtų visiški imbicilai, tai būtų bergždžias reikalas. Tik tikėdami, jog yra bent vienas lietuvis dar nepraradęs sveiko proto visai, galime pradėti. Jei taip, privalome išsiasiškinti priežastis, kodėl realus/ūs sąmoningas/i žmogus/nės iki šiol negalėjo imtis iniciatyvos. Tikrai normaliems lietuviams (jei bent vienas toks dar likęs) tokia kliūtimi tegali būti tik piktybiškas svetimų trukdymsas. Kitokiu atveju - nesant trukdymo iš šalies - turėtume pripažinti faktą, jog normalių žmomių Lietuvoje nėra. - Juk nesireiškia šiais laikais mormalūs.
    Tokiu būdu kiekvienas iš mūsų besąlygiškai turėtų palaidoti ir pats save. Matote, brolyčiai, jei aš galiu taip samprotauti su aiškiai juntamu tikrumu, jog nesu išprotėjęs, tai privalau jums pasiaiškinti, kad ne dėl savo asmenijuų negalių negaliu "pakelti galvos". Kas mano laisvę varžo, aš puikiai suvokiu. Nekeliu galvos, nes matau svetimų sukoncentruotas priešiškas jėgas esant nepalyginamai didesnes už vien manas galimybes.
    Taigi, jei mano veikimą gali nustelbti svetimi, tai tokį pat blokuojantį poveikį jie gali daryti ir kitų (dar neišprotėjusių) lietuvių atžvilgiu. Iš to sektų išvada, kad nei vienas atskirai veikiantis, koks protingas (?) jis bebūtų, negali vienas pats atsilaikyti prieš svetimų jėgų spaudimą. Kitaip, būtų net ir nemažai tų "pakeltų galvų".
    Judam toliau. (Sutikite, po bet kokio laimėjimo, nedera atsipalaiduoti. - Atsipalaidavimas juk reiškia tikslo užmiršimą.) Jei kiekvieno atskiro bandymas veikti negali duoti rezultato, tai gal suvienijus jėgas ir derinant veiksmus būtų įmanoma pajudėti? - Akivaizdu, be vieningo veikimo, galime egzistuoti tik kaip vergai. Nieko nebegali tenkinti vergo putra, kai tik tas ima suvokti savo vergišką būseną? Todėl šaukiu: atsiliepkite, kas esate gyvas dvasia.
    Supraskite, pasirinkimo kito nėra. Atsispirti suderintai veikiančioms išorės jėgoms, įmanoma priešpastatant tik suderintas vidaus jėgas.
    " ir išeiti į gatves pasakyti: NE - bet kokiai savivalei!"
    - O kas klausys to "NE" ?..
    " Reikia kelti tautos dvasią: atgaivinti heroišką jos istoriją, kuri keltų pasididžiavimą ir savigarbą (juk yra ne vienas momentas išskiriantis lietuvių tautą kaip drąsią, išradingą, karingą, draugišką, diplomatišką ir t.t. Kur gi tie plunksnos broliai!"
    - Dvasia, tai suvokimas to, kas turi prasmę. Norint keltį dvasią, reiktų aiškintis, ir tuo pat metu teikti aiškumą visai tautai.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Anonimiškas2017-05-27 12:15

    Ale, o kokias jėgas Lietuvos viduje reikia derinti? Išvardinkite. Ir kaip jas reikia derinti? Kas bus po derinimo ar derinimų?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Anonimiškas2017-05-27 12:15
      "Ale, o kokias jėgas Lietuvos viduje reikia derinti? Išvardinkite."
      - Visas vidaus jėgas derinti yra prasmė, kad taip nešvaistytume be jokio reikalo resursų ir energijos beprasmiškai kariaudami tarpusavyje. Ir tik išorės subjektams (svetimiems) gali būti naudinga, kad mes silpnintume save tarpusavio vaidais, taip sudartdami sąlygas jiems ekspoatuoti mus tariama pagalba. Deja, yra šito nesuprantančių ir būtent dėl to įsivaizduojančių svetimus draugais, o savus priešais. Iš tiesų, pati absurdiškiausia liuzija ir yra, neva, mes esame nesutaikomi priešai. Juk fizikiniu pažiūriu (pagal prigimtį) visi žmonės yra analogiški įrengimai (organizmai), sukonstruoti (užaugę) iš pagal vienus ir tuos pačius principus funcionuojančios materijos. Kiekvienas galime funkcionuoti (gyventi) tik pasipildydami resursais iš aplinkos. Mus daro skirtingais tik tai, ką mes (skirtingos grupės) laikome savais, o ką išorine aplinka, kurią galima(?) panaudoti savo tikslams, kad tenkinti poreikius. Atskirų asmenų ir grupių su(si)priešinimui tarpusavyje pagrindas atsiranda, kada kažkas nusprendžia, jog yra tik jis/ie vienas/i išskirtinis/ai, o kiti laikytini prastesniais už jį/juos, ir dėl to galima tokius eksploatuoti, lyg jie būtų paprasti gyvuliai. Taip buvę lygiaverčiais kaimynai tampa priešais - gruobiku, kuriam mulkinti ir išnaudoti kitus (aukas) tampa svarbiausiu tikslu. Bet kokie aukų argumentai grobikams neįdomūs, garbingas dialogas - neįmanomas.
      " Ir kaip jas reikia derinti? Kas bus po derinimo ar derinimų?"
      - Visada derinti veiksmus būtina taip ir tiek, kad tuo būtų galima gauti reikalingą rezultatą. Štai dievo išrinktaisiais apsiskelbę, savo atžalas auklėja vieningo veikimo prieš išorę (visas kitas pasaulio tautas) dvasioje. Ir ta (vieningo veikimo) dvasia orientuota prieš visus kitus (atskirus) - yra vienintelis jų dievas. Tik tas juos ir jungia. Esmė jų sėkmės ta, kad veikia vieningai, nes taip išauklėti, jog besąlygiškai privalo paklūsti užimantiems laipteliu aukštesnę padėtį hierarchinėje struktūroje, kurie ir derina visų veiksmus. Žemesnieji lygiai net nesuvokia, kaip ta jų struktūra funkcionioja. O mums, tik iš šalies žvelgiant (nežinant jų "vidaus virtuvės) atrodo, jog mes turime reikalą su atskirais laisvos konkurencijos subjektais. Ir iki pasaulio tautos neatras, jog turi reikalą ne su lygiaverčiais partneriais/subjektais, o koordinuojama sistema, bus tik aukos tos parazituojančios sistemos. Jų tiek mažai, o veikia efektyviai, nes ne tik savus vergus (eiliniu) panaudoja, bet ir masiškai samdo neišmanėlius iš mūsų tarpo, kad anie būtų savų(?) prižiūrėtojais.
      Daugeliui gali pasirodyti, jog toks visuomeninės būties esmės atskleidimas neišvengiamai veda link eilinio holokausto. Turiu perspėti, kad tai būtų visiška beprasmybė. Kodėl? pasakysiu palyginimu: Ne eiliniai kareiviai kalčiausi, kad generolai juo siunčia užkariauti svetimų kraštų. Jau čia rašiau: "Supraskite, pasirinkimo kito nėra. Atsispirti suderintai veikiančioms išorės jėgoms, įmanoma priešpastatant tik suderintas vidaus jėgas." Kaip tą reikia daryti, čia jau būtų grynai mūsų vidaus reikalas. Viešinimas to, būtų išdavystė taktine prasme. Ir jei mes (vergai) panorėsime tapti tikrai laisvais, pasirinksime kelią, kuris yra tikra laisvė, vietoj laisvės iliuzijos.



      Panaikinti

emo-but-icon

NAUJAUSI

Komentarai

item